- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-78-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00214-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kaltinamasis
- O. I.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
civilinės ieškovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ - atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. I. (O. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nuo (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
Kaltinamasis O. I. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.
Kaltinamasis O. I. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 16 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, turėdamas pareigą pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, būdamas materialiai atsakingas už įmonės turtą, pateisindamas apskaitos dokumentais, bendrovės veikloje nepanaudojo 16 143,27 Eur piniginių lėšų ir jų bendrovei negrąžino.
Tokiu būdu, kaltinamasis O. I. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, didelės vertės turtą - pinigines lėšas, iš viso 16 143,27 Eur, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 16 143,27 Eur turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis O. I. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą.
Kaltinamasis O. I. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 15 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu ir pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, būdamas materialiai atsakingas už įmonės turtą, nurodytu laikotarpiu, be dokumentinio pagrindo nenustatytiems asmenims perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, kurių bendra vertė - 5 271,08 Eur, tai yra:
1. Dulkių maišelį SAMSUNG VP-95B/4+1 mikrof., 1 vnt. - 2,82 Eur vertės,
2. Dulkių maišelį DAEWOO DU805/ 4+1DMB02K, 1 vnt. - 2,82 Eur vertės,
3. Rašalą CANON PG-545 Black Ink Auto, 1 vnt. - 10,42 Eur vertės,
4. Akumuliatorių PANASONIC ENELOOP 4 AA 1900 1 vnt. - 6,98 Eur vertės,
5. Nukalkinimo skystį NIVONA (duomenys neskelbtini) 1 vnt. - 7,00 Eur vertės,
6. Laidą 2RCA / 2RCA 1.5m 1 vnt. - 0,43 Eur vertės,
7. Vidinį diską SSD KINGSTON 120GB SATA2.5 TLC 1 vnt. - 20,03 Eur vertės,
8. Vidinį diską SSD KINGSTON 240GB SATA2.5" TLC 1 vnt. - 26,42 Eur vertės,
9. Atminties kortelę SAMSUNG microSD EVOPlus256GB 1 vnt. - 39,52 Eur vertės,
10. Ventiliatorių SENCOR SFE4047WH 1 vnt. - 16,47 Eur vertės,
11. Laisvų rankų įrangą Xiaomi Mi Basic juod 1 vnt. - 7,29 Eur vertės,
12. Alkotesterį Alkovisor MARS BT 1 vnt. - 98,00 Eur vertės,
13. Nukalkinimo skystį ECODESCALER 500ml 1vnt. - 5,05 Eur vertės,
14. Alkotesterį BACscan F-45 Comfort 1 vnt. - 50,00 Eur vertės,
15. TV daliklį į 2 atšakas 5-1000Mhz 2 vnt. - 1,96 Eur vertės,
16. Radiją MUSE M-058R Black 1 vnt. - 13,65 Eur vertės,
17. Kabelį USB 3.1 C - USB 3.1 C 1m 1 vnt. - 1,18 Eur vertės,
18. Dėklą Huawei Huawei P40 Lite Protective 1 vnt. - 6,00 Eur vertės,
19. Tinklo įrangą TP-LINK TL-WR844N 300mbps 4Po 1 vnt. - 10,51 Eur vertės,
20. Puodelį su dangteliu "Stripe" 400ml 1 vnt. - 2,79 Eur vertės,
21. Perėjimo Display port jungtį - HDMI li 1 vnt. - 4,21 Eur vertės,
22. Kokteilinę Cecotec 1500 PerfectMix 1 vnt. - 26,92 Eur vertės,
23. Kavinuką Espreso kavai Cecotec Mimoka 9 1 vnt. - 7,60 Eur vertės,
24. Kietąjį diską ADATA Ultimate SU630 3D NAN 1 vnt. - 24,14 Eur vertės,
25. Kapučinatoriaus valymą sk. JURA (1000ml) 1 vnt. - 9,15 Eur vertės,
26. Elektrinis paspirtuką Xiaomi M365 Pro 2 Black 2 vnt. - 680,00 Eur vertės,
27. Televizorių LG OLED65BX3LB 1 vnt. – 1 256,00 Eur vertės,
28. Šaldytuvą SAMSUNG RB34T675EBN 1 vnt. - 335,00 Eur vertės,
29. Kolonėlę JBL Xtreme 3 Black 1 vnt. - 173,56 Eur vertės,
30. Televizorių LG (duomenys neskelbtini) 1 vnt. - 351,00 Eur vertės,
31. Elektrinį paspirtuką Beaster Scooter BS11 1 vnt.- 632,97 Eur vertės,
32. Elektrinį paspirtuką Beaster Scooter BS12 1 vnt. - 411,19 Eur vertės,
33. Televizorių SAMSUNG QE65Q80TATXXH 1 vnt. - 1030,00 Eur vertės.
Tokiu būdu, kaltinamasis O. I. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 5 271,08 Eur vertės turtą, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 5 271,08 Eur turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis O. I. suklastojo dokumentus.
Kaltinamasis O. I. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 15 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, siekdamas nuslėpti tai, jog iššvaistė įmonei priklausantį turtą, pagamino žinomai netikrus, turto pardavimą patvirtinančius dokumentus, tai yra:
- 2021 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. O., dėl prekių pardavimo, melagingai nurodant, jog prekės, kurių vertė 2 938,98 Eur buvo parduotos B. M. ir kad pirkėjas už prekes turi atsiskaityti iki spalio 31 d.;
- 2021 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. O., dėl prekių pardavimo, melagingai nurodant, jog prekės, kurių vertė 2 668,97 Eur buvo parduotos A. I. ir kad pirkėjas už prekes turi atsiskaityti iki spalio 31 d.;
- 2021 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. O.1, dėl prekių pardavimo, melagingai nurodant, jog prekės buvo parduotos už 919,98 Eur ir kad pirkėjas už prekes turi atsiskaityti iki spalio 31 d.;
ir šiuos pagamintus, žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2021 m. spalio 14-15 d. vykdytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos metu, pateikdamas revizorei I. I..
Tokiu būdu, kaltinamasis O. I. pagamino žinomai netikrus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis O. I. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Kaltinamasis paaiškino, jog nuo 2018 m. lapkričio 4 d. jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), parduotuvės vadovu. Kaip parduotuvės vadovas, jis buvo materialiai atsakingas už parduotuvėje esančias prekes ir grynuosius pinigus. Materialinės atsakomybės sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau tai buvo numatyta darbo sutartyje ir ši atsakomybė jam buvo žinoma. Jam pradėjus dirbti parduotuvės vadovu, buvo atlikta parduotuvės prekių ir grynųjų pinigų inventorizacija ir jokie trūkumai nebuvo nustatyti. Parduotuvės inventorizacija buvo atlikta ir 2021 m. vasarą, tuomet jokie trūkumai taip pat nebuvo nustatyti.
Kaltinamasis O. I., pripažindamas savo kaltę pasisavinus bendrovei priklausantį turtą - grynuosius pinigus, nurodė, jog būdamas parduotuvės vadovu ir šių užimamų pareigų pagrindu galėdamas disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu, tai yra piniginėmis lėšomis, 2021 m. spalio mėn. iš parduotuvės, kurios vadovu jis buvo paskirtas, seifo paėmė 16 150 Eur. Kaltinamasis nurodė, jog pinigus jis paėmė tikslingai tikėdamasis lošiant greitai praturtėti, po ko, iš parduotuvės seifo paimtą pinigų sumą grąžinti, o likusius pinigus pasilikti. Tačiau visus paimtus 16 150 Eur jis pralošė ir galimybės pinigus grąžinti nebeturėjo.
