- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-277-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03253-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. pareikštu ieškiniu prašė nutraukti (pripažinti negaliojančia) tarp ieškovo ir atsakovo 2023 m. vasario 11 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją - atsakovui grąžinti sunkvežimį 5800 „Volvo FL611“ ir „Bobcat 751“ krautuvą, o ieškovui – sumokėtą kainą 15000 Eur. Ieškinį grindė tuo, kad jo tėvui apžiūrėjus techniką pagal skelbimą, manant, kad būklė gera, ieškovas nusprendė techniką pirkti. Sutarė su atsakovu, papildomai šiam pažadėjus, kad vėliau perduos krautuvo dokumentus ir priedus, tai yra kaušą bei šakes. Šalys surašė pirkimo-pardavimo sutartį (kiekvienas užpildė jos savo dalis), ieškovas sumokėjo 15 000 Eur ir sunkvežimį su ant jo pakrautu krautuvu parsivežė. Vėliau, apie 2 savaites telefonu ir per „Messenger“ programą bendravo su atsakovu, kuris žadėjo perduoti krautuvo dokumentus ir priedus, kol paaiškėjo, kad dokumentų neperduos. Atsakovas atsisakė nutraukti sutartį. Krautuvas buvo be jokių dokumentų ir be valstybinio numerio, kaušo su šakėmis nebuvo perduodant techniką. Nesant nuosavybės dokumentų krautuvo negali įregistruoti (registruoja ŽŪ skyriai), atlikti privalomą TA (atlieka TA centrai), todėl negali jo naudoti pagal paskirtį darbams įvairiuose objektuose. Nurodo, kad su tokiu krautuvu negalima išvažiuoti iš nuosavo kiemo, dalyvauti darbų viešuose pirkimuose, o dirbant kitoje (ne nuosavoje) teritorijoje atsitikus nelaimingam atsitikimui galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal Traktorių ir kt. technikos registracijos taisykles krautuvus privaloma įregistruoti. Dėl sunkvežimio „Volvo“ atsakovui jokių pretenzijų neturi, problema yra tik dėl krautuvo „Bobcat“ dokumentų, kaušo ir šakių neperdavimo. Teigia, kad techniką nusprendė pirkti, kai susitikus atsakovas pasakė, jog „Bobcat“ dokumentai bus, tik už juos ir TA gali tekti primokėti. Ieškovas užsiima prekyba kietuoju kuru, per laisvus vasaros mėnesius nutarė papildomai užsiimti darbais su krautuvu, tuo tikslu ir pirko technikos komplektą iš atsakovo. Teisės dirbti su krautuvu neturi, būtų jį nuomojęs, turėjo tokį pasiūlymą iš įmonės atstovo A. G., tačiau per visą laikotarpį po nupirkimo krautuvu ir sunkvežimiu nesinaudojo, nes krautuvas yra be dokumentų, o sunkvežimis - be privalomo tachografo. Jį galėtų įrengti maždaug per 3 d., bet nenori papildomai investuoti pinigus, nes negali naudotis krautuvu, kurio pervežimui skirtas sunkvežimis. Atsakovas jam pardavė netinkamą naudojimui technikos komplektą (krautuvą be dokumentų ) ir neperdavė jo priedų, todėl prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu „Volvo“ buvo su nelietuviškais numeriais, o „Bobcat“ išvis be valstybinių numerių. Pagal nustatytą tvarką tokią techniką įvežus iš užsienio be dokumentų ją įregistruoti ŽŪS turi įvežęs asmuo. Kadangi „Bobcat“ yra be dokumentų, ieškovas dėl šio trūkumo jo negali įregistruoti ir atlikti TA, ko pasėkoje negali legaliai naudoti pagal paskirtį (dalyvauti eisme ir atlikti darbus ). Krautuvas yra nepilnos komplektacijos, „Volvo“ atskirai nėra reikalingas, nes jis skirtas krautuvo pervežimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas V. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad „Facebook“ buvo patalpinęs skelbimą apie parduodamą technikos komplektą - sunkvežimį „Volvo“ ir krautuvą „Bobcat“. J. G. apžiūrėjus techniką pasakė, kad „Volvo“ yra su norvegiškais numeriais, o „Bobcat“ išvis be dokumentų. J. G. informavo, kad komplektą pirks, nes užsiima briketų verslu, naudos savo statybose, pasidarys aplinkos darbus, o „Bobcat“ parduos. Su A. G. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėjo 15000 Eur kainą grynais pinigais ir ieškovas išvažiavo su sunkvežimiu su pakrautu krautuvu. Sudarant sutartį ieškovui sakė, kad pasidomės dėl krautuvo dokumentų ( gal juos turi buvęs savininkas ), bet jų vėliau perduoti nežadėjo. Žadėjo tik pažiūrėti, kaip būti galima krautuvą priregistruoti. Po kurio laiko paskambinęs ieškovas sakė, kad yra perkaitintas „Bobcat“ variklis, nors atsakovo draugas matė Šiauliuose šį krautuvą dirbant.
3. Atsakovas žino, kad dirbant su krautuvu jo nuosavybės dokumentai nėra reikalingi. Jie reikalingi tik dalyvaujant viešame eisme, o ne dirbant privačioje valdoje. Sunkvežimis „Volvo“ iki šiol yra registruotas kito asmens vardu Norvegijoje ir su norvegiškais numeriais. Jį nusipirkęs savo vardu Lietuvoje neperregistravo, kad nereikėtų mokėti mokesčių ( kelių ir kt. ). Šį sunkvežimį praėjus kuriam laikui po įsigijimo pardavė pažįstamam D., iš kurio vėliau atpirko, tačiau jau kartu su „Bobcat“, kurio dokumentų nebuvo. Ši technika metus laiko dribo be problemų, todėl vėliau ieškovui ir pardavė tokį komplektą – „Volvo“ su norvegiškais dokumentais ir „Bobcat“ be dokumentų – už sutartyje nurodytą mažą kainą, nes esant dokumentams, komplekto kaina galėjo būti apie 40-50.000 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik ieškovui parvažiuoti iki namų ( jei policija pakeliui sustabdytų jo vairuojamą sunkvežimį „Volvo“ su pakrautu „Bobcat“. Teigia, kad perkant techniką su ieškovu sutarė, kad už tą pačią kainą perduos ir krautuvo kaušą bei šakes, kurie jo skelbime nebuvo nurodyti. Bet kaušas buvo užsnigtas, o šakės kitame objekte, todėl juos ieškovas turėjo pasiimti vėliau. Šie priedai iki šiol yra pas jį, ieškovas gali juos bet kada pasiimti, tačiau niekada to reikalavo, todėl šiam apie tai ir nesakė. Dabartinė „Bobcat“ kaina galėtų būti apie 12500 Eur, o „Volvo“ – virš 10000 Eur. Nuotrauka pateikta byloje yra daryta sutarties sudarymo dieną, todėl mano, kad ieškovui buvo parduotas tinkamos kokybės technikos komplektas, krautuvo dokumentų nebuvo, jų perduoti nežadėjo ir ieškovas tai žinojo, o priedus gali bet kada pasiimti.
