- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-18
- Bylos Nr.
- 1-190-51/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis, Virginija Švedienė
- Kaltinamasis
- BK
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas BK 129 str. 2d. 2, 8 punktais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. 2007m. balandžio 22d. apie 12 val. 45 min. viešoje vietoje, prie parduotuvės „Iki“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis chuliganiškomis paskatomis, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prasilenkdamas su prieš jį ateinančiu V. G., laikydamas jį asocialiu asmeniu, užsipuolė pavadindamas nukentėjusįjį valkata, pastūmė; nukentėjusysis dėl senyvo amžiaus ir neįgalumo būdamas bejėgiškos būklės, pargriuvo ant žemės. Pargriuvusį nukentėjusįjį E. K. spardė kojomis į galvą, krūtinę, kojas ir kitas kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, šonkaulių lanko srityje, V-VII šonkaulių lūžius, kepenų plyšimus, kraujosruvą krūtinkaulio srityje, pereinančią į krūtinės ląstos dešinę pusę, krūtinkaulio ir III-V-to šonkaulių lūžius kairėje pusėje. Nukentėjusiajam nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, V-VII-to šonkaulių lūžių, kepenų plyšimų bei vidinio nukraujavimo mirus, jis tyčia iš chuliganiškų paskatų nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį V. G..
Kaltinamasis E. K., dėl kaltinimo pagal BK 129str. 2d. 2 ir 8 punktus, kaltas neprisipažino. Parodė, kad jis neprisimena kur buvo ir ką veikė 2007 m. balandžio 22 d., tačiau jokio nusikaltimo nepadarė. Apie tai, kad yra įtariamas tyčia nužudęs žmogų, sužinojęs tik 2009 metais, kai buvo policijos pareigūnų sulaikytas. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini), tai maisto produktus dažniausiai pirkdavo „IKI“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jo gimtoji kalba yra lenkų, tačiau puikiai kalba ir supranta ir lietuvių, ir rusų kalbas. Niekada neturėjo ir nenešiojo drabužių, kuriais, kaip nurodo liudytojai, dėvėjo prieš nukentėjusįjį smurtavęs asmuo: ilgo juodo palto, balto šaliko, paprastų pusbačių. Paprastai dėvėdavęs juoda striuke, turėjo juodą megztą kepuraitę, avėdavo kareiviškus batus, nešiodavo kareiviškas kelnes.
Motyvuojamoji dalis
Nors E. K. neprisipažino kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltė, tyčia nužudžius V. G., visiškai įrodyta.
Iš teisme BPK 276 str. 1d. 1 p. pagrindu perskaitytų liudytojos Z. G. parodymų matyti, kad V. G. buvo liudytojos vyras, kuris, nepaisydamas jos nepritarimo, beveik kiekvieną dieną eidavo elgetauti, o pasirinkęs pinigų, pirkdavo įvairius alkoholinius gėrimus, jų surogatus, odekoloną ir gerdavo. Vyras sirgo sąnarių liga, jam buvo pakeistas klubo sąnarys, todėl vaikščioti galėdavo tik su ramentais. Elgetaudavo jis dažniausiai prie netoli namų esančios parduotuvės „Iki“ ((duomenys neskelbtini)). Apie nusikaltimo aplinkybes nieko nežino. Liudytoja nepageidauja būti byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove.
Liudytojai parodžius nenustatyto vyro palaikus, ji paaiškino, kad tai buvęs jos vyras V. G. (t. 1 b.l. 95-98).