Kaltinamasis O. I., pripažindamas kaltę dėl bendrovei priklausančio turto – prekių iššvaistymo, nurodė, jog prekes, kurios kaltinime yra išvardintos nuo Nr. 26 iki Nr. 33, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini) “ užpildydamas rezervacijas, jis rezervavo savo vardu - „O.“ ir minėtas prekes „iš už prekystalio“, tai yra su pasižadėjimu atsiskaityti atidavė pažįstamiems ar pažįstamų pažįstamiems asmenims. Kaltinamasis paaiškino, jog prekes savo vardu rezervavo tikslingai, tam, kad tokiu būdu nuslėpti prekių trūkumą. Kaltinamasis nurodė, jog už minėtas prekes asmenys su juo atsiskaitė, tačiau pinigų į bendrovės kasą jis neįnešė, nes šiuos pinigus taip pat pralošė. O. I. pripažino, jog kaip parduotuvės vadovas, materialiai atsakingas už bendrovės turtą, yra atsakingas ir už kitų prekių dingimą, iššvaistymą.
Kaltinamasis O. I., pripažindamas faktines aplinkybes ir dėl pareikšto kaltinimo suklastojus dokumentus, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini) “ užpildęs minėtų savo vardu rezervuotų prekių rezervacijas, jis šias rezervacijas atspausdino, tai yra atspausdino tariamą prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus - dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose prekių pirkėjais nurodė asmenis - B. M., A. I. ir vieną sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. O. I. patvirtino, jog PVM sąskaitose faktūrose nurodyti asmenys B. M., A. I. prekių iš jo vadovaujamos parduotuvės nepirko, prekes pagal sąskaitą išankstiniam apmokėjimui jis taip pat pardavė kitiems asmenims, kurių duomenų negali nurodyti. Kaltinamasis O. I. patvirtino, jog minėtus dokumentus jis atspausdino ir juos pateikė bendrovės revizorei inventorizacijos parduotuvėje metu, tikėdamasis nuslėpti prekių trūkumą parduotuvėje, tai yra, kad iššvaistė bendrovei priklausantį turtą.
Liudytoja G. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu - (duomenys neskelbtini), vyr. konsultantės pareigose iki 2017 m. sausio mėnesio ji dirbo apie 9 metus. Kai ji dirbo, parduotuvės vadove buvo V. C.. Parduotuvėje prekių ir pinigų inventorizacija buvo atliekama kiekvienais metais. Paprastai inventorizacija būdavo atliekama sausio mėnesį už praėjusius metus. Nuo 2017 m. sausio mėnesio pabaigos ji išėjo į tikslines atostogas.
Iš atostogų į darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ sugrįžo 2021 m. rugsėjo 7 d. Tuo metu parduotuvei vadovavo O. I.. 2021 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliau datos neprisimena, dar būdama kasmetinėse atostogose, ji užėjo į parduotuvę ir paprašė parduotuvės vadovo O. I., kad jis iškviestų revizorę ir iki jai sugrįžtant į darbą atliktų parduotuvėje esančių prekių inventorizaciją. Ji norėjo grįžti dirbti į parduotuvę, žinodama, jog parduotuvėje nėra jokių prekių trūkumo, nes ji, kaip vyr. konsultantė, taip pat yra materialiai atsakinga už parduotuvėje esančias prekes, jų trūkumą.
2021 m. rugsėjo 7 d., sugrįžusi į darbą, parduotuvės vadovo O. I. paklausė, ar buvo atlikta parduotuvės prekių inventorizacija. O. I. atsakė, jog viskas yra sutvarkyta. Iš tokio O. I. pasakymo suprato, jog parduotuvėje prekių inventorizacija buvo atlikta. Prekių inventorizacijos dokumentų parduotuvės vadovo O. I. parodyti neprašė. Dirbdama ji pradėjo domėtis, tikrinti parduotuvėje esančias prekes bei dokumentuose, kurie yra keliami į parduotuvės prekybos programą „(duomenys neskelbtini) “, esančias prekes. Tada pastebėjo, jog parduotuvėje yra daromos manipuliacijos, susijusios su prekių judėjimu. Tyrinėdama parduotuvės prekybos programoje „(duomenys neskelbtini)“ esančius dokumentus, atrado tris dokumentus, susijusius su prekių rezervavimu, išrašytus programoje O. I. vardu. Tai buvo „Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. O.1“ bei dvi „PVM sąskaitos faktūros Nr. O. ir O.“, kuriose buvo išrašytos parduodamos prekės. Tai buvo keli elektriniai paspirtukai, keli televizoriai, šaldytuvas. Konkrečių prekių kiekių ir pavadinimų ji neprisimena. Ji padarė jų fotonuotraukas, kurias vėliau išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pamačiusi tuos tris dokumentus, kurie neatitiko parduotuvės PVM sąskaitų faktūrų numeracijos, nes turėtų būti ne darbuotojo vardas, o trys bendrovės nustatytos raidės ir skaičiai, ji parduotuvės vadovo O. I. paklausė, kokių prekių rezervacija padaryta jo vardu. O. I. pasakė, kad dokumentuose rezervuotos prekės yra perduotos servisui, nes joms galioja garantija. Prekės garantiniam remontui yra perduodamas tada, kai parduotuvėje aptinkama, jog jos iš gamintojų atkeliavo neveikiančios, sugedusios.
2021 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau datos nebeprisimena, į parduotuvę atvyko UAB "(duomenys neskelbtini)" revizorė I. I.. Ji atvyko tikrinti parduotuvės prekių likučių pagal savo iš anksto numatytus patikrinimus. Tą dieną revizorė I. I. parduotuvėje patikrino stambią buitinę techniką. Jai taip pat trūko prekių, kurios buvo O. I. išrašytuose, jos rastuose įtartinuose dokumentuose. O. I. revizorei I. I. taip pat pasakė, jog trūkstamos prekės yra perduotos servisui, nes joms galioja garantija, kad yra laukiama prekių nurašymo aktų. Toliau dirbdama, ji vis bandė pati tikrinti, ar netrūksta daugiau prekių parduotuvėje, lyginant su dokumentais programoje „(duomenys neskelbtini) “.
Parduotuvėje ji atrado kasos knygą, kuri nebuvo pildyta apie 3-4 mėnesius. Kasos knyga turi būti pildoma kiekvieną dieną, pasibaigus darbui. Tada ji parduotuvės vadovo O. I. paklausė, kodėl kasos knyga tiek laiko yra nepildyta. Jis atsakė, jog jam yra patogiau kasos knygą užpildyti vienu prisėdimu, o ne kasdien.
2021 m. rugsėjo 30 d., artėjant parduotuvės vadovo O. I. tėvystės atostogoms, tai yra spalio 4 d., pastarasis jų kolegai, kuris pagal pareigas yra tik konsultantas, pasakė, jog šis bus parduotuvės vadovu jo tėvystės atostogų metu, tai yra vieną mėnesį. Tada ji paklausė vadovo O. I., kodėl ne ji, vyr. konsultantė, jį pavaduos. O. I. pasakė, jog ji neseniai parėjo iš atostogų, visko nežino, gali su tuo darbu nesusitvarkyti. Tada ji pasisiūlė jo atostogų metu padaryti inkasacijas, kurios daromos du kartus per savaitę, kad jam būnant su kūdikiu namuose nereikėtų važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Tačiau O. I. jos pagalbos atsisakė. Pasakė, jog pats atvažiuos ir padarys inkasacijas. Po to pokalbio ji suprato, jog parduotuvės vadovas O. I. nenori jos prileisti prie parduotuvės pinigų bei dokumentų.