Atsiliepimas
4. Atsakovo V. B. atstovas advokato padėjėjas papildomai nurodė, kad prieš sudarant sutartį atsakovas ieškovui sakė, jog krautuvas yra be nuosavybės dokumentų ir neregistruotas, kaip šalys susitarė, taip krautuvas ir buvo parduotas ir skirtas ne dalyvauti viešame eisme, todėl specialiai parduotas su jo pervežimui skirtu sunkvežimiu. Nėra ginčo, kad sunkvežimis ir krautuvas jiems skirtas funkcijas atlieka tinkamai ir dėl parduotų daiktų kokybės ginčo nėra. Sunkvežimį galima naudoti atskirai, dėl jo nėra ginčo, nei sutartyje, kuri yra su trūkumais, nei jokiame kitame dokumente nenurodyta buvus susitarimui perduoti krautuvo dokumentus, to nepatvirtina ir vėlesnis šalių susirašinėjimas ( jame kalbama tik apie padėjimą dėl dokumentų, o ne apie tai, kad jie yra ). Pažymi, kad pirkdamas tokį krautuvą ieškovas turėjo įvertinti, kur ir kaip galės jį naudoti. Dėl šakių ir kaušo ginčas yra tik tame, kad ieškovas reikalauja juos atvežti, o atsakovas nori, kad ieškovas juos pats atsiimtų ir tai gali padaryti bet kada. Toks ginčas nesudaro pagrindo sandoriui naikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2024 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš ieškovo A. G. atsakovui V. B. 1090 Eur atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. G. valstybei 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad šalių dokumente, nors ir surašytame ant nustatytos formos blanko, buvo nurodyta tik data, vieta, ir tai, jog pirkėjas pardavėjui sumokėjo 15000 Eur grynaisiais pinigais. Tačiau jame jokių (ne tik privalomų pagal CK 6.431-1 str. ir nurodytų pačiame blanke grafoje „privalomi duomenys“, bet ir minimalių, leidžiančių bent identifikuoti parduodamą turtą pagal CK 6.306 str. 4 d.) duomenų apie parduodamus daiktus nebuvo. Todėl šis dokumentas pagal CK 6.193, 6.305, 6.306 ir 6.431-1 str. taisykles negali būti pripažįstamas rašytine transporto priemonės/ių pirkimo-pardavimo sutartimi, o tik rašytiniu patvirtinimu apie kainos sumokėjimą. Dėl to teismas konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė ginčo daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, kurią jos pripažįsta (CK 187 str. 1 d.) ir patvirtina visi surinkti įrodymai. Nors sutartis sudaryta panaudojant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties blanką (bet neužpildytą, išskyrus dalį dėl kainos sumokėjimo), pagal nustatytas faktines aplinkybes (jokių pardavėjo nuosavybės teises į automobilį ir krautuvą patvirtinančių dokumentų nėra, jie abu neįregistruoti, parduoti pagal žodinį susitarimą, dėl ko pirkėjo nuosavybės teisės viešame registre bent įprastine tvarka negali būti įregistruotos.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teigia, jog žadėjo tik pasidomėti dėl dokumentų, o ne juos perduoti, kadangi pats jų neturėjo. Vieninteliame rašytiniame dokumente apie tai jokių duomenų nėra. Nesant privalomos (CK 1.73 str. 1 d. 10 p.) rašytinės sutarties remtis liudytojų parodymais negalima (CK 1.93 str. 2 d.). Vienintelis galimas liudytojas (ieškovo tėvas) būtų akivaizdžiai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Ieškovo pateikto susirašinėjimo turinys nėra vienareikšmiškas, tokį turinį teismas vertino kaip šalių bendravimą krautuvo dokumentų ir įregistravimo klausimais, kuriame atsakovas žada ieškovui padėti. Tačiau jame nėra vienareikšmiškai aiškaus patvirtinimo, kad atsakovas dar sandorio sudarymo metu buvo pažadėjęs ieškovui vėliau perduoti nuosavybės dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad dokumentų ieškovui prisireikė sumanius krautuvą per/parduoti, nors apie tokį jo tikslą sandorio sudarymo metu nėra jokių duomenų ir net jis pats viso proceso metu nenurodė. Jokių kitų įrodymų, jog sandorio sudarymo metu buvo sudarytas šalių susitarimas atsakovui papildomai (vėliau) pateikti ieškovui krautuvo nuosavybės (ar su jais susijusius kitus) dokumentus ar jį įregistruoti viešame registre, ieškovas nepateikė (CPK 178 str. ). Kitos aplinkybės ( nustatyta, kad krautuvas buvo parduotas ne tik neperduodant jo nuosavybės ar kitų susijusių dokumentų, bet ir be valstybinių numerių bei be rašytinės transporto priemonės pardavimo sutarties, o iš pardavimo vietos išgabentas su tam skirtu, kartu nupirktu sunkvežimiu ) vertinamos kaip labiau paneigiančios nei patvirtinančios tokį susitarimą buvus. Atsakovo ieškovui pateikti jo dokumentai yra neaiškūs, ne lietuvių kalba, akivaizdžiai niekaip nesusiję su atsakovu ir sunkvežimio ( kaip ir krautuvo ) pardavimo rašytinė sutartis nesudaryta. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
9. Abi transporto priemonės nupirktos be nuosavybės dokumentų, pagal žodinę sutartį, kuri pripažinta ne transporto priemonių, o tiesiog daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje taikyti specialiuosius reikalavimus, keliamus transporto priemonių pardavimo sutartims, ar CK 6.325 str. taisykles nėra pagrindo. Pirkdamas neįregistruotą, be TA ir valstybinių numerių krautuvą, kuriam pardavėjas nepateikė nei jokių nuosavybės dokumentų, nei įsipareigojimo juos ateityje pateikti, ieškovas galėjo ir privalėjo suprasti, jog įsigydamas abi transporto priemones ( ne tik krautuvą ) tokio sandorio pagrindu, nepareikalaudamas daiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, jis elgiasi akivaizdžiai neapdairiai ir nerūpestingai, todėl jam tenka tokio sandorio pasekmių rizika.
