Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. atstovui pagal pavedimą advokatui Simui Šuminui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

S. K. 2025 m. balandžio 4 d. apie 18²⁰ val. PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į bendro naudojimo tualetą konflikto metu tyčia rankų nagais įdrėskė savo šeimos nariui – partneriui, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos, D. S. į veido sritį ir dešinės rankos dilbį, padarydama veido odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji S. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuo 2023 m. gruodžio iki 2025 m. balandžio su nukentėjusiuoju D. S. gyveno neįregistravę santuokos. Iki įvykio jų santykiuose irgi kildavo konfliktų. Ji bandė aiškintis santykius, bet nepavyko.

Įvykio dieną kaltinamoji su drauge namuose vartojo alkoholį. Ji sugalvojo nueiti į D. S. darbovietę PC „(duomenys neskelbtini)“, nes norėjo sužinoti, kur jis praleido praėjusią naktį, kai negrįžo namo miegoti. D. minėjo, kad su draugu buvo mieste. Ji (2025 m. balandžio 3 d.) skambino D., rašė (žinutes), tačiau šis ją ignoravo. D. darbovietėje buvo klientų, todėl abu užlipo į (duomenys neskelbtini) prie bendro naudojimo tualetų. Kadangi D. nesikalbėjo, ji paėmė jam už rankos ir įdrėskė. Apgailestauja dėl savo elgesio, jaučia didžiulę gėdą. Atsiprašė D., toliau bendrauja abiejų iniciatyva, nors kaip pora nebegyvena. Mano, kad (šis įvykis) abiem buvo pamoka. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad D. padaryta neturtinė žala turėtų būti sumažinta iki 100–150 €. Sutinka padengti (D. S.) išlaidas už advokato paslaugas.

Kadangi, paskelbus kaltinamąjį aktą (šiuo atveju pranešimą apie bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka), kaltinamoji prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamoji ar jos gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 11 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. įtariamąja apklausta S. K. kaltę pripažino.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad D. S. 2025 m. balandžio 4 d. 18²³ val. pranešė, jog prieš kelias minutes į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ atėjo buvusi mergina ir nagais apibraižė veidą. GMP nereikia, nepilnamečių vaikų nėra. Mergina stovi prie parduotuvės įėjimo durų.

Nukentėjusysis D. S. 2025 m. balandžio 4 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną buvo apklaustas.

Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas G. Gaubša 2025 m. balandžio 4 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK:01250000186043“. Tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad D. S. teigė, jog pas jį atėjo buvusi draugė, išsiskyrė prieš maždaug savaitę. [...] S. K. perbrėžė jam veidą. [...] PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojai sulaikė S. K. ir uždarė kambaryje. S. K. 18⁵⁸ val. nustatyta 2,62 promilių. Bendraujant moteris sunkiai dėstė įvykio aplinkybes; aiškino, kad atėjo pas D., nes jį myli ir norėjo iš jo išgirsti tą patį, tačiau šis nori skirtis, o jai sunku su tuo susitaikyti ir nesusivaldė.

Apžiūros 2025 m. balandžio 4 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūra.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2025 m. balandžio 10 d. protokole nurodyta, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoja J. J. pateikė 2025 m. balandžio 4 d. vaizdo įrašą, darytą nuo 18¹⁵ val. iki 18³⁰ val. Jame užfiksuotas PC „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tarp S. K. ir D. S. įvykęs konfliktas.