Liudytoja I. S. parodė, kad 2007m. balandžio 22 d. ji buvo savo darbo vietoje – parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur dirbo kasininke-pardavėja. Apie 13 valandą būdama ant parduotuvės rampos, kur buvo išėjusi parūkyti, maždaug iš 10-15 metrų atstumo matė vienas prieš kitą ateinančius du vyrus. Vienas jų buvo senas žmogus, invalidas; jis ėjo pasiramsčiuodamas ramentais; jį dažnai matydavo prie parduotuvės prašinėjantį iš kitų žmonių pinigų. Kitas – jaunas vaikinas, jų parduotuvės nuolatinis pirkėjas, nes iki kalbamo įvykio ne kartą, maždaug 10 kartų, matė parduotuvėje perkantį maisto produktus. To vaikino nei vardo, nei pavardės nežino, nes jo nepažįsta. Jis buvo apsirengęs ilgu, iki kelių, tamsios spalvos pilku ar juodu paltu, džinsinėmis mėlynomis kelnėmis, paprastais pusbačiais riestais galais, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos beretę. Vyrams prasilenkiant, jaunasis staiga užsipuolė seną žmogų, išvadino jį „bomžu“, stipriai pastūmė. Senukas pargriuvo ant žemės. Griūdamas jis iš rankų paleido ramentus. Vaikinas griebė vieną ramentą ir trenkęs jį į savo kojos kelį, sulaužė; pačiupęs kitą ramentą, atrėmęs į netoliese augantį medį, trenkęs koja, taip pat sulaužė. Sulaužęs ramentus, vaikinas ėmė senuką spardyti kojomis. Spardė į galvą, krūtinę. Jos nuomone, jis rankomis ir kojomis senukui sudavė apie 11 smūgių. Užpuolikas senuką spardė padarydamas trumpas pauzes, atsitraukdamas nuo jo per keletą žingsnių ir vėl prieidamas. Ji rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną su jame sumontuota fotokamera, todėl įvykį buvo nufotografavusi, tačiau, kadangi fotografavo iš toli, nuotrauka gavosi blogos kokybės, todėl, praėjus maždaug savaitei, ją ištrynė. Apie įvykį iš karto pranešė paskambinusi bendrosios pagalbos telefonu Nr. 112.
Praėjus maždaug 2 savaitėms, apie įvykio aplinkybes ją apklausė policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad smurtavusį vaikiną galėtų atpažinti, kadangi ne kartą jį buvo mačiusi parduotuvėje. Kartu su policijos pareigūnais peržiūrėjo parduotuvės vaizdo kameromis užfiksuotas vaizdo juostas ir vienoje iš jų ji tą vaikiną atpažino. Praėjus maždaug 2 metams, policijoje jai buvo parodytos 4 vyrų fotonuotraukos ir vienoje jų ji vėl atpažino smurtautoją. Galiausiai jai buvo parodyti 4 gyvi vyrai ir jų tarpe ji vėlgi atpažino asmenį, kuris užpuolė seną elgetą ir jį primušė. Teisme liudytoja parodė kaltinamąjį ir paaiškino, kad būtent jis užpuolė ir sumušė seną elgetą. Tuo ji įsitikinusi visu šimtu procentų.
Liudytojas R. R. paaiškino, kad 2007 m. balandžio 22 d. apie 12 val. 45 min. jis rūkė savo buto balkone, esančiame ketvirtajame namo aukšte. Čia būdamas pamatė prie parduotuvės „Iki“ pievelėje gulintį seną žmogų, o šalia jo stovintį vyrą, kuris pakėlęs nuo žemės ramentą atrėmė į medį ir spyręs koja jį sulaužė. Būtent nuo šio momento ir pradėjo stebėti įvykį. Konflikto pradžios nematęs. Sulaužęs ramentą, vyras lyg ir norėjo nueiti, tačiau paėjęs kelis žingsnius, sugrįžo ir ėmė senuką spardyti. Maždaug 5 kartus spyrė į galvą ir krūtinę. Po to vyras ir vėl pasitraukė nuo nukentėjusiojo, bet ir vėl sugrįžo ir vėl spyrė gulinčiam maždaug 5-6 kartus. Nukentėjusįjį vyras spardė ne tik į krūtinę ir galvą, bet ir žemiau juosmens. Vieta balkone iš kur stebėjo įvykį, iki nusikaltimo vietos yra maždaug 150 metrų atstume. Girdėjo kaip senuką mušęs vyras rusiškai piktai sakė, kad eitų pats užsidirbti pinigų. Vyras buvo apsirengęs juodu ilgu, iki kelių, paltu ar lietpalčiu, ant kaklo buvo užsidėjęs baltą šaliką. Apsiavęs paprastais, ne kareiviškais batais. To vyro veido nematė, nes šis buvo atsisukęs į jį nugara. Apie šį atsitikimą iš karto pranešė policijai paskambinęs mobiliuoju telefonu.
Liudytojai, S. D. (kaltinamojo bendradarbė), Z. M. (saugos bendrovės padalinio vadovas, kaltinamojo viršininkas) ir V. K. (kaltinamojo sesuo), parodė, kad apie nusikaltimo aplinkybes jie nieko negali pasakyti, nes jo nematė. Kaltinamąjį charakterizavo kaip ramų, neagresyvų žmogų. Jis niekada nenešiojo juodo (tamsaus) palto, balto šaliko ir paprastų pusbačių. Pasak kaltinamojo sesers, jo garderobe tokių drabužių ir avalynės nebuvo. Jis avėdavo kareiviškus batus, dėvėdavo juodą striukę. Be to S. D. ir V. K. parodė, kad E. K. domėjosi Hitlerio ideologija (šio fakto neneigė ir pats kaltinamasis), tai patvirtina kratos metu jo bute rasti fašistinio pobūdžio šūkiai, ženklai, emblemos ir kt. (t. 2 b.l. 45-46; 48-54).
Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. G. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, V-VII-to šonkaulių lūžimų, kepenų plyšimų, vidinio nukraujavimo. Apskritai V. G. lavone nustatyti tokie kūno sužalojimai: kraujosruva krūtinės dešinėje, šonkaulių lanko srityje, V-VII-to šonkaulių lūžiai, kepenų plyšimai, krūtinkaulio ir III-V-to šonkaulių lūžiai kairėje pusėje. Sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, kad į krūtinę nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau 5 trauminių poveikių. Nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietais bukais daiktais, netrukus prieš jo mirtį (t. 1 b.l. 48-55).
Lyginant tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų I. S. ir R. R. parodymus, kolegija konstatuoja, kad abu liudytojai vienodai nurodė nusikaltimo aplinkybes; jų parodymai sutampa, papildo vieni kitus, yra nuoseklūs. Nuo pat pradžios įvykį stebėjusi I. S. parodė, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitikus, kaltinamasis sutiktajam piktai kažką pasakė. Ji suprato tik žodį „bomžas“. Po to kaltinamasis rankomis sudavė nukentėjusiajam ar jį pastūmė ir nukentėjusysis griuvo ant žemės. Jam praradus pusiausvyrą ir griūnant, nukentėjusiojo ramentai nukrito greta jo. Griebęs vieną ramentą, kaltinamasis trenkęs jį sau į kelį, sulaužė; po to paėmęs kitą – atrėmęs į medį, trenkęs koja – taip pat sulaužė. Pastarąją aplinkybę matė ir liudytojas R. R.. Abiejų liudytojų parodymai pilnai sutampa jiems nurodant užpuoliko aprangą, smurto intensyvumą, pobūdį, smūgių lokalizaciją: kaltinamasis nukentėjusįjį spardė kojomis į galvą, krūtinę, žemiau juosmens. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina teismo medicinos specialistas, tyręs nukentėjusiojo palaikus ir konstatavęs pagrindinius sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, krūtinės ląstoje, pilvo, šonkaulių lanko srityse, kepenų plyšimus (t. 1 b.l. 48-55). Vienodai liudytojai nurodė ir smurto intensyvumą: užpuolikas smurtaudamas darydavo trumpas pauzes – keletą žingsnių pasitraukdavo nuo užpultojo, tačiau netrukus vėl priėjęs spardė toliau. Užpuolikas buvo apsirengęs ilgu, iki kelių, juodu (tamsiu) medžiaginiu paltu, pasak R., ant kaklo buvo užsidėjęs baltą šaliką, avėjo paprastais pusbačiais. Šis liudytojas be to dar pasakė girdėjęs užpuoliką rusiškai sakantį nukentėjusiajam, kad šis eitų ir pats užsidirbtų pinigų. Abu įvykį stebėję liudytojai apie nusikaltimą nedelsdami pranešė telefonu Nr. 112. Šį jų nurodytą faktą patvirtina Bendrosios pagalbos centro atsiųstų pranešimų garso įrašų kopijų išklotinės (t. 1 b.l. 70-83).
Dviejų vienas su kitu niekaip nesusijusių liudytojų, stebėjusių įvykį iš skirtingų vietų, tapatūs parodymai, jiems nurodant ne tik esmines, bet ir neesmines įvykio aplinkybes (pauzes tarp smurto, aprangą), esminių nusikaltimo aplinkybių patvirtinimas objektyviais bylos duomenimis rodo, kad abu liudytojai matė šį nusikaltimą ir davė apie jį teisingus parodymus.