10. Toks sandoris savaime imperatyviems įstatymo reikalavimams neprieštarauja ir pagal atsakovo nurodomas aplinkybes daiktas negali būti laikomas neturinčiu savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis pagal CK 6.333 str. 6 d., nes jį galima naudoti uždarose teritorijose, nedalyvaujant viešajame eisme, jis aiškiai tam ir nupirktas komplekte su sunkvežimiu. Ieškovo reikalavimas prieštarauja sutarties šalių laisvės bei teisinių santykių stabilumo principams, nes savo noru nusipirkęs krautuvą be nuosavybės dokumentų, pirkėjas vėliau negalėtų tokio sandorio atsisakyti, motyvuodamas daikto trūkumu. Teismas pripažino, kad krautuvo su trūkumu pardavimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nesudaro pagrindo sandorio pripažinimui negaliojančiu ( CK 6.334 str. 1 d. 4 p. ). Ginče dėl šakių ir kaušo neperdavimo nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo versiją, jog šie krautuvo priedai yra pas jį ir ieškovas juos bet kada gali pasiimti, t. y. ginčas faktiškai kilęs ne dėl sutartų perduoti vėliau daikto priedų neperdavimo ( CK 6.340 str. ), o tik dėl perdavimo sąlygų. Toks aiškiai neesminis ginčas nesudaro pagrindo sandorio pripažinimui negaliojančiu ( CK 6.341 str. 2 d. 2 p. ). Teismas nurodė, kad netenkinant reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo netenkinamas, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti 2024 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-226-471/2024 ir ieškovo A. G. ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo 2023 m. vasario 11 d. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Atsakovui grąžinti sunkvežimį 5800 „Volvo FL611” ir „Bobcat 751“ krautuvą, o ieškovui sumokėtą atsakovui kainą 15 000 Eur. Priteisti iš ieškovo apelianto naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas teismui teikdamas paaiškinimus akcentavo tai, kad jam buvo žinoma, jog Bobcat neturi nuosavybės dokumentų, tačiau atsakovas jam garantavo ir pažadėjo, kad dokumentai bus. Priešingu atveju, ieškovas nė nebūtų pirkęs iš atsakovo jokių daiktų. Ieškovas šį turtą įsigijo siekiu atlikti reikiamus žemės darbus, vykdyti statybas bei ateityje nuomoti krautuvą. Kadangi krautuvas neturi nuosavybės dokumentų ir dėl to negalima atlikti jo teisinės registracijos, techninės apžiūros ir net apdrausti, ieškovo lūkesčiai yra visiškai neįgyvendinami.
11.2. Teismas priimdamas sprendimą išreiškė savo palankumą atsakovui. Teismas nė neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teikė skirtingus paaiškinimus ir taip pažeidė duodant teismui priesaiką prisiimtą pareigą sakyti tik tiesą. Atsakovo 2023 m. lapkričio 6 d. rašytinių paaiškinimų 4 p. deklaruojama: ,,Visų pirma, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas ketino pasiimti krautuvo šakę ir kaušą, tačiau šiems netilpus, atsakovo paprašė šiuos daiktus pasaugoti kol ieškovas atvyks jų išsigabenti kitu kartu, su kuo atsakovas sutiko.“ O teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad kaušas buvo užsnigtas o šakės buvo prie objekto, tad jas tik kitą dieną atsivežė, tačiau niekada nebuvo informavęs ieškovo kur ir kada šis galėtų atvykti ir pasiimti šiuos priedus. Teismas matydamas, kad atsakovas teikia skirtingus paaiškinimus turėjo numanyti ir tai, kad jo deklaruojama pozicija, neva jis niekada nežadėjo ieškovui pateikti Bobcat dokumentų, yra melaginga.
11.3. 2006 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo Nr. 3D - 384, nuostatų, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pagrindu, žemės ir miškų ūkio transporto priemonės ar ne keliais judantys mechanizmai registruojami vadovaujantis registro nuostatais ir šiomis taisyklėmis. Minimo įsakymo 2.5.2. p. nurodyta, kad pagal šias taisykles registruojami krautuvai. 8 p. nurodyta, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama. Nepaisant to, kad krautuvas gali būti neregistruojamas tuo atveju, kai jis naudojamas tik uždaroje teritorijoje ir nedalyvauja viešajame eisme, tačiau ieškovo pagrindinis tikslas dėl kurio jis visą turtinį komplektą, įskaitant ir krautuvą, įsigijo yra žemės tvarkymas, statyba ir jo nuoma tretiesiems asmenims. Nėra aišku ir iš anksto numanoma kokiose vietose, uždarose ar ne, nuomininkas pageidautų eksploatuoti krautuvą. Tam, kad ieškovas tinkamai įgyvendintų šį savo tikslą, jis privalo turėti krautuvo dokumentus, jį tinkamai įregistruoti, atlikti techninę apžiūrą bei apdrausti.
11.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 str. 4 d. yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį. Atsakovas ieškovui iki šiol nėra pateikęs Bobcat nuosavybės dokumentų ir tai lemia jo negalimumą naudoti pagal paskirtį.
11.5. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo- pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 str. 6 d. ). Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 str. 4 d. nurodytais objektyviais kriterijais - tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Todėl daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį.
11.6. Nei vienas iš šalių neginčija fakto, kad tarp jų buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, nepaisant to, kad netinkamai ją surašė. Jų susitarimas dėl pirkimo - pardavimo įvyko, atsakovas ieškovui perdavė sutartus daiktus, nors ir ne pilnoje komplektacijoje, t. y. be sutarto kaušo, šakės ir Bobcat nuosavybės dokumentų, o ieškovas atsakovui sumokėjo šių daiktų (turto) kainą - 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų). CK 6.189 str. 1 d. nurodo, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. LR CK 6.205 str. nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Sutarties sudarymo metu atsakovas garantavo ir pažadėjo ieškovui pateikti Bobcat nuosavybės dokumentus, tačiau iki šiol to nepadarė ir iš esmės neįvykdė prisiimto įsipareigojimo. ieškovas iš savo pusės sąžiningai įvykdė visas jam iš pirkimo-pardavimo sutarties kilusias prievoles, t. y. sumokėjo sutartą kainą už tarp šalių suderintą konkrečių daiktų komplektacijos įsigijimą. Atsakovas įvykdė tik dalinai savo prievolę, t. y. perdavė ne pilną komplektaciją sutartų daiktų.
