- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-180-453/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01636-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Virginija Čekanauskaitė, Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- M. S.
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria M. S., kaltinamam padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir kt., suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 13 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S. kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, suradęs asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas, kurie rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuodamas šį planą 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamų veikų vykdymui asmenims pavedęs atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą ir bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, jis (M. S.) subūrė organizuotą grupę vagystėms vykdyti, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. lapkričio 6 d. savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, vagysčių būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, pagrobė daugiau nei du šaunamuosius ginklus, sugadino svetimą turtą, tai yra šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (6 epizodai), 178 straipsnio 3 dalyje (9 epizodai) ir 254 straipsnio 2 dalyje.
M. S. sulaikytas 2013 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi įtariamajam M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris vėliau buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi kaltinamajam M. S. suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 13 d. Teismas nutartyje nurodė, kad iki suėmimo M. S. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra teistas, inkriminuojamas veikas, dėl svetimo turto vagysčių bei šaunamųjų ginklų pagrobimų, galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi, veikdamas jo paties galimai suorganizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, kurios daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad būdamas laisvėje M. S. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje, todėl suėmimo terminą pratęsė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad tuo siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, o švelnesnėmis priemonėmis šis tikslas negali būti pasiektas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. S. skunde prašo panaikinti minėtą Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį. Teigia, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. namų areštu, piniginiu užstatu, dokumentų paėmimu. Tvirtina, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje nėra objektyvių duomenų, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, nes turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su žmona bei mažamete dukterimi, registruotas darbo biržoje, iki tol dirbo įmonėje, kuri bankrutavo, darbo neteko dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių aplinkybių, suėmimas jam taikomas nepateisinamai ilgai, t. y. jau pusantrų metų, o jokių išimtinių aplinkybių taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nenustatyta. Byloje yra duomenų, kad jis turi galimybę sumokėti užstatą, nes anksčiau jau buvo įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą 5000 Eur, tačiau teismas jo prašymo pakeisti suėmimą į užstatą netenkino. Nurodo, kad kitam kaltinamajam, kuriam inkriminuotos tos pačios nusikalstamos veikos, kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes, kurias pastarasis vykdo.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad M. S. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra įtariamojo M. Š., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolai bei kiti bylos duomenys. Kiek šie duomenys patikimi ir teisingi, bei, ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė minėtą nusikaltimą, šioje proceso stadijoje nesprendžiama. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalį suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas kaltinamajam buvo pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, jog būdamas laisvėje jis darys naujus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Nutartyje nurodomos teismo išvados pagrįstos.
M. S. kaltinamas padaręs ir sunkias nusikalstamas veikas, kurios patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, kaltinamas nusikalstęs, veikiant organizuota grupe, kurią galimai pats tikslingai subūrė nusikalstamoms veikoms vykdyti, jam pareikšti kaltinimai dėl 17 nusikaltimų nuosavybei, t. y. didelės vertės svetimo turto ir šaunamųjų ginklų vagysčių, kurios buvo padarytos per gan trumpą laiko tarpą, t. y. nuo 2011 metų spalio mėnesio iki 2013 metų lapkričio mėnesio, dauguma iš jų priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Šie duomenys rodo, kad jam inkriminuojami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, inkriminuojamos veikos galimai padarytos dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti lėšų pragyvenimui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. S. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, dėl to pagrįstai pratęsė jam paskirto suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Įtariamajam (kaltinamajam) kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, jog šioje byloje kitam kaltinamajam yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, savaime nesudaro pagrindo M. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi sutuoktinę ir mažametį vaiką, pastebėtina, kad šie šeimyniniai ryšiai jo nesulaikė nuo jam inkriminuojamų, galimai jo atliktų, nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnis nustato suėmimo trukmę, kuri ikiteisminio tyrimo metu ribojama apibrėžtu, baudžiamajame įstatyme numatytu, mėnesių skaičiumi. Šiuo metu byla jau yra perduota teismui, vyksta bylos nagrinėjimas iš esmės. Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 11 dalis nustato, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Šiuo atveju, kaltinamajam taikomo suėmimo trukmė, minėto termino nesiekia (pagal jam pareikšta kaltinimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, numatyta maksimali jam gresiant laisvės atėmimo bausmė yra aštuoneri metai).
Suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus bylos apimtį, M. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir skaičių, jo vaidmenį galimai padarytose nusikalstamose veikose, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. Dabartiniu metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų taikant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas ar keletą iš jų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apygardos teismas, siekdamas sulaikyti kaltinamąjį M. S. nuo naujų galimai sunkių nusikalstamų veikų darymo, pagrįstai pratęsė paskirto suėmimo terminą dar trims mėnesiams.
Lietuvos Respublikos BK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo būtinosios sąlygos buvo (už nusikaltimą, kurio padarymu kaltinamas M. S., numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti dėl anksčiau nurodytų priežasčių), kardomosios priemonės pratęsimo tvarka pažeista nebuvo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo M. S. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.