2021 m. spalio 5 d., atvykusi į darbą, ji susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere E. U., kuriai pasakė dėl netvarkingos parduotuvės kasos knygos. Darbo dienos eigoje paaiškėjo, jog vadovas O. I. yra išsivežęs parduotuvės seifo raktus, kad pasibaigus darbo laikui nebus, kur saugiai padėti grynųjų pinigų. Tada ji paskambino vadovui O. I.. Šis pasakė, jog raktus perduos parduotuvės darbuotojams, kurie tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) vykusiame seminare. Tačiau praėjus kuriam laikui, parduotuvės vadovas O. I. pats atvažiavo į parduotuvę. Jis susirinko visas kasos atskaitas, pasiėmė kasos knygą ir, nepalikęs seifo raktų, išvyko. Tą pačią dieną ji patikrino vadovo O. I. parduotuvės prekybos programoje „(duomenys neskelbtini)“ rezervuotų prekių būklę per serviso registracijos sistemą. Paaiškėjo, jog servisas vadovo O. I. trijuose dokumentuose nurodytų prekių nėra gavęs, kad jos niekada nebuvo remontuojamos. Tada ji suprato, jog tai yra realus parduotuvės prekių trūkumas. O kadangi vadovas O. I. nepaliko seifo raktų, nepildė kasos knygos ir paskui ją išsivežė, tai galimai rodė, jog parduotuvėje yra ne tik prekių, bet ir pinigų trūkumas.
2021 m. spalio 7 d. ji paskambino personalo vadovei I.. Jai papasakojo apie įtartinus vadovo atliktus prekių rezervavimus, netvarkingą kasos knygą, kitų dokumentų slėpimą nuo jos, taip pat dėl seifo rakto. Taip pat pasakė apie galimą prekių ir pinigų trūkumą parduotuvėje. Dar paminėjo, jog vadovas į parduotuvę daryti pinigų inkasacijos atvyks 2021 m. spalio 8 d. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų analitikė I. Č. per programą „(duomenys neskelbtini)“ patikrino, nuo kada yra sukurti O. I. vardu padaryti prekių rezervavimo dokumentai. Paaiškėjo, jog dokumentai buvo padaryti 2021 m. vasario mėnesį.
2021 m. spalio 8 d. į parduotuvę atvyko duomenų analitikė I. Č. ir bendrovės darbuotoja S. A.. Dalyvaujant parduotuvės vadovui O. I. buvo patikrintas grynųjų pinigų seife likutis. Vėliau sužinojo, jog buvo rastas grynųjų pinigų trūkumas. Kokios sumos trūko, ji nežino.
2021 m. spalio 11 d. į parduotuvę atvyko revizorė I. I., buhalterė E. U. ir duomenų analitikė I. Č.. Matė, jog revizorė atliko kelių prekių grupių paskaičiavimą. Ką parduotuvėje darė buhalterė ir duomenų analitikė nematė. Tą dieną buvo atvykęs ir parduotuvės vadovas O. I..
2021 m. spalio 13 d. parduotuvėje buvo atliekama prekių ir pinigų inventorizacija, kurioje dalyvavo ir parduotuvės vadovas O. I.. 2021 m. spalio 15 d. parduotuvėje vėl vyko prekių ir pinigų inventorizacija. Tą dieną parduotuvės vadovas O. I. sandėlyje padėjo tuščias elektrinių paspirtukų dėžes, kaip pilnas. Revizorė I. I. tai pastebėjo ir užfiksavo (t. 1, b. l. 102-106).
Liudytoja I. I. parodė, kad nuo 2021 m. liepos 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu - (duomenys neskelbtini), revizore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Ji, kaip bendrovės revizorė, revizijas atlieka visuose minėtuose mietuose esančiose parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ maždaug vieną kartą į mėnesį. Kas kartą atlieka reviziją pačios pasirinktinos prekių grupės. Jeigu būna parduotuvės vadovo ar bendrovės direktoriaus prašymas, tai atlieka reviziją pagal prašomų prekių grupę.
Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios padalinio numeris (duomenys neskelbtini), parduotuvės vadovu iki 2021 m. lapkričio 3 d. dirbo O. I.. Ar prieš O. I. perimant parduotuvės vadovo pareigas buvo atlikta parduotuvės prekių ir pinigų inventorizacija, ji nežino. Tačiau, kaip žino, minėtoje bendrovėje yra nusistovėjusi praktika prieš pradedant naujam parduotuvės vadovui darbą visada atliekama parduotuvės prekių ir pinigų inventorizacija. 2021 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliau datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti viena ar dvi dienos iki G. T. sugrįžtant į darbą, (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas O. I. paprašė, kad ji atliktų parduotuvės prekių inventorizaciją. Dėl ko jis norėjo, jog ji atliktų prekių inventorizaciją, nesakė. G. T. į darbą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste, sugrįžo 2021 m. rugsėjo 7 d. Parduotuvėje ji dirbo vyr. konsultante.
2021 m. rugsėjo 9 d., ji (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atliko prekių inventorizaciją. Parduotuvėje patikrino ne visas prekes, o tik tam tikras prekių grupes. Vienas prekių grupes paprašė patikrinti pats parduotuvės vadovas, kitas - pasirinktinai, dėl laiko stokos, nusprendė patikrinti pati. Kokias prekių grupes paprašė patikrinti parduotuvės vadovas, gerai neprisimena. Žino, jog kelios jo paprašytos prekės buvo kompiuteriai, mobilūs telefonai ir išmaniosios apyrankės. Daugiau neprisimena, bet tikrai daugiau prekių patikrinti vadovas neprašė. 2021 m. rugsėjo 9 d. patikrino parduotuvėje esančius kompiuterius, mobiliuosius telefonus, išmaniąsias apyrankes, televizorius, skalbimo ir džiovinimo mašinas, virykles, šaldytuvus, belaides kolonėles, elektrinius paspirtukus. Taip pat patikrino, ar minėtų prekių kiekiai atitinka dokumentus. Parduotuvėje esančios prekės ir dokumentuose esančios prekės atitiko. Tą dieną jokių trūkumų nebuvo. Dėl prekių patikrinimo ji surašė prekių sutikrinimo žiniaraštį. Prekių patikrinime kartu su ja dalyvavo ir parduotuvės vadovas O. I.. Tą dieną prekės, kurios buvo surašytos parduotuvės vadovo O. I. netikroje sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui Nr. O. 1, bei netikrose dviejose PVM sąskaitose faktūrose Nr. O., kurių darant prekių ir pinigų inventorizaciją 2021 m. spalio 14-16 d. parduotuvėje nerado, tikrai dar buvo parduotuvėje. Minėtų trijų dokumentų 2021 m. rugsėjo 9 d., atlikdama prekių patikrinimą, nematė. Tą dieną parduotuvės pinigų inventorizacija nebuvo atlikta.
Po to, 2021 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau datos neprisimena, ji pagal savo iš anksto suplanuotą grafiką nuvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ atlikti kai kurių prekių grupių inventorizaciją. Tą dieną ji patikrino parduotuvėje smulkesnių grupių prekes, tai yra kompiuterio pelytes, ausines, klaviatūras, elektrines barzdaskutes ir dar kai kurias smulkias prekes, kurių dabar neprisimena. Prekių trūkumų nerado.
Po to į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ji vyko 2021 m. spalio 11 d. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere E. U. ir duomenų analitike I. Č.. Jos pagal 2021 m. spalio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą minėtoje parduotuvėje turėjo atlikti seifo ir kasos pinigų inventorizaciją. 2021 m. spalio 11 d., dalyvaujant parduotuvės vadovui O. I., buhalterė E. U. ir duomenų analitikė I. Č. atliko parduotuvės seifo ir kasos pinigų inventorizaciją, surašė rastų grynųjų pinigų inventorizacijos aprašus. Ar buvo rasti grynųjų pinigų trūkumai, ji nežino. Rastų grynųjų pinigų ir dokumentuose matomų pinigų patikrinimus atlieka buhalterė E. U..