11.7. Pagal CK 6.217 str. 1 d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas šiai dienai ieškovui nėra perdavęs Bobcat nuosavybės dokumentų, dėl to ieškovas negali tinkamai disponuoti įsigytais daiktais, tinkamai apsaugoti savo turto sudarydamas draudimo sutartį. Neturėdamas krautuvo nuosavybės dokumentų ir negalėdamas transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą, prasmės netenka ir sunkvežimis, kuris tikslingai buvo įsigytas krautuvo transportavimui. Be to, tai tampa kliuviniu tikslo, kurio pagrindu ir buvo įsigytas turtinis komplektas, įgyvendinimui.
11.8. CK 6.334 str. 1 d. nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Šiuo atveju Atsakovas atsisako pašalinti esminį daikto trūkumą - pateikti ieškovui Bobcat nuosavybės dokumentus, teigdamas, kad nurodė ieškovui pasidomėti dėl dokumentų. Ieškovas kaip rūpestingas ir apdairus asmuo nebūtų pirkęs iš atsakovo siūlomą turtinį komplektą.
11.9. Vienas iš netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdų įtvirtintas CK 6.334 str. 1 d. 4 p., nustatančiame, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009). CK 6.217 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Šiuo atveju ieškovas įsigijo krautuvą su trūkumais, t. y. be nuosavybės dokumentų, dėl kurių krautuvo negali transportuoti iš vienos vietos į kitą (negali būti naudojamas pagal paskirtį). Ieškovas įsigijęs krautuvą tam, kad galėtų su juo atlikti statybos ir kitus darbus, to negali daryti, ieškovas negavo to ko tikėjosi iš sutarties, kas laikytina esminiu trūkumu.
11.10. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl restitucijos instituto taikymo nurodoma, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2 d., 1.90 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 str. 1 ir 2 d., turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis (CK 6.145 str. ir 6.147 str.). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai).
11.11. Ieškovas tikėdamasis gauti visa technikos komplektaciją iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš su pardavėju (atsakovu) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tai yra, galimybės atlikti statybos, žemės ūkio darbus bei nuomoti krautuvą tretiesiems asmenims. Ieškovo manymu, jis turi teisėtą pagrindą ginti savo pažeistas teises, pasirenkant pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 str. 1 d. 4 p., nutraukiant šalių sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinant šalis į buvusią padėtį iki sutarties sudarymo.
12. Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2024 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-226-471/2024 dalį, kuria atsakovui iš ieškovo priteista 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui iš ieškovo 2180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui V. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, jog atsakovas patyrė 2180 Eur atstovavimo išlaidų. Sprendime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 94 str. 4 d. numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, tačiau iš ieškovo atsakovo naudai priteisė tik pusę visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nurodė, kad abi šalys sudarė itin neaiškaus turinio ir formos sandorį, visiems suprantamai neatitinkantį jų deklaruojamos transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarties reikalavimų, dėl kurio sąlygų vėliau kilo ginčas. Be to, atskiros aplinkybės (atsakovo nurodymas, jog rašytinis dokumentas buvo skirtas tik pirkėjui pargabenti techniką iki namų, sunkvežimis Lietuvoje neregistruotas galimai dėl mokesčių lengvatų, susirašinėjimas dėl padėjimo krautuvą priregistruoti) net kelia abejonių dėl abiejų šalių sąžiningumo. Taip pat atsižvelgiama, kad tame pačiame ginče (o jis nėra itin retas ar reikalaujantis labai specifinių žinių) atsakovo atstovavimo išlaidos beveik dvigubai viršija tokios pat apimties ieškovo išlaidas.
Atsiliepimas
12.2. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neobjektyviai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tuo pažeidė CPK 93 str. 1 d. įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę ir nepagrįstai neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 2024 m. buvo išleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apžvalga „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese", kurioje yra išsamiai išdėstyta naujausia teismų praktika, susijusi su pagrindais nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismų praktikoje nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas - proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, ¡skaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą - paduodant ieškinį. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtą, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas, taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies procesinis elgesys - tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateiktas CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teismų padarinių taikymą. Atsakovas pažymi, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nenurodė jokių atsakovo padarytų procesinių pažeidimų, nenustatė ir nepagrindė. kokie atsakovo procesiniai veiksmai lėmė sumažintą atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškinys teisme buvo priimtas 2023 m. liepos 10 d., atsakovas apie teismo procesą sužinojo tik 2023 m. spalio mėnesį ir apie jį sužinojęs, nedelsiant pasirūpino teisminiu atstovavimu. 2023 m. lapkričio 6 d. buvo pateikti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriame buvo išdėstyta atsakovo poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Civilinėje byloje pirmasis parengiamasis teismo posėdis įvyko 2023 m. gruodžio 8 d., o civilinėje byla buvo išnagrinėta 2024 m. kovo 19 d. Civilinė byla nebuvo vilkinama, ji buvo išnagrinėta greitai, atsakovas savo poziciją grindė jam prieinamais įrodymais bei savo poziciją tinkamai įrodė, neteikė perteklinių įrodymų, todėl teismui nenustačius, kokius procesinius pažeidimus atsakovas padarė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
12.3. Atsakovas nurodo, jog šalys sudarė tokios formos sandorį, kokį šalys manė esantį teisingu. Atsakovas nėra profesionalus tokios rūšies daiktų, t. y. savaeigių krautuvų ir jam gabenti skirtos technikos prekeivis, tuo nesiverčia ir nežino, kokios formos sandoris turėjo būti sudarytas. Abi šalys žinojo, jog esminis sandoris sudaromas dėl ne transporto priemonės, o dėl krautuvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl nebuvo aišku, kokios formos sandoris turėjo būti sudaromas.
