Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, R. D., L. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad skolininkės sutuoktinio vardu atidarytose sąskaitose esančios piniginės lėšos bei sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsniu, išieškojimas iš šių piniginių lėšų turi būti vykdomas pirmiau negu iš kito turto. Tam tikslui pasiekti antstolis turi vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. areštuoti turtą ir pasiūlyti skolininkui, išieškotojui ir bendrosios nuosavybės turėtojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendroje nuosavybėje nustatymo. Jeigu nurodyti asmenys į teismą per antstolio nustatytą terminą nesikreips, antstolis išieškojimą iš to turto nutrauks. Nurodytos procedūros antstolio padėjėjas ir laikėsi, 2016-09-13 turto arešto akte Nr. S1a-62786 nurodydamas minėtiems asmenims teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Skundo nagrinėjimo metu turto arešto akte nurodytas terminas iki 2016-10-26 kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies areštuotame turte nustatymo dar nebuvo pasibaigęs. Be to, antstolis pažymėjo, kad abejotinai atrodo pareiškėjo teiginys, nurodantis, kad su skolininke L. Š. pareiškėjas daugiau kaip penkerius metus negyvena kartu. Pareiškėjo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o skolininkės L. Š. gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini).

2016-10-24 pareiškėjas J. Š. raštu teismui papildomai pažymėjo, kad nors jo ir skolininkės L. Š. nurodyta ta pati gyvenamoji vieta, bet jie kartu bendro ūkio neveda jau daugiau nei penkerius metus. Pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį panaikinti 2016-07-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14-325/16 ir įpareigoti antstolį panaikinti 2016-09-13 turto arešto aktą Nr. S1a-62786.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/16/02617 dėl 1100,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. Š. išieškotojos R. D. naudai, pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14-325/16. 2016-09-13 surašytas turto arešto aktas Nr. S1a-62786, kuriuo areštuojamas skolininkei L. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktiniui J. Š. (duomenys neskelbtini) išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA (v.b.l. 56-58). Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1835-666/2016 nustatyta, kad L. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. Š. visų gaunamų pajamų iš jo darbinės veiklos. Minėta nutartis įsiteisėjo 2016-10-19.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-12 nutartis Nr. 3K-7-273/2012).

Aptariamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės L. Š. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio l dalies l punkte nurodyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos. Pareiškėjas nurodo, kad su L. Š. negyvena kartu daugiau nei penkerius metus, bendro ūkio neveda. Tačiau pareiškėjas J. Š. teismui nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tiek vykdomojoje byloje, tiek teismui pateiktuose dokumentuose J. Š. ir L. Š. nurodyta ta pati gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skolininkė iki pat šiol yra teisėta pareiškėjo J. Š. sutuoktinė, santuoka įstatymo nustatyta tvarka nėra nutraukta, nenustatyta separacija ir nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog L. Š. ir J. Š. bendro ūkio neveda. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsniu, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1835-666/2016 nustatyta, kad L. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio J. Š. visų gaunamų pajamų iš jo darbinės veiklos. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą panaikinti 2016-09-13 turto arešto aktą Nr. S1a-62786.

Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti antstolį panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14-325/16, pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646 straipsnį, kuriame nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, Kretingos rajono apylinkės teismas nepažeidė minimos vykdomojo rašto išdavimo tvarkos ir teisėtai R. D. išdavė 2016-07-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14-325/2016. Antstolis Aleksandras Selezniovas, gavęs minėtą vykdomąjį raštą, priėmė patvarkymą, kuriuo nenustatė jokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad 2016-08-23 antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-10-8925 nėra ir nebuvo ginčijamas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti antstolį panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-07-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-14-325/16.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02617, esminių pažeidimų nepadarė, jo veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos šalių interesai yra priešingi, netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuotam asmeniui R. D. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti – 500,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo J. Š. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui R. D. iš pareiškėjo J. Š. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/16/02617 gražinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.