2021 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė įsakymą, kad (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikta visų parduotuvėje esančių prekių inventorizacija ir pakartotinai grynųjų pinigų inventorizacija. Į inventorizacijos komisiją buvo įrašyta ji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovė S. A. ir personalo vadybininkė G. J..
Parduotuvėje prekių ir pinigų inventorizacija buvo atliekama 2021 m. spalio 14-16 d. Atliekant prekių inventorizaciją, tai yra 2021 m. spalio 14-15 d., inventorizacijoje dalyvavo ji, projektų vadovė S. A., personalo vadybininkė G. J. ir parduotuvės vadovas O. I.. Inventorizacijos metu rado įvairių smulkių prekių trūkumus bei stambių prekių trūkumą, tai yra dviejų elektrinių paspirtukų Xiaomi M365 Pro 2 Black, vieno televizoriaus LG OLED65BX3LB, vieno šaldytuvo SAMSUNG RB34T675EBN, vienos kolonėlės JBL Xtreme 3 Black, vieno televizoriaus LG (duomenys neskelbtini), vieno elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS11, vieno elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS12, vieno televizoriaus SAMSUNG QE65Q80TATXXH. Sandėlyje rado dviejų paminėtų elektrinių paspirtukų Xiaomi M365 Pro 2 Black tuščias dėžes, bet pačių paspirtukų nebuvo. Ji paklausė parduotuvės vadovo, kur yra šios nerastos stambios grupės prekės. Vadovas O. I. pasakė, jog trūkstamos stambios grupės prekės yra perduotos klientams, tik už jas dar nėra atsiskaityta. Taip pat pasakė, jog turi tų prekių pardavimo dokumentus. Be to, parduotuvės vadovas pasakė, jog kai kurios iš nerastų smulkių prekių yra perduotos servisui, nes joms galioja garantija. Tačiau vėliau patikrinus jų servise nerado.
Patikrinimo metu dėl nerastų stambių grupės prekių O. I. jai pateikė 2021-10-15 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. O. 1, kurioje buvo ranka parašyta, jog atsiskaitymas už parduotus du elektrinius paspirtukus numatytas iki 2021 m. spalio 31 d., dvi 2021-10-02 PVM sąskaitas faktūras Nr. O., kuriose ranka buvo parašyta, jog atsiskaitymas už parduotus du elektrinius paspirtukus, tris televizorius, šaldytuvą ir kolonėlę numatytas iki spalio 31 d. Šie trys dokumentai buvo pasirašyti parduotuvės vadovo O. I..
Inventorizacijos metu buvo surašytas trūkstamų prekių sąrašas. Prekių trūko už 5 271,08 eurus.
2021 m. spalio 16 d. atliko grynųjų pinigų inventorizaciją. Joje dalyvavo ji, buhalterė E. U. ir duomenų analitikė I. Č.. Parduotuvės vadovas O. I. grynųjų pinigų inventorizacijoje nedalyvavo. Buvo rastas grynųjų pinigų trūkumas, iš viso 16 143,27 Eur. Atlikus prekių ir grynųjų pinigų inventorizaciją, 2021 m. spalio 18 d., buvo surašyta pažyma, dėl prekių ir pinigų trūkumo (duomenys neskelbtini) padalinyje (t. 1, b. l. 109-113).
Liudytoja E. U. parodė, kad ji nuo 2019 m. gruodžio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). bei trys parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių grynųjų pinigų inventorizacijose dalyvauja tik išimtinais atvejais pagal bendrovės direktoriaus įsakymą.
(duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų inventorizacija iki 2021 m. spalio 11 d. paskutinį kartą buvo atlikta 2021 m. liepos mėnesį, tiksliau datos neprisimena, tada, kai bendrovėje iš darbo išėjo revizorė. Ji grynųjų pinigų inventorizacijoje nedalyvavo. Tačiau jai, kaip buhalterei, buvo pateikti grynųjų pinigų inventorizacijos dokumentai. Inventorizacijos metu grynųjų pinigų trūkumo nebuvo. Tuo metu parduotuvės vadovu buvo O. I.. Nuo kada O. I. minėtose pareigose dirbo, nežino.
2021 m. spalio 5 d. jai paskambino (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vyr. konsultantė G. T., kuri pasakė, jog parduotuvės vadovas O. I. apie 3-4 mėnesius yra nepildęs kasos knygos. Norėdama išsiaiškinti, ar tikrai taip yra, ji parašė parduotuvės vadovui O. I., paprašė, kad šis jai pristatytų parduotuvės kasos knygą ir visus reikalingus kasos dokumentus. Neprisimena, ar tą pačią dieną, ar kitą dieną, parduotuvės vadovas O. I. atvežė kasos knygą ir visus reikalingus kasos dokumentus. Kasos knyga buvo užpildyta. Tiek kasos knyga, tiek kiti dokumentai buvo tvarkingi.
2021 m. spalio mėnesio pradžioje, tai buvo antradienis, galėjo būti ta pati spalio 5 d., per programėlę susirašė su parduotuvės vadovu O. I.. Susirašinėjimo metu pastarojo paklausė, koks šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų likutis. Jis parašė, jog grynųjų pinigų likutis yra apie 21 000 Eur. Kadangi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą grynųjų pinigų parduotuvėje galima laikyti apie 2000-3000 Eur, jo paklausė, kodėl jis neinkasuoja pinigų. Šis atrašė, jog parduotuvėje neturi didelių inkasacijos maišų, kad turi tik mažus. Ji pasakė, kad reikia dėti į kelis mažus ir inkasuoti. Pastarasis parašė, jog nežinojo, kad galima inkasuoti grynuosius pinigus į kelis mažus maišus.
Po šio susirašinėjimo, praėjus kelioms dienoms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė įsakymą dėl grynųjų pinigų seife ir kasoje inventorizacijos (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Į inventorizacijos komisiją buvo įrašytos - revizorė I. I., duomenų analitikė I. Č. ir ji. Grynųjų pinigų inventorizaciją parduotuvėje turėjo atlikti 2021 m. spalio 11 d. Minėtą dieną revizorė I. I., duomenų analitikė I. Č., ji ir parduotuvės vadovas O. I. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje atliko seifo ir kasos grynųjų pinigų inventorizaciją. Kasoje grynųjų pinigų netrūko. Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją parduotuvės seife, jame aptiko trūkumą, seife pagal dokumentus turėjo būti 20 848,80 Eur, tačiau buvo tik 4 705,53 Eur, trūko 16 143,27 Eur. Apie tai, koks yra grynųjų pinigų trūkumas seife, sužinojo tik būnant (duomenys neskelbtini), bendrovės būstinėje, patikrinus dokumentus ir rastus grynuosius pinigus. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastas 16 143,27 Eur grynųjų pinigų trūkumas tą pačią dieną informavo bendrovės direktorių.
2021 m. spalio 15 d. bendrovės direktorius pasakė, jog 2021 m. spalio 16 d. ji, I. I. ir I. Č. turi vykti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kartą atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją.
2021 m. spalio 16 d. grynųjų pinigų inventorizacijoje parduotuvės vadovas O. I. nebedalyvavo, jis jau nebebuvo įleidžiamas į minėtą parduotuvę. Grynųjų pinigų inventorizacijos metu kasoje grynųjų pinigų netrūko. Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją seife, ten buvo rasta 12 452, 87 Eur. Seife grynųjų pinigų, kaip ir 2021 m. spalio 11 d. grynųjų pinigų inventorizacijos metu, trūko tos pačios grynųjų pinigų sumos, tai yra 16 143,27 Eur. Apie inventorizacijos metu rastą grynųjų pinigų trūkumą informavo bendrovės direktorių.
(duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 14-16 d. vykusioje prekių inventorizacijoje nedalyvavo, kiek ir kokių prekių trūkumas buvo rastas, bei už kokią pinigų sumą, ji nežino (t. 1, b. l. 133-136).
Liudytojas E. M. parodė, kad jis apie 5 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konsultantu.
Nuo 2018 m. , tiksliau datos neprisimena, į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas buvo paskirtas O. I.. Ar prieš jam pradedant dirbti parduotuvės vadovu parduotuvėje buvo atlikta prekių ir grynųjų pinigų inventorizacija, nežino. Jis kaip konsultantas, tokiose neplaninėse inventorizacijose niekada nedalyvavo ir nedalyvauja. Paprastai, parduotuvės konsultantai dalyvauja tik metinėse inventorizacijose, kurios jų parduotuvėje atliekamos sausio mėnesį už praėjusius metus. O. I. dirbant parduotuvės vadovu, atliekant parduotuvėje metines prekių ir grynųjų pinigų inventorizacijas, grynųjų pinigų trūkumo niekada nebūdavo rasta. Prekių trūkumas, jeigu ir būdavo rastas, tai būdavo smulkios prekės. Jų trūkumas nebūdavo didelis. Tai dažniausiai būdavo nurašoma kaip nepastebėtos vagystės.
2021 m. rugsėjo mėnesį, tiksliau datos neprisimena, po tikslinių atostogų, į darbą parduotuvėje sugrįžo G. T., kuri parduotuvėje dirbo vyr. konsultante. 2021 m. spalio mėnesio pradžioje, tiksliau dienos neprisimena, galėjo būti spalio 4 d., kai O. I. išėjo tėvystės atostogų, G. T. pasigedo seifo, kuriame buvo laikomi grynieji parduotuvės pinigai, raktų. Kadangi niekas iš parduotuvėje dirbančių darbuotojų seifo raktų neturėjo, tai nusprendė, jog juos išsivežė O. I., kuris atostogų metu vis tiek atvažiuodavo į parduotuvę. Vėliau paaiškėjo, jog seifo raktus tikrai buvo išsivežęs O. I..
2021 m. spalio mėnesio viduryje, tiksliau datos neprisimena, O. I. atostogų metu, parduotuvėje buvo atliekama prekių ir grynųjų pinigų inventorizacija. Inventorizacijoje, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų darbuotojų, dalyvavo ir pats O. I.. Parduotuvės konsultantai, inventorizacijoje nedalyvavo. Kiek jam žinoma, buvo rastas prekių ir grynųjų pinigų trūkumas. Kokių prekių ir kiek trūko, bei kiek trūko grynųjų pinigų, nežino. Inventorizacijos metu sandėlyje, prie dėžių su paspirtukais, jie rado dvi tuščias paspirtukų dėžes. Jų ten neturėjo būti, nes pačių paspirtukų pagal rastas dėžes nei parduotuvės sandėlyje, nei prekybos salėje nebuvo. Apie tai jie pranešė revizorei. Kada ir kas tas tuščias dėžes atnešė į sandėlį ir padėjo prie dėžių su paspirtukais, nematė, nežino (t. 1, b. l. 139-142).
Liudytoja I. Č. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), duomenų analitike. Bendrovėje dirba nuo pat jos atsidarymo pradžios, tai yra apie 6 metus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) bei trys parduotuvės (duomenys neskelbtini). Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių prekių ir grynųjų pinigų inventorizacijose dalyvauja tik pagal bendrovės direktoriaus įsakymus.
(duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri bendrovėje yra įvardinta kaip padalinys Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), grynųjų pinigų inventorizacija iki 2021 m. spalio 8 d. paskutinį kartą buvo atlikta 2021 m. liepos mėnesį, tiksliau datos neprisimena. Tada grynųjų pinigų inventorizacijos buvo atliktos visuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose parduotuvėse. Kiek jai žinoma, tada jokių grynųjų pinigų trūkumo nebuvo nustatyta. Tuo metu (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini): vadovu buvo O. I.. Jis minėtose pareigose dirbo apie 2-3 metus.
2021 m. spalio 7 d. pas ją atėjo bendrovės personalo vadovė I. M., kuri pasakė, jog (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbanti G. T. pastebėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje galimai 3000 Eur grynųjų pinigų trūkumą bei prekių trūkumą, kurias (prekes) parduotuvės vadovas O. I. yra rezervavęs. Pagal bendrovės tvarką, prekių rezervacija reiškia, kad prekės yra rezervuojamos ir parduotuvėje laikomos iki apmokėjimo. Todėl, tik užpildžius prekių rezervaciją, prekės turi būti parduotuvėje ir tik po apmokėjimo atiduodamos pirkėjui. Tą pačią dieną ji bendrovės buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ patikrino parduotuvės vadovo O. I. prekių rezervacijas. Pamatė, jog trys prekių rezervacijos, kurių dokumentai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastoti, netikri, buvo padarytos neteisėtai, nes neatitiko prekių rezervacijos nustatytos numeracijos, ne visur buvo įrašyti pirkėjai arba neaiškūs pirkėjai. Rezervacijos numeracijoje turi būti tam tikros raidės ir skaičiai, o ne rezervuojančio asmens vardas ar pavardė, kaip šiuo atveju „O.“. Be to, ji, kaip duomenų analitikė, gali matyti, kada pirmą kartą būna padaroma prekių rezervacija. Šiuo atveju, ji matė, jog kai kurios prekės į minėtas rezervacijas pirmą kartą buvo įkeltos 2021 m. vasario mėnesį. Kada ir kokios prekės į rezervacijas buvo įrašomos vėliau, jai jau nematė. Kai ji tikrino, tos visos trys rezervacijos jau matėsi, dvi 2021 m. spalio 2 d. ir viena 2021 m. spalio 4 d. Rezervacijos prekes ir rezervacijos datas dokumentuose gali koreguoti parduotuvės vadovas arba parduotuvės kasos darbuotojai. Kas koreguoja, programoje matosi. Šiuo atveju, koregavimus darė pats parduotuvės vadovas O. I.. Pirminių rezervacijos dokumentų iš programos atspausdinti ir pateikti nėra galimybės, nes jos inventorizacijos metu, kaip netikros, buvo pašalintos iš buhalterinės apskaitos programos.
Po patikrinimo programoje pasikalbėjo su personalo vadove I. M., nutarė, jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir patikrinti grynųjų pinigų likutį seife. Tuo metu parduotuvės vadovas O. I. atostogavo ir, kaip joms buvo žinoma iš G. T., jis su savimi buvo išsivežęs seifo raktus. Tačiau 2021 m. spalio 8 d., penktadienį, parduotuvės vadovas O. I. turėjo atvykti inkasuoti parduotuvės pinigus. Todėl minėtą dieną ji taip pat nuvyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Jai atvykus, parduotuvėje vadovo O. I. dar nebuvo. Jis į parduotuvę atvyko gal po 10 minučių. Atvykus O. I., pastarajam pasakė, jog reikia atšaukti grynųjų pinigų inkasaciją, nes grynuosius pinigus ji paims išvežimui į centrinę kasą. O. I. paprašė, kad ji su juo paeitų toliau nuo kitų parduotuvės darbuotojų. Kai paėjo į šalį, O. I. pasakė, jog seife yra šioks toks grynųjų pinigų trūkumas, kad seifo raktą valdo tik jis ir kad jis atsako už grynųjų pinigų trūkumą seife. Taip pat jis pasakė, kad kiti parduotuvės darbuotojai nieko bendro su grynųjų pinigų trūkumu neturi. Ji paklausė, kokios grynųjų pinigų sumos seife trūksta. Tačiau vadovas neįvardino, tik pasakė, jog šeimoje turėjo problemų, kad (duomenys neskelbtini) mirė dėdė, ir skubiai reikėjo pinigų, ar daiktų, ar mirusio dėdės pargabenimui. Apie pokalbį su O. I. ji pranešė personalo vadovei, nes ji tuo metu pavadavo bendrovės direktorių.
Po to ji kartu su O. I. nuėjo prie seifo, kurį pastarasis atrakino turimu raktu. Jis iš seifo išėmė visus grynuosius pinigus, jie juos abu suskaičiavo. Pinigų viso buvo 8 460,13 Eur. Ji į centrinę kasą paėmė 8 200 Eur. Tada O. I. išrašė kasos išlaidų orderį Nr. KIO4021/044, 8 200 Eur sumai. Po to ji ir O. I. pasirašė ant kasos išlaidų orderio, pasiėmė pinigus ir išvyko.
Grįžusi į savo darbo vietą, per buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“ patikrino, kiek (duomenys neskelbtini) parduotuvėje turėjo būti grynųjų pinigų ir kiek buvo rasta. Seife turėjo būti 24 605,13 Eur, tačiau rado 8 460,13 Eur, rastas trūkumas -16 145 Eur. Apie rastą grynųjų pinigų trūkumą ji surašė tarnybinį pranešimą ir pasiūlė parduotuvėje atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją seife ir kasoje.
Tą pačią dieną, pagal programą tikrinant grynųjų pinigų likutį (duomenys neskelbtini) parduotuvės seife, ji pastebėjo, jog minėta parduotuvė nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio neinkasuoja 3000 Eur. O pagal bendrovės taisykles inkasacijos metu turi būti inkasuojami visi seife esantys grynieji pinigai.
Pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pasirašytą įsakymą dėl grynųjų pinigų seife ir kasoje inventorizacijos (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 11 d. išvyko daryti grynųjų pinigų inventorizacijos. Į inventorizacijos komisiją buvo įrašytos - ji, revizorė I. I. ir buhalterė E. U.. Minėtą dieną ji, revizorė I. I. ir buhalterė E. U. ir parduotuvės vadovas O. I. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje atliko seifo ir kasos grynųjų pinigų inventorizaciją. Kasoje grynųjų pinigų netrūko. Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją parduotuvės seife, jame rado trūkumą, seife pagal dokumentus turėjo būti 20 848,80 Eur, o rado tik 4 705,53 Eur, tai yra trūko 16 143,27 Eur. Apie tai, koks yra grynųjų pinigų trūkumas seife, sužinojo patikrinus dokumentus ir rastus grynuosius pinigus. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo rastas 16 143,27 Eur grynųjų pinigų trūkumas tą pačią dieną informavo bendrovės direktorių. 2021 m. spalio 15 d. bendrovės direktorius pasakė, jog 2021 m. spalio 16 d. ji, I. I. ir E. U. turi vykti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kartą atlikti grynųjų pinigų inventorizaciją.
2021 m. spalio 16 d. grynųjų pinigų inventorizacijoje parduotuvės vadovas O. I. nebedalyvavo. Grynųjų pinigų inventorizacijos metu kasoje grynųjų pinigų netrūko. Atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją seife, ten viso buvo rasta 12 452, 87 Eur. Seife grynųjų pinigų, kaip ir 2021 m. spalio 11 d. grynųjų pinigų inventorizacijos metu, trūko tos pačios grynųjų pinigų sumos, tai yra 16 143,27 Eur. Apie inventorizacijos metu rastą grynųjų pinigų trūkumą informavo bendrovės direktorių.
(duomenys neskelbtini) parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 14-16 d. vykusioje prekių inventorizacijoje ji nedalyvavo, kiek ir kokių prekių trūkumas buvo rastas bei už kokią pinigų sumą, ji nežino (t. 1, b. l. 145-149).
Liudytoja S. A. parodė, kad nuo 2021 m. spalio 4 d. ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), projektų vadove. 2021 m. spalio 8 d. ji turėjo vykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kurios padalinio numeris (duomenys neskelbtini), prisistatyti parduotuvės darbuotojams, kaip nauja projektų vadovė. Kai susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini), sužinojo, jog į tą pačią parduotuvę važiuoja ir bendrovės duomenų analitikė I. Č.. Todėl jos nusprendė važiuoti kartu. Ką I. Č. veikė parduotuvėje, ji nežino, tik grįžtant iš jos pokalbio telefonu, ji suprato, jog parduotuvėje kažkas yra negerai.
2021 m. spalio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė įsakymą, kad (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikta visų parduotuvėje esančių prekių inventorizacija ir pakartotinai - grynųjų pinigų inventorizacija. Į inventorizacijos komisiją buvo įrašyta ji, UAB „(duomenys neskelbtini)“ revizorė I. I. ir personalo vadybininkė G. J.. Revizorė I. I. buvo paskirta inventorizacijos komisijos pirmininke.
Parduotuvėje prekių ir pinigų inventorizacija buvo atliekama 2021 m. spalio 14-16 d. Atliekant prekių inventorizaciją, tai yra 2021 m. spalio 14-15 d., inventorizacijoje dalyvavo ji, I. I., G. ir parduotuvės vadovas O. I.. Inventorizacijos metu rado įvairių smulkių prekių trūkumus bei stambių prekių trūkumus - tai yra, dviejų elektrinių paspirtukų Xiaomi M365 Pro 2 Black, vieno televizoriaus LG OLED65BX3LB, vieno šaldytuvo SAMSUNG RB34T675EBN, vienos kolonėlės JBL Xtreme 3 Black, vieno televizoriaus LG (duomenys neskelbtini), vieno elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS11, vieno elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS12, vieno televizoriaus SAMSUNG QE65Q80TATXXH trūkumą. Sandėlyje rado dviejų elektrinių paspirtukų Xiaomi M365 Pro 2 Black, kurių nerado, tuščias dėžes. Ar patikrinimo metu dėl nerastų smulkių ir stambių grupių prekių parduotuvės vadovas O. I. komisijos pirmininkei pateikė kokius nors dokumentus, nematė.
Inventorizacijos metu buvo surašyti sandėlio likučių sutikrinimo žiniaraštis, trūkstamų prekių sąrašas. Prekių trūko už 5 271,08 Eur. Grynųjų pinigų inventorizacijoje, kuri buvo atlikta 2021 m. spalio 16 d., ji nedalyvavo. Žino, jog buvo rastas grynųjų pinigų trūkumas, tačiau koks buvo rastas grynųjų pinigų trūkumas, nežino. Atlikus prekių ir grynųjų pinigų inventorizaciją, 2021 m. spalio 18 d. buvo surašyta pažyma dėl prekių ir pinigų trūkumo (duomenys neskelbtini) padalinyje, ji, kaip ir kiti komisijos nariai, šią pažymą perskaitė ir pasirašė (t. 1, b. l. 156-159).
Liudytojas A. I. parodė, kad O. I. yra jo draugas. Jis žino, jog O. I. ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini) mieste esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau jis buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo įdarbintas parduotuvės vadovu. Maždaug prieš keturis metus, tai yra 2017 metais, dar O. I. dirbant (duomenys neskelbtini) mieste, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, jis iš O. I., iš jo parduotuvės, įsigijo nešiojamą kompiuterį išsimokėtinai. Už nešiojamą kompiuterį pinigus mokėjo pavedimais, kas mėnesį. Sugedus nešiojamam kompiuteriui, 2020 m., tiksliau datos neprisimena, tuo metu O. I. jau dirbo (duomenys neskelbtini) mieste esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, jis paprašė O. I., kad šis pasiūlytų jam nešiojamą kompiuterį. Po kurio laiko O. I. su nešiojamu kompiuteriu bei visais lizingui reikalingais dokumentais atvyko pas jį į namus. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje, kur dirbo O. I., jis nebuvo. Lizingu pirkdamas nešiojamą kompiuterį, pasirašė O. I. atsivežtus dokumentus. Nešiojamą kompiuterį išsimokėjo 2020 metais, per 10 mėnesių. Pavedimus už nešiojamą kompiuterį darė kas mėnesį. Daugiau iš O. I. nieko nėra pirkęs.
Šiais metais, tai yra 2021 m. nuo sausio 18 d. iki liepos 9 d., jis iš viso nebuvo Lietuvoje. Buvo išvykęs į JAV, į komandiruotę-kursus. Grįžęs, maždaug rugsėjo mėnesį, jis, O. I. ir jų bendras draugas B. M. buvo susitikę, bendravo. Tačiau ir tada jis apie jokius pirkimus su O. I. nekalbėjo ir iš O. I. daugiau nieko – nei kolonėlės JBL Xtreme 3 Black, nei televizorių, ar šaldytuvo, niekada nėra pirkęs. Kodėl PVM sąskaitoje faktūroje, kaip pirkėją, pirkusį du televizorius, šaldytuvą ir kolonėlę O. I. įrašė jį, nežino. Jis apie tai su O. I. niekada nekalbėjo (t. 1, b. l. 162-165).
Iš 2021-10-08 I. Č. tarnybinio pranešimo „Dėl (duomenys neskelbtini) padalinio seifo ir kasos inventorizacijos“ nustatyta, kad 2021-10-08 atliekant grynųjų pinigų seife ir kasoje inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), seife buvo rastas 16 145 Eur trūkumas. Iš minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad patikrinus pinigų likučio duomenis apskaitos programoje, paaiškėjo, kad seife turėjo būti 24 605,13 Eur. Siūloma inicijuoti (duomenys neskelbtini) padalinio kasos ir seifo inventorizaciją (t. 1, b. l. 27, t. 1).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-11 grynųjų pinigų inventorizacijos aprašo ir informacijos apie sąskaitą nustatyta, kad 2021-10-11 atliekant grynųjų pinigų seife ir kasoje inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), seife buvo rasta 4 705,53 Eur, pagal informaciją apie sąskaitą - nustatytas 16 143,27 Eur trūkumas (t. 1, b. l. 29,30).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-16 grynųjų pinigų inventorizacijos aprašo nustatyta, kad 2021-10-16 atliekant grynųjų pinigų seife ir kasoje inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini) , seife buvo rasta 12 452,87 Eur (t. 1, b. l. 72).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijos 2021-10-18 pažymos dėl prekių ir pinigų trūkumo (duomenys neskelbtini) padalinyje nustatyta, kad 2021-10-16, užbaigus prekių (atsargų) ir grynųjų pinigų inventorizaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu - (duomenys neskelbtini), buvo rastas prekių (atsargų) trūkumas, kurių bendra vertė – 5 271,08 Eur ir grynųjų pinigų trūkumas – 16 143,27 Eur. Nustatyta, kad prie pažymos pridėti dokumentai: sandėlio likučių inventorizacijos apyrašas, sandėlio (duomenys neskelbtini) likučių inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštis, O. I. pateiktos, netikrų dokumentų, tai yra 2021-10-15 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. O..1, 2021-10-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. O. ir 2021-10-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. O.., kopijos (t. 1, b. l. 73-75).
Iš 2021-12-02 savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo nustatyta, kad I. I. pateikė padalinio (duomenys neskelbtini) parduotuvės trūkstamų prekių sąrašą, kuriame nurodytas prekių (duomenys neskelbtini) padalinio parduotuvėje trūkumas, tai yra:
1. Dulkių maišelio SAMSUNG VP-95B/4+1 mikrof., 1 vnt. 2,82 Eur, 2. Dulkių maišelio DAEWOO DU805/ 4+1DMB02K, 1 vnt. 2,82 Eur, 3. Rašalo CANON PG-545 Black Ink Auto, 1 vnt. 10,42 Eur, 4. Akumuliatoriaus PANASONIC ENELOOP 4 AA 1900 1 vnt. 6,98 Eur, 5. Nukalkinimo skysčio NIVONA (duomenys neskelbtini) 1 vnt. 7,00 Eur, 6. Laido 2RCA / 2RCA 1.5m 1 vnt. 0,43 Eur, 7. Vidinio disko SSD KINGSTON 120GB SATA2.5 TLC 1 vnt. 20,03 Eur, 8. Vidinio disko SSD KINGSTON 240GB SATA2.5" TLC 1 vnt. 26,42 Eur, 9. Atminties kortelės SAMSUNG microSD EVOPlus256GB 1 vnt. 39,52 Eur, 10. Ventiliatoriaus SENCOR SFE4047WH 1 vnt. 16,47 Eur, 11. Laisvų rankų įrangos Xiaomi Mi Basic juod 1 vnt. 7,29 Eur, 12. Alkotesterio Alkovisor MARS BT 1 vnt. 98,00 Eur, 13. Nukalkinimo skysčio ECODESCALER 500ml 1vnt. 5,05 Eur, 14. Alkotesterio BACscan F-45 Comfort 1 vnt. 50,00 Eur, 15. TV daliklio į 2 atšakas 5-1000Mhz 2 vnt. 1,96 Eur, 16. Radijo MUSE M-058R Black 1 vnt. 13,65 Eur, 17. Kabelio USB 3.1 C - USB 3.1 C 1m 1 vnt. 1,18 Eur, 18. Dėklo Huawei Huawei P40 Lite Protective 1 vnt. 6,00 Eur, 19. Tinklo įrangos TP-LINK TL-WR844N 300mbps 4Po 1 vnt. 10,51 Eur, 20. Puodelio su dangteliu "Stripe" 400ml 1 vnt. 2,79 Eur, 21. Perėjimo Display port jungties - HDMI li 1 vnt. 4,21 Eur, 22. Kokteilinės Cecotec 1500 PerfectMix 1 vnt. 26,92 Eur, 23. Kavinuko Espreso kavai Cecotec Mimoka 9 1 vnt. 7,60 Eur, 24. Kietojo disko ADATA Ultimate SU630 3D NAN 1 vnt. 24,14 Eur, 25. Kapučinatoriaus valymo skysčio JURA (1000ml) 1 vnt. 9,15 Eur, 26. Elektrinio paspirtuko Xiaomi M365 Pro 2 Black 2 vnt. 680,00 Eur, 27. Televizoriaus LG OLED65BX3LB 1 vnt. 1256,00 Eur, 28. Šaldytuvo SAMSUNG RB34T675EBN 1 vnt. 335,00 Eur, 29. Kolonėlės JBL Xtreme 3 Black 1 vnt. 173,56 Eur, 30. Televizoriaus LG (duomenys neskelbtini) 1 vnt. 351,00 Eur, 31. Elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS11 1 vnt. 632,97 Eur, 32. Elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS12 1 vnt. 411,19 Eur, 33. Televizoriaus SAMSUNG QE65Q80TATXXH 1 vnt 1030,00 Eur (t. 1, b. l. 114-117).
Iš 2021-12-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. I. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-16 grynųjų pinigų inventorizacijos informaciją apie sąskaitą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-09-09 padalinio (duomenys neskelbtini) inventorizacijos dokumentus (t. 1, b. l. 118-130).
Iš 2021-12-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad I. Č. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-08 padalinio (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų inventorizacijos informaciją apie sąskaitą (t. 1, b. l. 150-153).