12.4. Tai, kad atsakovo atstovavimo išlaidos viršijo ieškovo išlaidas, atsakovas nurodo, jog turėjo teisę pasirinkti tokį atstovą, koks jam pasirodė tinkamas. Visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 2 180 Eur apėmė ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau taip pat ir susipažinimą su ieškiniu, jo argumentų teisinį vertinimą ir atsikirtimų ruošimą, reikiamų įrodymų rinkimą, taip pat dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 ..Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” nustatytų maksimalių įkainių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo visiškai jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
12.5. Dėl žyminio mokesčio nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l72-313/2022). Apeliaciniu skundu nekeliamas materialusis ieškinio reikalavimas, šis neturėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
13. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti atsakovui V. B. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Nurodo, kad atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nors apeliaciniame skunde yra kartojama, kad ieškovas, pirkdamas daiktus iš atsakovo, jam nurodė, kad naudos krautuvą nuomai bei kad jam yra būtini krautuvo nuosavybės dokumentai, tačiau pirkimo-pardavimo metu ieškovas niekada nenurodė, kad naudos daiktą nuomai. Priešingai, ieškovas nurodė, kad perka daiktą savo statyboms, susitvarkys aplinką, o kai nebereikės - perparduos. Ieškovas žinojo ir buvo informuotas, kad atsakovas krautuvo nuosavybės dokumentų neturi, nes nebuvo gavęs iš ankstesnio savininko ir ši sąlyga ieškovui tiko. dėl ko jis ir sutiko sumokėti visą kainą - 15 000 Eur. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta pozicija yra prieštaringa. Viena vertus, ieškovas nurodė, kad krautuvas yra su trūkumais, nes be nuosavybės dokumentų negali naudoti pagal paskirti ir transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą. Nurodė, kad neturėdamas krautuvo nuosavybės dokumentų ir negalėdamas transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą, ieškovui prasmės netenka ir sunkvežimis, kuris tikslingai buvo įsigytas krautuvo transportavimui. Pagrindinė krautuvo paskirtis yra atlikti statybos darbus; o ne dalyvauti viešame eisme susisiekimo tikslams.
13.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. Įsakymu Nr. 3D-384 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 25 d. Įsakymo Nr. 3D-814 redakcija) patvirtintos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės ir miškų ūkio transporto priemonių, priekabų registro Įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo tvarką ir sąlygas. Žemės ir miškų ūkio transporto priemonės ar ne keliais judantys mechanizmai registruojami vadovaujantis registro nuostatais ir šiomis taisyklėmis. Taisyklių 2.5.1.1. p. nustato, jog, be kitų žemės ir miškų ūkio transporto priemonių, pagal šias taisykles registruojami ratiniai ekskavatoriai. Taisyklių 8 p. taip pat nustato, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama.
13.3. Iš su atsakovo 2023 m. lapkričio 6 d. rašytiniais paaiškinimais teiktų nuotraukų matyti, kad krautuvas yra transportuojamas naudojantis sunkvežimiu 5800 „Volvo FL611", būtent juo ieškovas ir išsigabeno krautuvą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, dėl šio sunkvežimio ieškovas nenurodo jokių priekaištų ar pretenzijų, todėl visiškai nesuprantami ieškovo argumentai, kodėl būtent krautuvo nėra galimybės transportuoti iš vienos vietos į kitą. Ieškovas iš atsakovo įsigijo ne tik krautuvą, tačiau kartu ir jam transportuoti skirtą sunkvežimį, krautuvas savaime viešame eisme nedalyvauja ir pasinaudojant sunkvežimiu gali būti transportuojamos iš vienos statybų aikštelės į kitą, objektyviai nėra jokios priežasties, kodėl atsakovas negalėtų naudoti įsigytų daiktų pagal jų paskirtį.
13.4. Teismo procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esmę išreiškia kiekvienos šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia Įrodinėti (CPK 12. 178 straipsniai). Ieškovui teigiant, kad atsakovas įsipareigojo pateikti krautuvo dokumentus ieškovui, šią aplinkybę jis turi įrodyti leistinomis priemonėmis. Iš byloje pateiktų įrodymų bei nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismo metu tiek ieškovas, tiek atsakovas nurodė iš esmės skirtingas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes ir sutarties sąlygas. Ieškovas teigė, kad atsakovas šiuos dokumentus jam žadėjo perduoti vėliau. Atsakovas teigė, jog žadėjo tik pasidomėti dėl dokumentų, o ne juos perduoti, kadangi pats jų neturėjo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos paaiškinimus pagrįstai nurodė, kad abiejų bylos šalių paaiškinimai vienas kito nenusveria.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas vertino, jog pateikto susirašinėjimo turinys nėra vienareikšmiškas. Turinį teismas įvertino kaip šalių bendravimą krautuvo dokumentų ir įregistravimo klausimais, kuriame atsakovas žadėjo ieškovui padėti, tačiau jame nėra vienareikšmiškai aiškaus patvirtinimo, kad atsakovas dar sandorio sudarymo metu buvo pažadėjęs ar kaip nors įsipareigojęs ieškovui vėliau perduoti nuosavybės dokumentus ar krautuvą įregistruoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog iš pateiktos susirašinėjimo ištraukos galima manyti, kad dokumentų ieškovui prisireikė sumanius krautuvą perparduoti, nors apie tokį jo tikslą sandorio sudarymo metu nėra jokių duomenų ir net jis pats viso proceso metu nenurodė. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovas, sudarydamas sandorį žinojo, kad perka krautuvą be jokių nuosavybės dokumentų, kad toks krautuvas jam tiko ir šalys nebuvo susitarusios dėl esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos - kad krautuvas būtų perduodamas kartu su dokumentais - kadangi matyti, jog šių dokumentų jam prisireikė tik vėliau.
Šalies argumentai
13.6. Ieškovas, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui krautuvo nuosavybės dokumentus. Abejonę kelia ir ieškovo elgesys, jei kaip nurodė ieškinyje ir apeliaciniame skunde, ieškovas pirko krautuvą tam, kad galėtų jį nuomoti, t. y. uždirbti iš to pajamų, visiškai nesuprantama, kaip ieškovas, neįsitikinęs, jog dokumentai jam bus perduoti arba raštiškai neįtvirtinęs atsakovo įsipareigojimo tokius dokumentus perduoti, sutiko sumokėti visą kainą už perkamus daiktus, o ne tik perdavė avansą iki visų tariamai suderintų pirkimo-pardavimo sąlygų įvykdymo. Akivaizdu, jog vidutiniškai protingas ir vidutiniškai apdairus asmuo, ketinantis įsigyti daiktą, iš įsigyjamo daikto uždirbti papildomų pajamų, įsitikintų, jog visos įsigyjamo daikto savybės atitinka jo poreikius.