Asmens apžiūros 2025 m. balandžio 4 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota nukentėjusiojo kūno apžiūra. Ant veido matyti įdrėskimai, subraižyta dešinė ranka. Daugiau akivaizdžių išorinių kūno sužalojimų nėra. Apžiūros metu fotografuota.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės skiltyje „Kita“ teigiama, kad D. S. nukentėjo darbe. Apie 18³⁰ val. per konfliktą draugė nagais subraižė kaktos, k. (kairio) paakio sritį. Sužalojimai paviršiniai, nekraujuoja. Daugiau jokių sumušimo žymių nėra. Nukentėjusysis blaivus. Preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 403/2025(04) sakoma, kad D. S. nustatytas veido odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku ribotu daiktu (gali būti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. rankos nagu) tiesioginiu trauminiu poveikiu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. D. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 15 d. protokole aprašyta PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojos J. J. pateikto vaizdo įrašo apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. balandžio 16 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajam skambinant į BPC, apžiūra. Jame, be kita ko, rašoma, kad moteris (kaip žinoma, kaltinamoji) užsimojo dešine ranka ir vieną kartą sudavė vaikinui (kaip žinoma, nukentėjusiajam) į veido sritį. Nesimato, ar pataikė. Vaikinas patraukia jos rankas nuo savęs. Išlaisvinusi dešinę ranką, moteris griebia vaikinui už veido ties kaire akimi – nosimi. Tada vaikinas sugriebia moters rankas ir laiko. [...]

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 16 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis D. S. patikslino, kad gyveno ir vedė bendrą ūkį su kaltinamąja iki 2025 m. balandžio 4 d.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai 2025 m. balandžio 4 d. fiziškai smurtavus prieš partnerį, su kuriuo gyveno neįregistravusi santuokos, ir nežymiai sutrikdžius jo sveikatą, įrodyti visiškai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

Iš kaltinimo kaip perteklinė šalinama aplinkybė, kad kaltinamoji, be kita ko, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nes nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą. Kitaip tariant, neįmanoma tam tikru mastu sutrikdyti sveikatą ir tuo pačiu metu nesukelti fizinio skausmo. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimalus žalos asmens sveikatai laipsnis.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Turi oficialaus darbo stažo nuo 2014 m. birželio 4 d. iki 2025 m. gegužės. Anot kaltinamosios, ji registruota Užimtumo tarnyboje. Per paskutinius 5 m. 7 kartus bausta administracine tvarka. Yra bausta už tai, kad be priežasčių naktį be priežiūros paliko savo mažamečius vaikus (vienas (duomenys neskelbtini)); kad neblaivi (1,49 promilių) vairavo automobilį ir kitus KET pažeidimus. Baudas, išskyrus vieną, sumokėjo. Viena nuobauda tebegalioja. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 28 d. nutartimi patvirtino Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo, pritaikius BK 38 straipsnį, kaltinamoji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-22075-23 nutrauktas. Neteista. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padariusi, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas advokatas V. Kairys prašė pripažinti jo klientės atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį nukentėjusiojo elgesį. Mano, kad jo ginamoji turėjo teisę žinoti, kur yra jos gyvenimo partneris ir kodėl jis negrįžo per naktį namo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji (tuo metu įtariamoji) paaiškino, kad paskutinius 2 mėnesius (iki įvykio) nukentėjusysis nebemokėjo mokesčių (už komunalinius patarnavimus). Pajuto, kad D. elgesys pasikeitė. Kai tik susipykdavo, jis iš karto važiuodavo į savo butą (duomenys neskelbtini). Su D. nebegyvena nuo 2025 m. balandžio 4 d. Prieš tai vakare D. su draugu išvažiavo žiūrėti krepšinio ir nuo to laiko jis negrįžo į jos (nuomojamą) butą. Juto, kad jų santykiai pakito. Tai jausdama darė viską, kad galėtų toliau gyventi. [...] 2025 m. balandžio 10 d. pirmą kartą lankėsi pas psichologę, nes išgyvena skyrybas su nukentėjusiuoju, ir dėl to, kas įvyko (šioje byloje nagrinėjamo įvykio). [...]

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad iki 2025 m. balandžio 4 d. kaltinamoji buvo jo partnerė, su kuria gyveno neįregistravę santuokos. Po šio įvykio kartu nebegyvena. Jau kurį laiką jų santykiai buvo pablogėję. Kaltinamoji be galo pavydi. Jis pradėjo neapsikęsti jos priekaištų ir pavydo. Išėjo iš kaltinamosios (nuomojamo) buto ir nusprendė ją palikti 2025 m. balandžio 3 d. Tos dienos vakare kaltinamajai telefonu pranešė, kad su draugu eis žiūrėti krepšinio. Tai sužinojusi kaltinamoji buvo nepatenkinta ir už keliolikos minučių atvyko į jo darbo vietą PC „(duomenys neskelbtini)“, priekaištavo, tarp jų kilo konfliktas. Jis išvijo ją į namus, kad nedarytų gėdos prieš kolegas. Kai buvo su draugu, kaltinamoji jam nuolat rašinėjo įvairias žinutes, nuo „myliu“ iki „tau bus blogai“. Jis ir toliau nekreipė dėmesio į kaltinamosios žinutes, nes suprato, kad ji yra išgėrusi. Nusprendė nebegrįžti pas ją, todėl, pažiūrėjęs krepšinį, važiavo į savo butą. [...]

Kaip galima suprasti iš kaltinamosios paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto G. Gaubšos 2025 m. balandžio 4 d. tarnybinio pranešimo „Dėl smurto artimoje aplinkoje ROIK:01250000186043“, kaltinamoji norėjo toliau gyventi su nukentėjusiuoju, o nukentėjusysis ne, todėl ji ieškojo kontaktų su juo, o šis jos vengė, ignoravo, šalinosi. Nukentėjusysis turi teisę rinktis, su kuo jam gyventi ar negyventi, o kaltinamoji, panašu, nepriima nukentėjusiojo pasirinkimo gyventi atskirai nuo jos (išsiskirti). Teismas nenustatė, kad nukentėjusysis būtų elgęsis provokuojančiai, todėl nenustatė dar vienos kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kaip prašė jos gynėjas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamosios asmeninių savybių, kitų ją charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (kaltinamosios nenoras išsiskirti su nukentėjusiuoju), eigą, būdą (primityvus), padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąją, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas didesnis už sankcijos minimumą (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamoji įpareigojama visą laisvės apribojimo atlikimo laiką dirbti arba, netekus (neturint) darbo, per 2 savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotai tol, kol vėl pradės dirbti, bei uždraudžiama visą laisvės apribojimo atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 str. 4 d. 4 p., 5 d. 4 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajai dvi baudžiamojo poveikio priemones: 9 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 9 mėnesių įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei per 20 metrų, nesilankyti nukentėjusiojo darbo ir gyvenamojoje vietose. Prokurorei antrino nukentėjusiojo atstovas pagal pavedimą advokatas S. Šuminas. Pasak jo, klientas skundėsi, kad kaltinamoji naktiniais atakuoja jį skambučiais, prieš jo valią atvyksta į jo gyvenamąją vietą. Kai nukentėjusysis jos neįsileidžia, pastaroji kelia triukšmą laiptinėje, trikdo nukentėjusiojo ir jo kaimynų ramybę. Nukentėjusysis jaučiasi persekiojamas, patiria neigiamus psichologinius išgyvenimus.

Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis, susijęs su nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, juo labiau teismas nerinko ir netyrė duomenų apie nukentėjusiojo persekiojimą po 2025 m. balandžio 4 d., todėl atmeta prašymą skirti kaltinamajai tokią baudžiamojo poveikio priemonę kaip įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Nurodytos naujos aplinkybės galėtų sudaryti teisinį pagrindą pradėti naują ikiteisminį tyrimą kitoje byloje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kaltinamajai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 9 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir užkirsti kelią fiziniam smurtui ateityje.

