Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-198-348/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
1S-198-348/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-30036-2007-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-198-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-30036-2007-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus – laisvės atėmimu 13 metų. Bausmės pradžia - 2009 m. kovo 24 d., o pabaiga – 2022 m. kovo 24 d. Neatlikta bausmės dalis, Komisijos posėdžio dieną buvo 3 metai 2 mėnesiai 14 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. K., tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK), Lietuvos Respublikos Konstituciją, vadovavosi netikslia informacija. 10 kartų skatintas, dirba nuo pat atvykimo į įkalinimo įstaigą, palaiko tvirtus santykius su šeima, tik kartą baustas drausmine tvarka, kriminogeninių veiksnių nėra.

3.2. Skunde nuteistasis teigia, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ateityje nusikals. Tvirtinimas, kad jis yra padaręs 2 režimo reikalavimų pažeidimus, yra klaidingas, kadangi yra padaręs tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą. Teismo vertinimas, kad likusi neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, peržengia teismo kompetencijos ribas, kadangi sąvoka ,,gana didelė“ prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktui.

3.3. Skunde nuteistasis pažymi, jog yra nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė kitas asmuo. Nužudytojo asmens nepažinojo ir įvykio vietoje nebuvo. Apie nusikaltimą sužinojo tik po 2 metų, kai policija atėjo suimti. Policija byloje praktikavo protokolų klastojimo metodiką. 2007 m. buvo surašytas atpažinimo protokolas, kuriame liudytoja atpažino nusikaltėlį, tačiau šis protokolas dingo iš bylos, o 2009 m. buvo surašytas naujas suklastotas protokolas. Analogiškai buvo pasielgta ir su kitais protokolais. 2007 m. policija sulaikė nusikaltėlį ir jis buvo paleistas, o protokolai su jo pavarde buvo išimti iš bylos ir galimai sunaikinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Vis dėlto, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. E. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 12 balų (žema). Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį darbe ir motyvuotą darbą E. K. buvo 10 kartų paskatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvykęs į pataisos namus, nuo 2011-04-05 įsidarbino VĮ ,,M. A.“ siuvykloje darbininko vienetininko pareigose, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir sese. Akcentuotina, jog aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau abejoti išimtinai teigiama nuteistojo elgesio korekcija verčia socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad E. K. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurio pasekoje mirė žmogus, o tai parodo jo neigiamą požiūrį į tokias vertybes kaip žmogaus sveikata bei gyvybė, kas suponuoja didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstama veika vertinama tik siekiant įvertinti nusikalstamo elgesio teigiamą pokytį, tačiau tai negali būti vertinama kaip dvigubas baudžiamumas, kuris, kaip nurodo nuteistasis, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises, juo labiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nėra sprendžiamas kaltės klausimas ar skiriama nauja bausmė, kadangi nuteistasis jau atlikinėja jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

9. Iš socialinio tyrimo išvados bei įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio matyti, kad E. K. nepripažįsta kaltės padarius nusikalstamą veiką ir teigia, kad nusikaltimo nedarė, įvykio vietoje nebuvo bei nukentėjusiojo nepažinojo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog teismo sprendimas buvo priimtas remiantis vien policijos pareigūnų suklastotais protokolais, nusikaltimo jis nepadarė, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, todėl plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

10. Nuteistasis nesutinka, kad apylinkės teismas vertino jo neatliktos bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neatliktos bausmės dydis negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

11. Akcentuotina ir tai, kad, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra priskiriamas žemos rizikos grupei (14 balų), tačiau iš aptartų 14 balų, 2 balai yra statiniai, tuo tarpu net 12 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.

12. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą - kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus visa tai daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Svetlana JurgaitienėJurgis KiškisValdas Vitunskas