13.7. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog esą teismas, priimdamas sprendimą tariamai išreiškė savo palankumą atsakovui, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas teikė skirtingus paaiškinimus ir taip pažeidė pareigą sakyti tik tiesą. Pažymi, jog priešingai nei nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas įvertino šį atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir nurodė, jog tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pozicijos nėra visiškai nuoseklios bei dėl to viena kitos nenusveriančios. Atsakovo pozicija nepakeičia situacijos dėl priedų - šiuos priedus atsakovas vis dar turi, jie jam yra nereikalingi ir gali būti bet kada perduoti ieškovui, o ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl kaušo ir šakių, o dėl tariamos atsakovo prievolės perduoti krautuvo nuosavybės dokumentus neperdavimo. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo poziciją, todėl savo ieškinio reikalavimų ieškovas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirkimo – pardavimo sutarties atsisakymo (sutarties pripažinimo negaliojančia) ir sumokėtos kainos grąžinimo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo teisiniai santykiai, išspręsti pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl sunkvežimio ir krautuvo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat procesinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
16. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir tinkamo teisės normų, reglamentuojančių pirkimo – pardavimo teisinius santykius taikymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas viešai paskelbė apie parduodamą techniką, nurodydamas technikos rūšį, ieškovui apžiūrėjus perkamą objektą ir šalims sutarus dėl kainos, ieškovas A. G. iš atsakovo V. B. 2023 m. vasario 11 d. rašytiniu susitarimu nupirko sunkvežimį „5800 Volvo FL611“ su užsienietiškais valst. numeriais ir krautuvą „Bobcat 751“be dokumentų už 15000 Eur grynais pinigais. Ieškovas iš pardavimo vietos išvažiavo nupirktu sunkvežimiu su pakrautu priekaboje krautuvu. Vėliau bylos šalys susirašinėjo dėl krautuvo dokumentų gavimo galimybės, po ko ieškovas atsakovui pateikė pretenziją. Ieškinys grindžiamas parduoto krautuvo neatitikimu daikto reikalavimams pagal CK 6.327 str. 3 d. (nebuvo perduoti krautuvo nuosavybės dokumentai) ir daikto kokybei pagal CK 6.333 str. 6 d. (dėl neperduotų šakių bei kaušo).
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
18. Apeliantas (ieškovas) teigia, kad atsakovo argumentai prieštaringi, nes teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog kaušas buvo užsnigtas o šakės buvo prie objekto, tad jas tik kitą dieną atsivežė, tačiau niekada nebuvo informavęs ieškovo kur ir kada šis galėtų atvykti ir pasiimti šiuos priedus. Teismas matydamas, kad atsakovas teikia skirtingus paaiškinimus turėjo numanyti ir tai, kad jo deklaruojama pozicija, neva jis niekada nežadėjo ieškovui pateikti Bobcat dokumentų, yra melaginga. Sutarties sudarymo metu atsakovas garantavo ir pažadėjo ieškovui pateikti Bobcat nuosavybės dokumentus, tačiau iki šiol to nepadarė ir iš esmės neįvykdė prisiimto įsipareigojimo. Ieškovas iš savo pusės sąžiningai įvykdė visas jam iš pirkimo-pardavimo sutarties kilusias prievoles, t. y. sumokėjo sutartą kainą už tarp šalių suderintą konkrečių daiktų komplektacijos įsigijimą. Atsakovas įvykdė tik dalinai savo prievolę, t. y. perdavė ne pilną sutartų daiktų komplektaciją. Ieškovas negali tinkamai disponuoti įsigytais daiktais, tinkamai apsaugoti savo turto sudarydamas draudimo sutartį. Neturėdamas krautuvo nuosavybės dokumentų ir negalėdamas transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą, prasmės netenka ir sunkvežimis, kuris tikslingai buvo įsigytas krautuvo transportavimui. Be to, tai tampa kliuviniu tikslo (nuomoti), kurio pagrindu ir buvo įsigytas turtinis komplektas, įgyvendinimui.
19. Atsakovas dėl šių faktinių aplinkybių nurodo, kad apeliaciniame skunde yra kartojama, jog ieškovas, pirkdamas daiktus iš atsakovo nurodė, kad naudos krautuvą nuomai, jam yra būtini krautuvo nuosavybės dokumentai, tačiau pirkimo-pardavimo metu ieškovas niekada nenurodė, kad naudos daiktą nuomai. Priešingai, ieškovas teigė, kad perka daiktą savo statyboms, susitvarkys aplinką, o kai nebereikės - perparduos. Ieškovas žinojo ir buvo informuotas, kad atsakovas krautuvo nuosavybės dokumentų neturi, nes nebuvo gavęs iš ankstesnio savininko ir ši sąlyga ieškovui tiko, dėl ko jis ir sutiko sumokėti visą kainą - 15 000 Eur. Pabrėžė, kad tokios technikos su visais tinkamais dokumentais vertė tris kartus didesnė. Atsakovo teigimu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta pozicija yra prieštaringa. Viena vertu, ieškovas nurodo, kad krautuvas yra su trūkumais, nes be nuosavybės dokumentų negali naudoti pagal paskirtį savo reikmėms ir transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą, kita vertus teigė, kad neturėdamas krautuvo nuosavybės dokumentų ir negalėdamas transportuoti krautuvo nuomai iš vienos vietos į kitą, ieškovui prasmės netenka ir sunkvežimis, kuris tikslingai buvo įsigytas krautuvo transportavimui. Ieškovas, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo apie tikslą daiktus įsigyti nuomai ir įsipareigojo pateikti ieškovui krautuvo nuosavybės dokumentus. Akivaizdu, jog vidutiniškai protingas ir vidutiniškai apdairus asmuo, ketinantis įsigyti daiktą, iš įsigyjamo daikto uždirbti papildomų pajamų, įsitikintų, jog visos įsigyjamo daikto savybės atitinka jo poreikius. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, jog esą teismas, priimdamas sprendimą tariamai išreiškė savo palankumą atsakovui, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas teikė skirtingus paaiškinimus ir taip pažeidė pareigą sakyti tik tiesą. Pažymi, jog priešingai nei nurodė ieškovas, pirmosios instancijos teismas įvertino šį atsakovo pozicijos nenuoseklumą ir nurodė, jog tiek ieškovo, tiek ir atsakovo pozicijos nėra visiškai nuoseklios bei dėl to viena kitos nenusveriančios.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta, jog pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (LR CK 6.317 st. 1 d.). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (LR CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (LR CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
21. Šiuo konkrečiu atveju aktuali teisės norma, numatanti, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (LR CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (LR CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