Liudytoja I. S. jau pirmoje apklausoje nurodė, kad nors ji ir nepažįsta smurtautojo, tačiau ne kartą yra jį mačiusi parduotuvėje, kurioje dirba ir todėl galėtų atpažinti. Liudytoja parodė, kad ji kartu su operatyviniais darbuotojais peržiūrėdama parduotuvės videokameromis užfiksuotas vaizdo juostas, praėjus maždaug dviems savaitėms po įvykio, vienoje jų atpažinusi kaltinamąjį parodė jį bylos tyrėjams. Oficialiame asmens atpažinimo tyrimo veiksme, liudytojai parodžius keturias fotografijas, kurių tarpe buvo ir kaltinamojo nuotrauka, vėliau tarp kitų asmenų ir patį kaltinamąjį, I. S. nedvejodama jį atpažino ir parodė, kad būtent šis asmuo, E. K., 2007 m. balandžio 22d. prie parduotuvės „Iki“ užpuolė seną elgetą, sulaužė jo ramentus ir jį suspardė (t. 1 b.l. 107-108; 116-118). Teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad kaltinamųjų suole sėdintis asmuo padarė nusikaltimą, apie kurį ji davė parodymus. Ji kategoriškai paneigė klaidos galimybę nurodydama, kad šį žmogų atpažįsta todėl, kad dar iki nusikaltimo jį maždaug 10 kartų matė parduotuvėje perkantį maisto produktus. Liudytoja be to paaiškino, kad šį asmenį įsidėmėjo ne dėl kokių nors išskirtinių veido bruožų, o todėl, kad pakankamai dažnai matydama jį parduotuvėje, laikė jį pastoviu klientu. Nors parduotuvė, kurioje ji dirbo yra gana didelė ir ją kasdien aplanko daugybė žmonių, tačiau šioje parduotuvėje, kaip ir kiekvienoje kitoje, greta atsitiktinių pirkėjų yra ir nuolatiniai pirkėjai, kurie šioje parduotuvėje maisto produktus perka nuolat. Kadangi kaltinamąjį savo parduotuvėje matė ne kartą, todėl jį priskyrė nuolatinių pirkėjų ratui. Todėl jį įsidėmėjo, o vėliau ir atpažino. Šie liudytojos parodymai sutampa su paties E. K. parodymais teisme, patvirtinusio, kad jis dažnai ateidavo į buvusią Minsko parduotuvę apsipirkti.
Liudytojos parodymai, kad ji E. K., dirbantį saugos bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jos nurodytomis aplinkybėmis matė dienos metu, neprieštarauja bylos dokumentams: iš šios saugos bendrovės pateikto 2007 m. balandžio mėnesio slenkančio darbo grafiko, matyti, kad kaltinamajam E. K. balandžio 22 diena buvo ne darbo diena (t. 1 b.l. 106).
Nagrinėjantis bylą pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais, tvirtais ir logiškais liudytojos I. S. parodymais. Teismo nuomone ypatingai svarbu tai, kad liudytoja dar prieš nusikaltimą parduotuvėje matė kaltinamąjį ir įsidėmėjo jį kaip nuolatinį šios parduotuvės pirkėją. Šis momentas labai svarbus tuo, kad jis pašalina liudytojos klaidos galimybę atpažįstant kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu. Dėl išdėstytų argumentų kolegija laiko liudytojos I. S. parodymus patikimais tiesioginiais įrodymais ir grindžia jais apkaltinamąjį nuosprendį.
Vertindamas liudytojų S. D., Z. M. parodymus, šiems tvirtinant, kad abu jie nėra matę kaltinamojo dėvinčio paltu (lietpalčiu), avinčio paprastais pusbačiais, kadangi jis avėdavo kareiviškais batais, taip pat ir V. K. parodymus, kad jos brolis tokių drabužių ir avalynės neturėjo, turi galvoje tai, kad šie liudytojai, ypač S. D. (kaltinamojo draugė) ir V. K. (sesuo), taip pat Z. M. (tiesioginis viršininkas), yra artimi kaltinamajam, t.y. asmenys, akivaizdžiai suinteresuoti bylos baigtimi, kurie savo suinteresuotumo ir neslepia. Todėl jų parodymus šioje dalyje teismas atmeta.
