- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-506-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01636-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (7 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 254 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 5 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 5 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 25 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 10 d.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo paskirtas socialinės reabilitacijos priemones, turi paskatinimų, neturi drausminių nuobaudų, jo ryšiai su artimaisiais yra artimi, ir nors nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, tačiau sumažėjo nuo 88 balų iki 56 balų, yra lengvoje grupėje. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pripažino, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nuteistasis nuteistas už vagystes, turto sugadinimą ir šaunamojo ginklo pagrobimą, nusikaltimo nepripažino. Anksčiau teistas tris kartus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Tokią (netvirtinti komisijos nutarimo) išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra vidutinis, jis turi būti mažintinas nuteistojo pastangomis, nuo praėjusio vertinimo jis sumažėjęs, tačiau nepakankamai. Teismas konstatavo, kad nėra nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nurodė, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodo, kad jo vertinimas pagal OASys metodiką yra 56 balai, kas yra vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, be to, 32 balų šio vertinimo pokytis laikytinas ženklia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas yra papildomas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.2. Skunde taip pat nurodo, kad visą skundžiamos nutarties pirmąjį lapą užima pasisakymai apie nuosprendį, skirtą bausmę, pasisakymai kaip šis nuosprendis buvo keičiamas, kas visiškai nesusiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir, jo manymu, yra tuščiažodžiavimas. Nutartyje dėstant su nagrinėjamu klausimu nesusijusias aplinkybes, pateikiamos nekompetentingos, niekuo nepagrįstos šabloninės tezės, taip pat pateikiamos beprasmės citatos iš abejotino kompetentingumo socialinio tyrimo išvados. Deklaratyvūs, visiškai nemotyvuoti teiginiai neturi nieko bendra su teismo nagrinėjamu Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimu ir yra nesuderinami su jo absoliučia teise į teisingą ir kompetentingą teismą. Nors prokuroras išreiškė nepritarimą Komisijos nutarimui, tačiau šis nepritarimas yra visiškai deklaratyvus ir niekuo neargumentuotas. Pirmosios instancijos teismas nerado jokių Komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų, todėl skundžiama nutartis yra priešinga privalomai aukštesnės instancijos teismo praktikai. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir dėl jos priešingumo įstatymų leidėjo valiai, kurios aiškinimas pateiktas aukštesnės instancijos teismo suformuluotuose precendentuose, ir dėl atviros diskriminacijos atžvilgiu asmenų, kuriems jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir dėl Konstitucinio Teismo suformuluotų oficialios konstitucinės doktrinos nuostatų nepaisymo, ir dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinto aukštesnės instancijos teismo precedentų privalomumo nepaisymo.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 56 balai ir ši rizika nėra artima žemai (0-40 balų). Pažymėtina ir tai, kad net 21 balas yra dinaminis, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. nededa pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis anksčiau daug kartų yra teistas už tyčinius nusikaltimus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, taigi nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, o tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas, o šiuo metu bausmę atlieka net už aštuonių sunkių ir penkių nesunkių nusikaltimų padarymą, kas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. B. pataisos namuose vidaus drausmės taisyklių pažeidęs nebuvo, yra šešis kartus skatintas, tačiau tai nerodo ypatingo nuteistojo pavyzdingumo, kadangi šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors yra nustatyta ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, tačiau nustatyta ir daug kriminogeninių veiksnių –ankstesni nusikalstami veiksmai, nuostatos, mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, lėšų tvarkymas ir pajamos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nuteistasis turi dėti pastangų sumažinti kriminogeninių veiksnių skaičių.
11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.
12. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
13. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad nuteistasis A. B. yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė. Nuteistojo A. B. skunde nurodomos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.
14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.