22. LR CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016, 24 punktas).
23. Tai, ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal LR CK 6.217 straipsnyje nurodytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus, t. y. pirmiausia atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (LR CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
24. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui (LR CK 6.327 straipsnis). Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais. Pagal LR CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių pozicijos dėl ginčo sutarties sudarymo aplinkybių ir susitarimo sąlygų yra skirtingos ir prieštaringos. Ieškovas teigė, jog krautuvas yra su trūkumais, nes be nuosavybės dokumentų negali naudoti pagal paskirtį ir transportuoti krautuvo iš vienos vietos į kitą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta aplinkybė, jog sunkvežimis buvo įsigytas būtent krautuvo transportavimui. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog be paaiškinimų, ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui krautuvo nuosavybės dokumentus. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirko krautuvą tam, kad galėtų jį nuomoti, tai yra, uždirbti iš to pajamų. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad tokią tikslinę aplinkybę jis būtų nurodęs pardavėjui (atsakovui), nes nelogiška pirkti techniką nepatikrinus dokumentų ir neįsitikinus, jog dokumentai jam bus perduoti, arba raštu neaptarus atsakovo įsipareigojimo tokius dokumentus perduoti ateityje. Šalys sudarė realinį sandorį (CK 6.160 straipsnio 1 dalis), pardavėjas perdavė daiktus, pirkėjas apmokėjo visą sutartą kainą (kelis kartus sumažintą) už perkamus daiktus, todėl spręstina, kad šalys nesusitarė dėl ieškovo nurodomų sąlygų perduoti krautuvo dokumentus.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo, jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. LR CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
27. Teisėjų kolegija atsakovo argumentus pripažįsta pagrįstais, kad pagrindinė krautuvo paskirtis yra atlikti statybos darbus, o ne dalyvauti viešame eisme susisiekimo tikslais. Krautuvas yra transportuojamas naudojantis sunkvežimiu 5800 „Volvo FL611“, būtent juo ieškovas ir išsigabeno krautuvą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, dėl šio sunkvežimio ieškovas nenurodo jokių priekaištų ar pretenzijų. Ieškovas iš atsakovo įsigijo ne tik krautuvą, tačiau kartu ir jam transportuoti skirtą sunkvežimį, krautuvas savaime viešame eisme nedalyvauja ir pasinaudojant sunkvežimiu gali būti transportuojamos iš vienos statybų aikštelės į kitą, objektyviai nėra jokios priežasties, kodėl atsakovas negalėtų naudoti įsigytų daiktų pagal jų paskirtį.
28. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Žemės ūkio duomenų centro informacijoje nurodyta, kad pagal nustatytą tvarką ( nedetalizuojama ) savaeigės ne žemės ūkio mašinos – krautuvai, eksploatuojamos uždarose teritorijose ar nedalyvaujančios viešajame eisme, gali būti neregistruojamos. Tais atvejais, kai iš užsienio įvežama naudota transporto priemonė, kuri užsienyje nebuvo registruota, ją privalo įregistruoti įvežęs asmuo. Įregistravimą ir techninę apžiūrą vykdo savivaldybių administracijos, techninė apžiūra atliekama registre įregistruotai technikai.
29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. Įsakymu Nr. 3D-384 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 25 d. Įsakymo Nr. 3D-814 redakcija) patvirtintos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės. Taisyklių 2.5.1.1. p. nustato, jog, be kitų žemės ir miškų ūkio transporto priemonių, pagal šias taisykles registruojami ratiniai ekskavatoriai. Taisyklių 8 p. taip pat nustato, kad transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama.
30. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (LR CK 6.327, 6.333 straipsniai). Ginčuose dėl parduoto daikto trūkumų, pirmiausia turi būti nustatyta faktinė aplinkybė dėl pirkimo-pardavimo metu buvusių parduoto daikto trūkumų, kuriais ieškovas (pirkėjas) remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, buvimo ar nebuvimo. Pažymėtina, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (LR CK 6.334 straipsnio 4 dalis).
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad abi šalys pateiktą jų surašytą dokumentą iš esmės vertina kaip rašytinę transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šiame dokumente, surašytame ant nustatytos formos blanko, nurodyta tik data, vieta, ir tai, jog pirkėjas pardavėjui sumokėjo 15000 Eur grynaisiais pinigais. Jokių duomenų apie parduodamus daiktus nėra, todėl šis dokumentas pagal CK 6.193, 6.305, 6.306 ir 6.431-1 str. taisykles negali būti pripažįstamas rašytine transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimi, o tik rašytiniu patvirtinimu apie kainos sumokėjimą. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles ( CK 6.193 str. ) ji laikytina ne specialiąja transporto priemonių, o bendrąja daiktų ( prekių ) pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pagal ją nuosavybės teisės į nupirktus daiktus - kaip transporto priemones, negali būti įregistruojamos/ išviešinamos. Įstatymo nėra draudžiama sudaryti tokią sutartį ir parduodant transporto priemones.
32. Byloje šalys pripažįsta aplinkybes, kad krautuvas buvo parduotas be nuosavybės dokumentų ir be valstybinių numerių. Apelianto pozicija, kad buvo žadėta dokumentus perduoti vėlia, nėra įrodyta. Rašytiniame susitarime tokių duomenų nėra, šalių susirašinėjimas nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių, nes ieškovas klausia dėl „Bobcato dokumentų“ gal domėjaisi, ar jį kažkaip priregistruoti išeitų, atsakovas nurodo, jog „padėsiu jums priregistruoti“ ir pan. Taigi, atsakovas žada ieškovui padėti, tačiau nėra akivaizdus atsakovo įsipareigojimas perduoti dokumentus ar krautuvą įregistruoti. Kitų įrodymų, jog sandorio sudarymo metu buvo sutarta ieškovui pateikti krautuvo nuosavybės dokumentus ar jį įregistruoti viešame registre, byloje nėra.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant šalių paaiškinimus pagal CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu.
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje abi šalys turi vienodo laipsnio, bet visiškai priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Nei vienos iš jų paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs, ieškovas pretenzijoje nenurodė kaušo, jog įregistruoti krautuvą trukdo atsakovo nepateikti dokumentai, atsakovas keitė poziciją dėl rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto priedų netilpimo į priekabą. Faktinės aplinkybės, kad sunkvežimis registruotas užsienyje ir Lietuvoje neperregistruotas, o krautuvas buvo parduotas ir išsivežtas be dokumentų, be valstybinių numerių, be tinkamos formos rašytinės transporto priemonės pardavimo sutarties, iš pardavimo vietos išgabentas tam skirtu, kartu nupirktu sunkvežimiu, pagrįstai vertintos kaip paneigiančios buvus susitarimui dėl ieškovo nurodomų sutarties sąlygų, tai yra, dokumentų perdavimo.
35. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą arba, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus (t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę), turi įrodinėti pardavėjas. Bylose, tiesiogiai susijusiose su ginčais dėl transporto priemonių pardavimo, kasacinio teismo yra nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 str.). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai detalizavo, kad įstatyme nenustatytas privalomas automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimas. Registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas, pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoj senojo valdytojo (savininko ) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui, savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu, Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), šiuo atveju tikrojo daikto savininko atžvilgiu taikytinas daiktinės, o ne prievolinės teisės gynybos būdas. Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės ( patikėjimo ) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Pripažinus, kad sutartis sudaryta ne dėl transporto priemonių, bet dėl daiktų pirkimo-pardavimo, taikyti specialiuosius reikalavimus, keliamus transporto priemonių pardavimo sutartims, ar CK 6.325 str. normas, nėra pagrindo.