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos su įpareigojimu nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. S. – paliekama galioti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

V. Dėl civilinio ieškinio prašant priteisti neturtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. atstovas pagal pavedimą advokatas S. Šuminas 2025 m. birželio 10 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 2 000 € neturtinės žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo bei 1 452 € išlaidų už advokato paslaugas atlyginimo. Civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad nukentėjusysis buvo užpultas viešoje vietoje darbo metu, kad kaltinamoji tyčia smūgiavo jam į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Įvykį matė ir kiti asmenys. Prieš tai neblaivi kaltinamoji nukentėjusiojo darbo vietoje reiškė jam priekaištus. Tai matė ir girdėjo nukentėjusiojo klientai, kolegos. Nukentėjusysis po įvykio jaučia ne tik baimę sutikti kaltinamąją ar būti jos užpultas, bet ir pažeminimą, gėdą prieš kolegas ir kitus asmenis, mačiusius įvykį. Kaltinamoji nepagarbiu elgesiu sumenkino nukentėjusiojo orumą, pažemino jo garbę, sukėlė neigiamas emocijas, kurios į lydi iki šiol, pvz., viešose vietose jaučiasi nesaugiai. Nukentėjusysis baiminasi, kad tokie neprognozuojami ir neadekvatūs kaltinamosios veiksmai nepasikartotų. Pridėjo išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 25-023; PVM sąskaitą faktūrą Serija ŠRL Nr. 181/2025 už teisines paslaugas ir mokėjimo pavedimą.

Kaltinamoji laiko, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. S. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, pakaktų 100-150 €. Pasak kaltinamosios, ji nuo (2025 m.) gegužės nebedirba, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi (duomenys neskelbtini) vaikus.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas turi parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-136-177/2015).

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/ 2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Pripažįstant, kad nusikaltimu visais atvejais in abstracto padaroma neturtinė žala, šiuo atveju, nesant neigiamų padarinių in concreto, iš [...] turėtų būti priteistas minimalus panašaus pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-788/2021).

Neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 € iki 2 000 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023).

Teismas pripažįsta, kad per įvykį ir kurį laiką po to nukentėjusysis ir civilinis ieškovas galėjo jausti fizinį skausmą, stresą, pažeminimą, gėdą (nors kolegos ir klientai tiesiogiai nematė įvykio, bet po įvykio nukentėjusysis turėjo grįžti į darbo vietą, jeigu ne tęsti darbines funkcijas, tai pasiimti asmeninių daiktų), diskomfortą, tapti jautresnis išoriniams dirgikliams. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį (vienas) ir dislokaciją (matomoje, estetiškai svarbioje kūno vietoje – prie kairės akies - nosies), sužalojimų sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas), įtaką ateityje (nėra medicininių duomenų apie liekamuosius ar ilgalaikius reiškinius, išskyrus emocinę, psichologinę nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo savijautą, kuri grindžiama subjektyviais duomenimis), kaltės formą (kaltinamoji veikė tyčia), teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl šią civilinio ieškinio dalį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamosios 500 € neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat priteisia 5 % metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos (500 €), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo sumokėjimo (Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.), ir 1 452 € išlaidų su PVM už advokato paslaugas atlyginimo (BPK 106 str. 2 d.).

VI. Dėl gynimo išlaidų atlyginimo (ne)priteisimo

Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamąją gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas V. Kairys.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. liepos 30 d. pažymomis prašė priteisti iš kaltinamosios 170,83 € išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Kaltinamosios gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš kaltinamosios nepriteisiamas (BPK 106 str. 2 d.).

VII. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinė duomenų laikmena su vaizdo ir garso įrašų skaitmeninėmis kopijomis, prisegta prie 1 tomo priekinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti prie bylos; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas ją visą laisvės apribojimo atlikimo laiką dirbti arba, netekus (neturint) darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotai tol, kol vėl pradės dirbti, ir uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigodamas ją visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką dirbti arba, netekus (neturint) darbo, per 2 (dvi) savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR SADM ir būti joje registruotai, kol vėl pradės dirbti, bei uždrausdamas visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Išaiškinti S. K., kad Baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę.

S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. S. – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo pagal pavedimą advokato S. Šumino 2025 m. birželio 10 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš S. K. 500 € neturtinės žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas nuo priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos (500 €), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo sumokėjimo, ir 1 452 € išlaidų su PVM už advokato teisines paslaugas atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nepriteisti iš S. K. 170,83 € išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinę duomenų laikmeną su vaizdo ir garso ir įrašų skaitmeninėmis kopijomis, prisegtą prie 1 tomo priekinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.