Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta skundui nagrinėti reikalinga bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (9 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (5 veikos) bei 254 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, suradęs asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti tokias nusikalstamas veikas, kurie rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuodamas šį planą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamoms veikoms vykdyti asmenims pavedęs atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą bei bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, jis (M. S.) subūrė organizuotą grupę vagystėms vykdyti, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, nuo 2011 m. spalio iki 2013 m. lapkričio 6 d. savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, vagysčių būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, pagrobė daugiau nei 2 šaunamuosius ginklus, sugadino svetimą turtą.

M. S. 2013 m. lapkričio 13 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė kaltinamojo M. S. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas suimtajam M. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121 ir 122 straipsnių reikalavimų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog M. S. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia: M. Š., prieš kurį ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiųjų (B. D. ir kt.), liudytojų (G. M. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratų protokoluose ir jų prieduose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys bei kita bylos medžiaga (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo gynėjas, analizuodamas paminėtus duomenis ir juos vertindamas, skunde teigia, kad jie nepatvirtina M. S. pareikštų kaltinimų. Pažymėtina, kad teismui nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu. Pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį. Apygardos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo M. S. pratęsimo laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas.

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše. M. S. kaltinamas padaręs 16 nusikalstamų veikų, iš kurių dauguma pagal įstatymą priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis, iki suėmimo M. S. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra teistas. Be to, kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis rodo, kad M. S. inkriminuojamas veikas galbūt padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi. M. S. aptariamu atveju kaltinamas didelės vertės svetimo turto vagystėmis, šaunamųjų ginklų grobimu dalyvaujant jo paties galbūt suorganizuotoje nusikalstamoje grupėje, kurios daromi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti, jo vaidmuo nebuvo antraeilis, jis dalyvavo aktyviai.

Atsižvelgusi į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalį, 122 straipsnio 4 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, jog šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Jų skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant konkrečiai su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai, susijusias byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybė, kad į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėtas 5 000 Eur dydžio užstatas, pati savaime neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti būtent šios rūšies kardomąją priemonę ir neleidžia manyti, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

Kaltinamojo M. S. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, socialinių ryšių nebuvimas, inkriminuotų nusikaltimų pavojingumas, kiekis, pobūdis, mastas, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą M. S. į laisvę ir skirti jam namų areštą ir (ar) užstatą ar kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. S. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Ši baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2016 m. balandžio 14 d.). Teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis iš tiesų yra suimtas gana ilgą laiką. Tačiau anksčiau ištirtų duomenų visumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 26 tomai) bei sudėtingumu (byloje yra 4 kaltinamieji, kuriems kartu pareikšta 43 kaltinimai, daug nukentėjusiųjų, liudytojų), neleidžia teigti, kad M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra neadekvati jo asmenybei, tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, mastui, nepateisinama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. M. S. teisės ir laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Kitaip nei nurodo gynėjas, konkrečiu atveju maksimalus leistinas suėmimo baudžiamojo proceso metu taikymo M. S. terminas taip pat nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Tuo tarpu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal šio teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Tai, kad šioje byloje kitam kaltinamajam yra taikoma švelnesnė kardomojo priemonė, savaime nesuteikia pagrindo M. S. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne, nes, kaip minėta, kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami vertinant individualiai tik su tam tikru asmeniu, kuriam pareikšti kaltinimai (įtarimai), susijusias byloje konkrečias nustatytas aplinkybes.

Aplinkybės, kad M. S. iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, siekė įsidarbinti ir užsidirbti lėšų pragyventi, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, gyveno su žmona ir mažamete dukra, viena vertus, gana pozityviai apibūdina kaltinamąjį, kita vertus, nepaneigia teismų išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Be to, pastebėtina, kad aptartos aplinkybės nesutrukdė M. S. padaryti veikas, dėl kurių jam šioje baudžiamojoje byloje, suformuluoti kaltinimai.

Gynėjo teiginiai apie galintį užsitęsti bylos nagrinėjimą dėl bylos apimties ir sudėtingumo yra prielaidų pobūdžio ir teismo išvadų, nustatant suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, nekeičia.

Vien tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau M. S. ir jo gynėjui, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė suėmimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi kaltinamajam M. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 13 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.