37. Byloje nustačius, jog ieškovas galėjo ir privalėjo suprasti, kad įsigydamas abi transporto priemones šalių sudaryto sandorio pagrindu, nepareikalaudamas daiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, elgėsi akivaizdžiai neapdairiai ir nerūpestingai, todėl jam tenka tokio sandorio pasekmių rizika, tai yra, krautuvo registravimo apribojimai, naudojimas viešame eisme, galimos kliūtys įregistruoti sunkvežimį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame ginče taikoma įstatyme nurodyta išimtis, kada galioja sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, kai pardavėjas pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, ir pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (LR CK 6.334 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad šalių sudarytas sandoris imperatyviems įstatymo reikalavimams neprieštarauja ir pagal atsakovo nurodomas aplinkybes daiktas negali būti laikomas neturinčiu savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis pagal CK 6.333 str. 6 d. Sutarties šalių laisvės bei teisinių santykių stabilumo principas nebuvo pažeistas šalims sudarant susitarimą dėl ginčo technikos įgijimo be dokumentų, kas pripažintina neesminiais trūkumais, nesudarančiais teisinio pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.).
38. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir atsiliepime akcentuoja, kad jo pozicija nepakeičia situacijos dėl priedų - šiuos priedus atsakovas vis dar turi, jie jam yra nereikalingi ir gali būti bet kada perduoti ieškovui, o ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl kaušo ir šakių, o dėl tariamos atsakovo prievolės perduoti krautuvo nuosavybės dokumentus nevykdymo. Dėl ieškovo argumentų šakių ir kaušo neperdavimo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo versiją, jog šie krautuvo priedai yra pas jį ir ieškovas juos bet kada gali pasiimti, t. y. ginčas faktiškai kilęs ne dėl sutartų perduoti vėliau (tai neginčijama, nors jokios sutarties dėl jų nėra ir šalių susitarimo sąlygos neaiškios) daikto priedų neperdavimo (CK 6.340 str.), o tik dėl perdavimo sąlygų - ar ieškovas juos turi pasiimti iš atsakovo buveinės (sandorio sudarymo vietos), ar atsakovas juos turi pristatyti ieškovui. Todėl toks aiškiai neesminis ginčas taip pat nesudaro pagrindo sandorio pripažinimui negaliojančiu (CK 6.341 str. 2 d. 2 p.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas patyrė 2180 Eur atstovavimo išlaidų pagal sutartį, tačiau teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Abi šalys sudarė itin neaiškaus turinio ir formos sandorį, neatitinkantį jų deklaruojamos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarties reikalavimų, dėl kurio sąlygų vėliau kilo ginčas. Atskiros aplinkybės (atsakovo nurodymas, jog rašytinis dokumentas buvo skirtas tik pirkėjui pargabenti techniką iki namų, sunkvežimis Lietuvoje neregistruotas galimai dėl mokesčių lengvatų, susirašinėjimas dėl padėjimo krautuvą priregistruoti kelia abejonių dėl abiejų šalių sąžiningumo. Tame pačiame ginče atsakovo atstovavimo išlaidos beveik dvigubai viršija analogiškas ieškovo išlaidas, todėl pripažįstama tikslingu atsakovui iš ieškovo priteisti tik 1 / 2 dalį atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. ). Tokiu atveju ieškovas iš viso patirs 2300 Eur, o atsakovas – 1090 Eur neatlyginamų atstovavimo išlaidų ir tai, teismo nuomone, turėtų maždaug atitikti šalių procesinio elgesio ne/tinkamumą bei bylos baigtį.
40. Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tenkina ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos taikant CPK 93 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1 - 4 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovo nesąžiningą elgesį, ar nepagrįstus prašymus proceso metu.
41. Procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai, o nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų reglamentuotais pagrindais. CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymui svarbią reikšmę turi procesiniai šalių santykiai, jų elgesys inicijuojant bylos procesą. Šalies procesinis elgesys - tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu, šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, ir atlieka prevencinį vaidmenį. CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas - neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas i šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
42. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtą, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų atsakovo atžvilgiu taikyti nurodytą išimtį. Atsakovas pagrindė, kad nepadarė procesinių pažeidimų, ieškinys teisme buvo priimtas 2023 m. liepos 10 d., atsakovas apie teismo procesą sužinojo 2023 m. spalio mėnesį ir nedelsiant pasirūpino teisminiu atstovavimu. 2023 m. lapkričio 6 d. buvo pateikti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, buvo išdėstyta atsakovo poziciją dėl ieškinio reikalavimų. Civilinėje byloje pirmasis parengiamasis teismo posėdis įvyko 2023 m. gruodžio 8 d., o civilinė byla buvo išnagrinėta 2024 m. kovo 19 d. Civilinė byla nebuvo vilkinama dėl atsakovo dalyvavimo procese. Atsakovas neteikė perteklinių įrodymų, todėl teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
43. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturi esminės reikšmės faktinės aplinkybės dėl ginčo šalių materialinių teisinių santykių atsiradimo, nes ieškinio reikalavimus atmetus, priešinga šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų padengimą. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad turėjo teisę pasirinkti tokį atstovą, koks jam pasirodė tinkamas, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 2 180 Eur apėmė ne tik atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau taip pat ir susipažinimą su ieškiniu, jo argumentų teisinį vertinimą ir atsikirtimų ruošimą, reikiamų įrodymų rinkimą, taip pat dalyvavimą visuose teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo” nustatytų maksimalių įkainių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje teismo sprendimas patikslintinas. Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų tuo aspektu, kad teismas buvo palankus atsakovui, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Tačiau asmuo, reikšdamas nušalinimą ar teikdamas argumentą, kad bylą nagrinėjęs teismas ar teisėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, tai yra, nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; kt.). Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalies reikalavimus, motyvuotas nušalinimas teisėjui turi būti pateikiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Įstatymas vėliau pareikšti nušalinimą leidžia tik tuo atveju, kada pareiškiantis nušalinimą dalyvaujantis byloje asmuo apie teisėjo nušalinimo pagrindą sužinojo vėliau. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs šiuo proceso institutu.
46. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).
48. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstyti taip:
Ieškovo A. G. ieškinį atsakovui V. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2180 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. G. valstybei 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.