Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-708-392/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-708-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16957-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“, Ko
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-708-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16957-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lituka“ ir Ko, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas, antstolis V. K., G. L. M., M. M., išvadą teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Furnitūra marketingas“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės UAB „Lituka“ ir Ko 2017 m. kovo 16 d. parengtą Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. KA0-70225 neteisingu. Nurodo, kad ekspertizės aktas Nr. KA0-70225 laikomas turto vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) taikymo prasme. Atsakovė šį ekspertizės aktą parengė antstolio V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymo Nr. S-15601 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, siekiant nustatyti žemės sklypų vertę. Ekspertizės aktu atsakovė nustatė, kad 2017 m. vasario 27 d. vertės nustatymo dieną 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 75 000 Eur, o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos vertė yra 222 000 Eur. Šis ekspertizės aktas ieškovei sukėlė teisines pasekmes, nes jo pagrindu antstolis V. K. 2017 m. kovo 30 d. patvarkymu Nr. S-5310 nustatė, kad 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina yra 75 000 Eur, o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos kaina yra 222 000 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovė ekspertizės aktą rengė kaip turto vertinimo ataskaitą. Ekspertizės aktas yra atliktas vadovaujantis TVVPĮ, kuriame vartojama bendrinė sąvoka – „turto vertinimo ataskaita“, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 ir 682 straipsniuose yra vartojama kita sąvoka – „ekspertizės aktas“. TVVPĮ nevartojama sąvoka „ekspertizės aktas“, tačiau vien sąvokų skirtumas nereiškia, kad ekspertizės aktui nėra taikomos TVVPĮ ir Turto ir verslo vertinimo metodikos normos, nes akivaizdu, kad CPK nereglamentuoja turto vertės nustatymo metodologijos. TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatyti turto vertinimo ataskaitos turinio reikalavimai. Dokumentas, atitinkantis TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, gali būti laikomas turinčiu turto vertinimo ataskaitos juridinę galią. Atsakovas, rengdamas ekspertizės aktą, siekė laikytis TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytų turinio ir formos reikalavimų, jame nurodydamas vertinamo turto pavadinimą, individualius požymius, vertinimo atvejį, taikytinus metodus ir jo pagrindimą, išvadą dėl turto vertės, tai reiškia, kad ekspertizės aktas turi TVVPĮ numatytos vertinimo ataskaitos juridinę galią. Todėl ekspertizės aktas TVVPĮ prasme yra turto vertinimo ataskaita. TVVPĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme; TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka. Skundžiamas ekspertizės aktas neatitinka tiek TVVPĮ 22 straipsnio, tiek Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų, todėl yra pagrindas jį pripažinti neteisingu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Lituka“ ir Ko atsiliepimu su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad teismo arba antstolio pavedimu atlikta ekspertizė nėra prilyginama turto arba verslo vertinimo ataskaitai TVVPĮ prasme, o parengtas ekspertizės aktas nėra prilyginamas turto arba verslo vertinimo ataskaitai TVVPĮ prasme. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2019/2013, konstatavęs, kad ekspertizės aktas negali būti sutapatinamas su turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme.

3. Trečiasis asmuo antstolis V. K. atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad ginčijama ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti buvo paskirta antstolio V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-15601. Patvarkymas dėl ekspertizės paskyrimo skolininkei UAB „Furnitūra marketingas“ įteiktas 2016 m. gruodžio 9 d. UAB „Furnitūra marketingas“ nušalinimo UAB „Lituka“ ir Ko nereiškė, tačiau pateikė antstoliui 2016 m. gruodžio 29 d. skundą dėl antstolio V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymo Nr. S-15601 panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4443-587/2017 UAB „Furnitūra marketingas“ skundą dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 0072/13/00207 atmetė. Ekspertizės aktas Nr. KA0-70225 skolininkei įteiktas 2017 m. kovo 20 d. UAB „Furnitūra marketingas“ antstoliui V. K. 2017 m. kovo 23 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės akto Nr. KA0-70225. Pateiktuose prieštaravimuose skolininkė nurodė, kad nesutinka su ekspertizės akte nustatyta turto verte, tačiau pati nurodė, kad nereiškia prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, taip pat siūlė nustatyti abiejų žemės sklypų vertę šalių susitarimu – 1 116 045 Eur laikant, kad 1 aro žemės sklypo kaina yra 4 500 Eur. Kreditoriaus AB SEB bankas nesutiko šalių susitarimu abiejų žemės sklypų vertę nustatyti – 1 116 045 Eur, nustatant turto vertę pasiūlė vadovautis UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. KA0-70225. Antstolis 2017 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5310 dėl UAB „Furnitūra marketingas“ priklausančių žemės sklypų įkainojimo, kuriuo 0,6175 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. sav., rinkos kainą nustatė 75 000 Eur, o 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą nustatė – 222 000 Eur. Antstolio patvarkymą dėl žemės sklypų įkainojimo skolininkė apskundė. Skundas grindžiamas Vilniaus miesto apylinkes teismui pateiktu ieškiniu dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu. Ieškinys iš esmės grindžiamas ekspertizės akto neatitikimu teisės aktų reikalavimams, t. y. TVVPĮ bei Turto ir verslo vertinimo metodikai (toliau – Metodika). Tiek TVVPĮ, tiek Metodika imperatyviai reglamentuoja turto arba verslo vertinimą, kai sudaroma turto vertinimo ataskaita. Šiuo atveju vykdomojoje byloje buvo sudaryta ne turto vertinimo ataskaita, o turto vertės nustatymo ekspertizė. Turto vertinimo ataskaita ir turto vertės nustatymo ekspertizė nėra tapačios sąvokos. Atliekant ekspertizę vadovaujamasi CPK ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu (toliau – TEĮ), o TVVPĮ ir Metodika (šių teisės aktų bendrieji principai) naudojama tik tiek, kiek neprieštarauja CPK ir TEĮ. UAB „Lituka“ ir Ko 2017 m. kovo 16 d. parengtas Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. KA0-70225 atitinka visus jam keliamus teisės aktų reikalavimus, yra motyvuotas, logiškas ir išsamiai atspindi tikrąją vertinamo turto rinkos kainą. Kitas svarbus aspektas, kad vykdomojoje byloje nuo 2013 m. atlikta jau trečioji ieškinyje paminėtų žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizė, taip pat vykdomojoje byloje atliktos trys UAB „Furnitūra marketingas“ priklausančių įkeistų gamybinių patalpų vertės nustatymo ekspertizės. Ekspertizes atliko įvairios turto vertinimo įmonės bei teismo ekspertai, turto vertinimo ekspertizės atliktos įvairiais turto vertės nustatymo metodais, tačiau nei viena jų skolininkės netenkino. Visus antstolio veiksmus dėl įkeisto turto kainos nustatymo skolininkė skundžia. Kol teismai skundus išnagrinėja pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje praeina metai ir daugiau, tačiau nepaisant to, kad skundai būna nepagrįsti bei atmetami, teismai skundo nagrinėjimo metu dažniausiai būna pritaikę laikinąsias apsaugos priemones – uždraudę realizuoti skolininkės turtą, o atliktos ekspertizės dėl turto vertės nustatymo tampa nebeaktualios. Antstolis privalo paskirti naują turto vertės nustatymo ekspertizę, o skolininkė pradeda ilgai besitęsianti skundų nagrinėjimo procesą. Tai skolininkei suteikia neribotas galimybes vilkinti vykdymo procesą ir užkerta kelia kreditoriui įgyvendinti savo reikalavimus nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Antstolio nuomone, ieškinio pareiškimas dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu yra skolininkės siekis vilkinti vykdymo procesą, o pats ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ ieškinį atsakovei UAB „Lituka“ ir Ko, tretieji asmenys byloje AB SEB bankas, antstolis V. K., G. L. M., M. M., išvadą teikianti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, nutraukė. Priteisė iš ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ atsakovės UAB „Lituka“ ir Ko naudai 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ginčijama ekspertizė, turto rinkos vertei nustatyti, buvo paskirta antstolio V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymo Nr. S-15601 pagrindu vykdomojoje byloje. Atsakovė UAB „Lituka“ ir Ko 2017 m. kovo 16 d. parengė Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. KA0-70225.

6. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę, skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas nurodė, jog ieškovė į teismą kreipėsi su reikalavimu pripažinti ekspertizės aktą neteisingu, tačiau neteikė skundo dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl galimybės inicijuoti atskirą procesą ginčijant turto vertinimo rezultatą, turi būti atsižvelgiama į tai kokiu pagrindu ir kokia forma turto vertinimo rezultatas sukurtas, t. y. ar tai teismo nutartimi, antstolio patvarkymu byloje paskirtos turto vertinimo ekspertizės rezultatas (ekspertizės aktas), ar vienos iš šalių užsakymu atlikto turto vertinimo rezultatas (vertinimo ataskaita).

7. Teismas atsižvelgęs TVVPĮ ir CPK reglamentavimą dėl turto ir verslo vertinimo, sprendė, jog CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame TVVPĮ. Pažymėjo, jog ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Eksperto išvada dėl turto vertės nustatymo, kaip įrodymas, gali būti ginčijama bylose dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto perdavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, jeigu turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, taip pat jei buvo pažeista ir turto įkainojimo tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai toks įrodymas – eksperto išvada – gali būti ginčijamas byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

8. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju į bylą pateikta ne turto ir verslo vertinimo ataskaita, bet antstolio patvarkymu paskirtos ekspertizės rezultatas – teismo eksperto surašytas ekspertizės aktas. Kasacinis teismas 2011 m. sausio 15 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2011 suformulavo taisyklę, kad įrodymas, kuris išnagrinėtoje byloje buvo įvertintas pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka. Ši taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas jau buvo įvertintas, ar dar tik bus vertinamas atitinkamoje byloje.

9. Teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes antstolio patvarkymu vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė, kurią atlikus surašytas ekspertizės aktas, TVVPĮ taikymo prasme nėra laikytinas vertinimo ataskaita, todėl jis savaime nėra ir negali būti ginčo objektu atskiroje civilinėje byloje. Atkreipė dėmesį, kad prašymai ir prieštaravimai vykdymo procese teikiami tiesiogiai antstoliui; antstoliui nesutikus skirti pakartotinės ekspertizės dėl antstolio veiksmų kreipiamasi į teismą, išdėstant savo poziciją, kodėl antstolis pasielgė neteisėtai, arba teikiami prieštaravimai dėl netinkamo turto įkainojimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) UAB „Furnitūra marketingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

10.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams ir įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, priimtai kitoje civilinėje byloje, t. y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-15953-775/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2233-480/2017. Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2017 m. spalio 16 d. nutartimi konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme esant pareikštam ieškiniui dėl ekspertizės akto, kuris buvo parengtas vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, ginčas dėl ekspertizės akto atitikties TVVPĮ ir Metodikos normoms turi būti išnagrinėtas ginčo teisenos tvarka, o ne byloje dėl antstolio veiksmų. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje savarankiškai ekspertizės akto atitikties TVVPĮ ir Metodikos normoms nevertino, Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartyje taip pat nevertino ekspertizės akto atitikties TVVPĮ ir Metodikos normoms. Ekspertizės aktas nėra įvertintas kitoje civilinėje byloje, todėl jo atitikimas TVVPĮ ir Metodikos normoms turėjo ir galėjo būti vertinamas šioje civilinėje byloje, kuri nutraukta skundžiama teismo nutartimi. Sutinka su Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje padaryta išvada, jog pripažinus ekspertizės aktą prieštaraujančiu TVVPĮ 22 straipsnio normoms, toks teismo sprendimas sukeltų savarankiškus materialinius teisinius padarinius ir taip atsirastų pagrindas vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207 perkainuoti turtą.

10.2. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartimi nutraukus civilinę bylą dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu, ieškovė neturi galimybės apginti savo galimai pažeistos teisės į teisingą turto įvertinimą, nes šioje byloje, teismo vertinimu, negali būti ginama tokia ieškovės teisė, o byloje dėl antstolio veiksmų ji nebuvo ginama, laukiant, kol tokia teisė bus apginta civilinėje byloje dėl ekspertizės akto pripažinimo neteisingu. Kadangi Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas nevertino ekspertizės akto atitikties TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams todėl, kad toks ginčas buvo sprendžiamas civilinėje byloje, apeliantės nuomone, būtent civilinę bylą dėl ekspertizės akto atitikties įstatymui nagrinėjantis teismas privalėjo vertinti individualią ginčo situaciją, apklausiant ekspertizės aktą atlikusį vertintoją, o ne antstolį, kuris, kaip ir teismas, neturi specialių kompleksinių žinių turto vertinimo srityje.

10.3. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame TVVPĮ, laikydamas, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Tačiau būtent CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias šio CPK taisykles, atsižvelgiant į šio CPK VI dalyje numatytas išimtis ir tokias išimtis numato CPK VI dalies 583 straipsnio 1 dalis, t. y. kad šio CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Byloje nustatyta, kad antstolis V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu Nr. S-15601 paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Atsakovė UAB „Lituka“ ir Ko 2017 m. kovo 16 d. parengė Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. KA0-70225.

13. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovės UAB „Lituka“ ir Ko 2017 m. kovo 16 d. parengtą Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. KA0-70225 neteisingu. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė ginčydama turto vertės nustatymo ekspertizės aktą turėjo pateikti skundą dėl antstolio veiksmų.

14. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog jeigu išieškotojas ir skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog sprendžiant dėl galimybės inicijuoti atskirą procesą ginčijant turto vertinimo rezultatą, turi būti atsižvelgiama į tai, kokiu pagrindu ir kokia forma turto vertinimo rezultatas sukurtas, t. y. ar tai teismo nutartimi, antstolio patvarkymu byloje paskirtos turto vertinimo ekspertizės rezultatas (ekspertizės aktas), ar, pvz., vienos iš šalių užsakymu atlikto turto vertinimo rezultatas (vertinimo ataskaita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

15. Nors Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, tačiau CPK nustato atskirą turto vertinimo ekspertizių vykdymo tvarką ir antstolio įgaliojimus atliekant turto įkainojimą vykdymo procese. Procesinė norma nenustato galimybės atskira tvarka ginčyti turto vertės nustatymo ekspertizės aktą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK įtvirtina kitokią turto vertės nustatymo ekspertizės nuginčijimo tvarką, nei nustatyta specialiame Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, atliekama ir vertinama pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 212–218 straipsniai), atsižvelgiant į vykdymo proceso išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis).

16. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai CPK nustatyta tvarka antstolio patvarkymu yra paskiriama turto vertės nustatymo ekspertizė ir atliktas tyrimas yra įforminamas turto vertinimo ekspertizės aktu, tai eksperto išvada gali būti ginčijama byloje apskundus antstolio veiksmus, laikantis CPK suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikta ne turto ir verslo vertinimo ataskaita, bet antstolio patvarkymu paskirtas ir teismo eksperto surašytas ekspertizės aktas, todėl jis nėra ir negali būti ginčo objektu atskiroje civilinėje byloje.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo suformuotą praktiką, įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai nagrinėjamą bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Furnitūra marketingas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius