Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-1931-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
T-1931-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-30036-2007-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. T-1931-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-30036-2007-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 26 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. priimtu nutarimu Nr. 95-221 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 m. 7 mėn. 22 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 2 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 15 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 24 d., pabaiga – 2022 m. kovo 24 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, aštuonis kartus skatintas, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau kartu pažymi, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir padarė du režimo reikalavimų pažeidimus: vieną kartą baustas drausmine nuobauda už naudojimosi kompiuteriu tvarkos pažeidimą ir 2018 m. kovo 13 d. svarstytas drausminėje komisijoje. Šie pažeidimai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas taip pat vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nuteistasis dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, prasilenkdamas su prieš jį ateinančiu nukentėjusiuoju, laikydamas jį asocialiu asmeniu, užsipuolė pavadindamas nukentėjusįjį „valkata“, pastūmė, nukentėjusysis dėl senyvo amžiaus ir neįgalumo būdamas bejėgiškos būklės, nugriuvo ant žemės. Pargriuvusį nukentėjusįjį nuteistasis spardė kojomis į galvą, krūtinę, kojas ir kitas kūno vietas, dėl ko nukentėjusysis mirė). Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nepripažįsta ir šiuo metu. Likusi neatlikta bausmės dalis – gana didelė (3 m. 7 mėn. 22 d.). Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistieji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistąjį paleidus į laisvę, jo materialine padėtimi rūpinsis tėvai ir sesuo. Nuteistasis teigia, kad geba save kontroliuoti, tačiau yra vienas oficialiai patvirtintas savikontrolės praradimo epizodas – dabartinis pažeidimas. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Išlieka nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 15 balų, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju teismas taip pat įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai paskirtą bausmę.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu E. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 95-221.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. 95-221 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė