Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės A. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. G. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 3 mėnesiams, pratęsimo pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 13 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. kaltinamas tuo, kad M. S. turint tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, suradus asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas: R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnį, H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rudens – A. M., parengus nusikalstamos veikos planą, pagal kurį R. G., M. Š., H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rugsėjo mėn. – A. M., bei kiti epizodiniai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, nepriklausantys organizuotai grupei, rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuojant šį planą 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamų veikų vykdymui asmenims pavedus atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: epizodiniams ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nepriklausantiems organizuotai grupei, – suteikti informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, R. G., M. Š., H. Ž., A. B., A. M. – sekti asmenis ir jų gyvenamąsias vietas, tikslu surinkti informaciją, kada namuose nieko nebus, M. Š., įsibrauti į patalpas, o likusiems asmenims stebėti aplinką, bei dalyje nusikalstamų veikų kartu su M. Š. įsibrauti į patalpas, pagrobtus daiktus realizuoti M. Š. ir R. G., pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalinti lygiomis dalimis, išskyrus A. M., kuris pusę gautų pinigų atiduos M. S., ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą ir bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, tokiu būdu jis dalyvavo M. S. suburtos organizuotos grupės veikloje, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. lapkričio 6 d. padarė šiuos nusikaltimus:

2011 m. spalio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suteikus informaciją apie S. B., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), namuose galimai laikomą didelį pinigų kiekį, jis (R. G.), M. S., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, stebėjo S. B., jo gyvenamąjį namą, esančią (duomenys neskelbtini), rinko informaciją, kada namuose nieko nebus, dėl ko 2011 m. spalio mėn. 7 d. 7 val. 50 min., pastebėję, kad iš namų išvažiavo S. B. su šeima, pagal iš anksto aptartą planą M. S. iš paskos automobiliu nusekus S. B., jis (R. G.) ir M. Š. tyčia, atsuktuvu lauždami gyvenamojo namo langą, jį išdaužė, pro kur įsibrovė į gyvenamąjį namą, tikslu pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, nes M. S. radijo stotele pranešus, jog į namus grįžta S. B., neradę pinigų, pasišalino iš gyvenamojo namo. Taip jis, veikdamas organizuota grupe su M. S., M. Š., savo ir jų naudai pasikėsino įgyti S. B. priklausantį turtą – pinigus, dėl S. B. gyvenamojo namo sugadinto lango padarė jam 1050 litų, kas atitinka 303,62 eurų, turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2011 m. lapkričio mėn. kartu su M. S., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, H. Ž. surinkę informaciją apie parduotuvės „Moki veži“, esančios P. Armino g. 71, Marijampolės m., apsaugos sistemą, pinigų laikymo vietą, 2011 m. lapkričio 19 d. apie 20 val. pagal susitarimą susitikę prie Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto, esančio P. Armino g. 92, Marijampolės m., pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebint P. Armino gatvę nuo pietinio atvažiavimo, H. Ž. stebint P. Armino gatvę nuo šiaurinio atvažiavimo, jis (R. G.) su M. Š. perlipę parduotuvės „Moki veži“ pietinėje teritorijos pusėje esančią tvorą, prie administracinio pastato atardę tvoroje skylę, pateko į parduotuvės „Moki veži“ saugomą teritoriją, kur išlauždami administracinės patalpos lango rėmą jį sudaužė, kurio vertė 300 litų, taip įsibrovė į parduotuvės administracines patalpas, tyčia sugadino apsaugos signalizacijos įrangą, kurios vertė 811 litų, pagrobė seifą, kurį nunešė į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto parkelį, kur laužtuvu ir atsuktuvu išlaužę seifo užraktą ir jame neradę pinigų, pagrobtą seifą nunešė ir paslėpė prie netoliese esančio kanalo, po to grįžę į parduotuvės „Moki veži“ tas pačias administracines patalpas, laužtuvu išlupo prie sienos pritvirtintą pastatomoje spintelėje, kurios vertė 250 litų, buvusį antrąjį seifą, kurio vertė 252,98 litų, kurį su jame buvusiais 4400 litų nunešė į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto aikštelėje stovintį jo naudojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuvykę į jo (R. G.) garažą, (duomenys neskelbtini), kampiniu šlifuokliu atidarė jį, iš kur pagrobė seife buvusius 4400 litų, kuriuos pagal susitarimą jis (R. G.), M. S., H. Ž., M. Š. pasidalino lygiomis dalimis, o pagrobtą seifą išmetė į Šešupės upę prie Vingio g. namo Nr. 2D, Kumelionių km., Marijampolės sav. Taip jis, veikdamas organizuota grupe su M. S., M. Š., H. Ž. savo ir jų naudai įgijo svetimą UAB „Makveža“ priklausantį turtą – 4400 litų, tuo padarydami jai 4400 litų, kas atitinka 1262,48 eurų, turtinę žalą, ir sugadino jos turtą, 1613,98 litų, kas atitinka 466,71 eurų, sumai, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje, jam (R. G.) ir M. S. turint informacijos apie V. G. pirmadieniais iš banko parsivežamą didelę pinigų sumą į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei jų laikymo seife vietą, jis (R. G.), M. S., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. B., stebėdami V. G. gyvenamąjį namą, rinko informaciją, kuriuo laiku parvežami pinigai, pro kur įsibrauti į gyvenamąjį namą, kada namuose nieko nebus, po to 2011 m. lapkričio 28 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 20.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pastebėję, kad namuose nieko nėra, pagal iš anksto aptartą planą M. S. ir A. B. stebint privažiavimus prie V. G. gyvenamojo namo, jis (R. G.) ir M. Š., išlauždami V. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, kurio vertė 250 litų, įsibrovė į gyvenamojo namo miegamąjį kambarį, kur sugadino – laužtuvu ir atsuktuvu išlaužė sienos ir grindų lentas, kurių vertė 100 litų, seifo užraktą, kurio vertė 250 litų, iš kur pagrobė V. G. gamybinei įmonei priklausančius 297 000 litų, po to pagrobtus 297 000 litų pagal susitarimą jis (R. G.), M. S., A. B., M. Š. pasidalino lygiomis dalimis. Taip jis, veikdamas organizuota grupe su M. S., M. Š., A. B. savo ir jų naudai įgijo svetimą V. G. gamybinei įmonei priklausantį turtą – 297 000 litų, bei sugadino V. G. priklausantį turtą, 600 litų sumai, tuo padarydami V. G. gamybinei įmonei 297 000 litų, kas atitinka 85882,82 eurų, V. G. 600 litų, kas atitinka 173,50 eurų, turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje , BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis 2012 m. vasario mėn. kartu su M. S., A. B., H. Ž. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turėdami informacijos apie garaže Nr. 66, esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), laikomus didelės vertės katalizatorius, priklausančius D. A., atvykdami į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), slaptai sekė D. A. priklausantį garažą, rinkdami informaciją dėl garaže laikomų katalizatorių kiekio, gabenimo laiko, įrengtos apsaugos sistemos, po to 2012 m. kovo 1 d., laikotarpyje nuo 21 val. iki 23 val., įsitikinę, kad jame tuo metu yra laikomas didelis kiekis katalizatorių, automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvykę prie garažų masyvo „(duomenys neskelbtini)“, automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiliko atokiau prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto aptartą planą jis (R. G.), H. Ž. ir M. S. stebėjo privažiavimus prie garažo, M. Š. ir A. B. laužtuvu išlaužus J. G. priklausančio garažo Nr. 65, esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), duris, kurių vertė 300 litų, taip įsibrovus į garažo vidų, po to rūsio patalpose tyčia sugadinus – kūju ir laužtuvu išmušus sienoje angą, kurios vertė 200 litų, pro kur patekus į garažą Nr. 66, priklausantį D. A., taip pagrobė D. A. priklausančius 10 000 litų ir 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 litų, katalizatorius pernešus pro išgriautą sienoje angą į garažą Nr. 65, o iš šio garažo M. Š. kartu su M. S., A. B. katalizatorius sukrovus į automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežus iš įvykio vietos. Vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis (R. G.) ir M. S. realizavo šiuos katalizatorius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o pagrobtus 10 000 litų ir pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą jis (R. G.), M. S., A. B., M. Š. ir H. Ž. pasidalino lygiomis dalimis. Taip jis, veikdamas organizuota grupe, savo ir M. S., M. Š., A. B. ir H. Ž. naudai įgijo svetimą D. A. priklausantį turtą – 10 000 litų, 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 litų, tuo padarydami D. A. bendrą 50 000 litų, kas atitinka 14458,38 eurų, turtinę žalą, bei dėl sugadinto turto padarė J. G. 500 litų, kas atitinka 144,58 eurų, turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Be to, 2012 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis (R. G.) su M. S., turėdamas informacijos apie H. B. laikomą didelę pinigų sumą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei turėdamas pultelį nuo H. B. gyvenamojo namo garažo pakėlimo vartų, tikslu įvykdyti pinigų vagystę, jis (R. G.), M. S., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, H. Ž., A. B. slaptai sekė H. B. gyvenamąjį namą, H. B. auto paslaugų įmonę, esančią (duomenys neskelbtini), šeimos narius, rinkdami informaciją, kada namuose nieko nebus (nuo 2012 m. balandžio 19 d. jam būnant suimtam ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00107-11), M. S. gavus informaciją, kad namuose tikėtinai nieko nebus, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val. M. Š., M. S., A. B., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, susirinkus netoli H. B. namų esančioje Marijampolės vaikų lopšelio darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aptarus nusikalstamos veikos – vagystės įsibraunant į gyvenamąjį namą, planą ir pasiskirsčius užduotimis: A. B. stebėti (duomenys neskelbtini) sankryžą, Marijampolės m., M. S. stebėti (duomenys neskelbtini) sankryžą, Marijampolės m., tokiu būdu stebėti privažiavimus prie H. B. gyvenamojo namo, M. Š., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš jo (R. G.) paimtu anksčiau turėtu pulteliu nuo garažo pakėlimo vartų atidarė gyvenamojo namo garažo vartus, pro kur pateko į namo vidų. H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pamačius, kad namuose yra H. B., panaudojant fizinį smurtą prieš H. B., t. y. užmetus jam ant galvos antklodę, ne mažiau kaip 7 kartus sudavus jam kietais bukais daiktais į veidą, galvą ir šonus, taip padarius lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, nosies kaulų lūžimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžimą, muštines žaizdas nosies nugarėlės ir dešinės akies išorinio kampo srityse, kraujosruvas dešinio žando – kaklo, viršutinės lūpos, pasmakrės kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniojo paties priekiniame paviršiuje, dešiniame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl muštinės žaizdos nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimo, muštinės žaizdos ties dešinės akies vokų kampu bei dešiniojo skruostikaulio lanko lūžimo – nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to rankomis suėmus spaudžiant kaklą, H. B. nustūmus nuo lovos bei prispaudus laikant ant žemės, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, M. Š. tuo metu išlaužė stale įmontuotą seifą ir jį atrakino H. B. nurodytu raktu, iš seifo pagrobė H. B. priklausančius 20 000 litų, auksinį žiedą, kurio vertė 1000 litų, piniginę, kurios vertė 50 litų, su joje buvusiu H. B. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. 50395830, nuolaidų kortelėmis ir 220 litų bei sutuoktinei J. B. priklausančią sidabrinę apyrankę, kurios vertė 400 litų, po to pagal susitarimą M. S., M. Š., A. B., H. Ž. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasidalino pagrobtą turtą lygiomis dalimis: jam (R. G.) kiekvienas iš šių asmenų iš savo dalies davė po 100 litų. Taip jis, veikdamas organizuota grupe su M. S., A. B., H. Ž., M. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir jų naudai įgijo svetimą H. B. priklausantį turtą – 21 270 litų, kas atitinka 6150,59 eurų, J. B. priklausantį turtą, kurio vertė 400 litų, kas atitinka 115,66 eurų, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Be to, 2013 m. rugsėjo mėn., jam (R. G.), M. S., A. B., M. Š., A. M. turint informacijos apie J. A. vykdomą veiklą – katalizatorių supirkinėjimą, bei sužinojus šio asmens gyvenamąją vietą bei galimai ten laikomus katalizatorius, jis (R. G.), M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, A. B., M. S., A. M. stebėjo J. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini), tikslu patikrinti informaciją dėl galimai laikomų katalizatorių, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. vakare, A. M. su M. Š. pasišviečiant prožektoriais, apžiūrėjus J. A. gyvenamojo namo ūkinio pastato vidų ir įsitikinus, kad jame laikomi katalizatoriai, po to atvykus pas jį (R. G.), adresu Gando (duomenys neskelbtini), ir informavus apie tai jį, po to A. M. ir M. Š. grįžus prie J. A. gyvenamojo namo, pagal iš anksto aptartą planą laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. 21.30 val. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. 7.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis (R. G.) automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie J. A. namų, esančių (duomenys neskelbtini), nenustatytu įrankiu atidarė J. A. priklausančio ūkinio pastato duris, po to M. Š. su A. M. įsibrovus į ūkinio pastato patalpas, iš kur pagrobė J. A. priklausančius 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137370,89 litų. Juos M. Š. su A. M. per kelis kartus nešė prie tvoros, jis (R. G.) pernešė juos prie kelio, po to visi kartu juos sudėjo į jo vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jis (R. G.) šiuos katalizatorius nuvežė ir paslėpė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą bei juos realizavo. Jis (R. G.), M. S., A. B., M. Š. ir A. M. pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis. Taip jis, veikdamas organizuota grupe su M. S., M. Š., A. B., A. M., savo ir jų naudai įgijo svetimą J. A. priklausantį turtą – 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137370,89 litų, tuo padarydami jam 137370,89 litų, kas atitinka 39723,23 eurų, turtinę žalą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis R. G. laikinai sulaikytas 2013 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei nurodyta skunde, apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą kaltinamajam R. G., nepažeidė BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis R. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, suėmimo terminas R. G. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. R. G. kaltinimai pareikšti dėl šešių tyčinių nusikaltimų padarymo. Šie nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, iš anksto suplanuotos ir slepiamos, truko kelerius metus, siekiant nusikalstamu būdu gauti pajamų. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant organizuota grupe. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamojo R. G. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei kaltinamojo vaidmenį, darytina išvada, kad R. G. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Priešingai nei mano kaltinamojo gynėja, teismas, pratęsdamas suėmimo R. G. terminą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pastarasis praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Nors kaltinamojo teistumas yra išnykęs, tačiau tai nepaneigia išvados, kad R. G. yra linkęs nusikalsti.

Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į kaltinamojo gynėjos nurodomas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo kaltinamajam panaikinimui. Taip pat vertinama ir ta aplinkybė, kad šioje baudžiamojoje byloje kitiems kaltinamiesiems buvo taikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kardomųjų priemonių, tarp jų ir suėmimo, skyrimas ar jų termino tęsimas sprendžiamas kiekvieno įtariamojo/kaltinamojo atveju ir vertinant konkrečias, su tuo asmeniu susijusias, byloje nustatytas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, kad kaltinamajam R. G. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. G. gynėjos advokatės A. V. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.