Antra vertus, tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojos S. D. bei V. K. parodė, kad jis (E. K.) domėjosi fašistine ideologija. Kratos metu jo bute buvo rasti kaltinamajam priklausantys įvairūs fašistinio pobūdžio plakatai, ženklai, šūkiai (t. 2 b.l. 48-54). Šis faktas ne tik patvirtina liudytojų parodymus, bet ir rodo, kad kaltinamasis ne tik domėjosi nusikalstama fašistine ideologija, bet ir jai pritarė. Turint omenyje šios nusikalstamos ideologijos šalininkų agresyviai nepakantų požiūrį į tokio tipo asmenis ir jų grupes (valkatas, elgetas ir pan.), kokiai be jokios abejonės priklausė nukentėjusysis V. G. (liudytojų Z. G., I. S. parodymai), šis faktas ne tik neprieštarauja kaltinamojo elgesiui su nukentėjusiuoju, bet ir paaiškina E. K. nusikalstamos veikos motyvą. Tačiau apie kaltinamojo nusikalstamos veikos motyvą teismas sprendžia ne vien tik iš paminėto fakto, bet ir iš teisme nustatyto užpuolimo metu kaltinamojo elgesio bei jo išrėktų frazių nuotrupų: dar prieš pavartodamas smurtą, prasilenkdamas su nukentėjusiuoju, jis pasakė nukentėjusiajam neabejotinai įžeidžią frazę, kurios esmę nusako liudytojos I. S. išgirstas žodis „bomžas“ (rusiškų žodžių pirmųjų raidžių junginys, atitinkantis lietuvių kalbos žodį „valkata“), po to pastūmęs nukentėjusįjį, įtūžio apimtas sulaužė abu jo ramentus ir rusų kalba išrėkęs frazę, kurios esminę dalį girdėjo liudytojas R. R. „eik pats užsidirbti pinigų“. Iš šių kaltinamojo veiksmų ir pasakytų frazių aiškiai matyti, kad jo smurto prieš kaltinamąjį motyvas (paskata) buvo jo akla neapykanta asocialiems asmenims.
Kaltinamojo E. K. padarytas nusikaltimas neginčijamai įrodytas.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis tyčia spardydamas nukentėjusįjį į galvą, krūtinę šonus, t.y. kūno vietas, kuriose sukoncentruoti gyvybiškai svarbūs žmogaus vidaus organai ir stambiosios kraujagyslės, numatė, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems kilti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3d.). Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusįjį užsipuolė ir mušė jį tuo pretekstu, kad šis, jo nuomone, yra asocialus asmuo. Iš esmės toks nusikaltimo motyvas atitinka chuliganiškų paskatų sąvoką, kuri suformuluota BK 129 str. 2d. 8 - ajame punkte. Išnagrinėjus bylą taip pat nustatyta, kad kaltinamasis buvo senyvo amžiaus (75 metų), sirgo sąnarių liga, jam buvo pakeistas klubo sąnarys, jis negalėjo vaikščioti be ramentų. Neabejotina, kad ir senatviškas amžius, ir fizinis neįgalumas sąlygojo šio asmens bejėgišką būseną, negalėjimą pasipriešinti smurtavusiam asmeniui. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129str. 2d. 2 ir 8 punktus.
Svarstant kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, tačiau praeityje neteistas, administracinės teisės pažeidimų nepadaręs, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina trumpesnė už įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.
Valstybinė ligonių kasa kaltam asmeniui už nukentėjusiajam teiktą medicininę pagalbą pareiškė 92,70 Lt civilinį ieškinį. Pareikšto ieškinio suma pagrįsta buhalteriniais paskaičiavimais (t. 1 b.l. 88-89), todėl pilnai tenkintina.
Daiktiniai įrodymai: saga, sulaužyti ramentai, nukentėjusiojo drabužiai ir avalynė, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129str. 2d. 2 ir 8 punktuose, ir nuteisti jį laisvės atėmimu trylikai metų. Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Remiantis BK 66str., į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo sulaikymo – 2009 03 24 iki 2009 09 18.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2009 09 18.
Kardomąją priemonę palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. K. Valstybinei ligonių kasai 92,70 Lt (devyniasdešimt du litai 70 ct.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.