Iš 2021-12-10 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021-10-09 ikiteisminio tyrimo pareigūnės pokalbio telefonu su liudytoju B. M. metu pastarasis paaiškino, kad prekių, kurios 2021-10-02 PVM sąskaitoje faktūroje išrašytos jo vardu, kaip pirktos iš (duomenys neskelbtini) mieste esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe ir elektrinio paspirtuko Beaster Scooter BS11, jis iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ iš O. I., kuris yra jo draugas, nepirko. Apie jo, kaip pirkėjo, vardu išrašytą 2021-10-02 PVM sąskaitą faktūrą jis nieko nežinojo ir nežino. O. I. jam apie tai nieko nepasakojo. Be to, nurodė, kad 2021-10-02 jo Lietuvoje iš viso nebuvo, 2021-09-24 jis išplaukė keltu ir į Lietuvą sugrįžo tik 2021-10-25 (t. 1, b. l. 166-169).
Iš 2021-12-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ lydraščio nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2021-10-15 sąskaitos išankstiniam apmokėjimui Nr. O.., 2021-10-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. O.. bei 2021-10-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. O.. originalus (t. 1, b. l. 170-172).
Iš 2021-12-14 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos 2021-10-15 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. O.., 2021-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. O., bei 2021-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. O.. Apžiūros metu nustatyta, kad:
1) Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. O.1 surašyta ant baltos spalvos, A 4 formato popieriaus lapo. Sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui tiekėjas (pardavėjas) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjas (mokėtojas) - nenurodytas. Dokumento data -2021.10.15. Sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui įrašyta, jog parduodamos prekės: du vnt. elektrinių paspirtukų Xiaomi M365 Pro2 Black, kodas (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė ir suma apmokėjimui su PVM, 919,98 eurai. Kaip sąskaitą išrašęs, įrašytas parduotuvės vadovas O. I.. Kas gavo prekes/paslaugas-nenurodyta. Sąskaita išankstiniam apmokėjimui atspausdinta kompiuteriniu būdu. Sąskaitos apačioje rankraštiniu būdu užrašyta „paimta iki 2021-10-31“ ir pasirašyta.
2) PVM sąskaita faktūra Nr. O. surašyta ant baltos spalvos, A 4 formato popieriaus lapo. PVM sąskaitos faktūros viršuje, ties viduriu, yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. PVM sąskaitoje faktūroje tiekėjas (pardavėjas) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjas (mokėtojas) - B. M., (duomenys neskelbtini). Vietoj įmonės kodo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Dokumento data - 2021.10.02. PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta, jog parduodamos prekės: elektrinis paspirtukas Beaster Scooter BS11, kurio kodas (duomenys neskelbtini), elektrinis paspirtukas Beaster Scooter BS12, kurio kodas (duomenys neskelbtini), televizorius Samsung QE65Q80TATXXH, kurio kodas (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė ir suma apmokėjimui su PVM, 2938.98 eurai. Kaip PVM sąskaitą faktūrą išrašęs, įrašytas parduotuvės vadovas O. I.. Kas gavo prekes/paslaugas -nenurodyta. PVM sąskaita faktūra atspausdinta kompiuteriniu būdu. Sąskaitos apačioje rankraštiniu būdu užrašyta „Paimtos, apmokėjimas iki 10.31“, uždėtas antspaudas „Parduotuvės vadovas O. I.“ ir pasirašyta.
3) PVM sąskaita faktūra Nr. O.. surašyta ant baltos spalvos, A 4 formato popieriaus lapo. PVM sąskaitos faktūros viršuje, ties viduriu, yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“. PVM sąskaitoje faktūroje tiekėjas (pardavėjas) nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirkėjas (mokėtojas) - A. I.. Vietoj įmonės kodo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Dokumento data -2021.10.02. PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta, jog parduodamos prekės: televizorius LG OLED65BX3LB, kurio kodas (duomenys neskelbtini), šaldytuvas Samsung RB34T675EBN, kurio kodas (duomenys neskelbtini), kolonėlė JBL Xtreme 3 Black, kurios kodas (duomenys neskelbtini), televizorius LG (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė ir suma apmokėjimui su PVM 2668,97 eurai. Kaip PVM sąskaitą faktūrą išrašęs įrašytas parduotuvės vadovas O. I.. Kas gavo prekes/paslaugas - nenurodyta. PVM sąskaita faktūra atspausdinta kompiuteriniu būdu. Sąskaitos apačioje rankraštiniu būdu užrašyta „Paimtos, apmokėjimas iki 10.31“, uždėtas antspaudas „Parduotuvės vadovas O. I.“ ir pasirašyta (t. 1, b. l. 173-175).
Iš 2021-12-14 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad O. I. turi pradelstų įsipareigojimų bankams, vėluoja atlikti įmokas, todėl jam yra skaičiuojami delspinigiai, siunčiami raginimai ir priminimai atlikti įmokas (t. 3, b. l.161-163).
Iš 2018-06-01 Darbo sutarties Nr. 399 nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis sudaryta tarp UAB "(duomenys neskelbtini)", atstovaujamos direktoriaus V. L., ir O. I. (toliau vadinamo darbuotoju), kuria darbuotojas priimtas dirbti į vyr. konsultanto pareigas, darbo pradžia nuo 2018-06-04. Ši darbo sutartis pakeista - nuo 2018-11-01 darbuotojas priimtas dirbti į parduotuvės vadovo pareigas, kurias atlieka darbovietėje, esančioje adresu - (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad darbo sutartis nutraukta 2021-11-03 pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 6 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės) (t. 1, b. l. 11-14).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Parduotuvės vadovo pareiginių nuostatų Nr. P1, patvirtintų 2014-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. TVR-2, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadovas atsako už parduotuvės pelną ir išlaidas, už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo, už padarytą žalą pagal galiojančius LR Darbo bei civilinį kodeksą (t. 1, b. l. 15-18).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai paverčia savo turtu, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, turto iššvaistymas objektyviai – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018).
Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo ir Baudžiamojo kodekso 184 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto iššvaistymo kaip nusikaltimo sudėtys yra materialios, taigi būtinasis šių nusikalstamų veikų požymis yra turtinės žalos padarymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims, turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu, be to, šiuo atveju, konstatuojant turtinės žalos kilimą svarbu įvertinti ir nustatyti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti.
Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo subjektas – specialus, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį ir 184 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgalinimus. Pagal teismų praktiką įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017, Nr. 2K-345-746/2016).
Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtą ar turtinę teisę.
Subjektyvusis turto pasisavinimo (Baudžiamojo kodekso 183 straipsnis) požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Kaltininko tiesioginė tyčia šiuo atveju yra tai, kad asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Taigi, nors ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kaltininkas nori taip veikti, o numatydamas, kad dėl šių veiksmų neišvengiamai atsiras nusikalstamų padarinių – turtinė žala turto savininkui, tokių padarinių sąmoningai siekia. Sprendžiant, ar asmuo, kuriam patikėtas turtas, padarė Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.).
Turto iššvaistymas (Baudžiamojo kodekso 184 straipsnis) gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (BK 184 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018).
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis O. I. pripažino, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovu, 2021 m. spalio mėn. iš parduotuvės seifo paėmė 16 150 Eur. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis O. I., be kita ko, paaiškino, jog, net ir suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, pinigus, tai yra bendrovei priklausantį turtą, kuris jam kaip parduotuvės vadovui buvo patikėtas ir už kurį jis materialiai buvo atsakingas, iš parduotuvės seifo jis paėmė savo naudai, savo reikmėms ir paėmė tikslingai, paimtais pinigais lošiant tokiu būdu tikėdamasis praturtėti. Byloje nustatyta ir tai, jog kaltinamasis O. I. pripažino, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vadovu, tretiesiems asmenims jis perdavė, tai yra „iš už prekystalio“ pardavė ir bendrovei priklausantį turtą – parduotuvėje buvusias prekes. Byloje nustatyta, jog ir šiuo atveju kaltinamasis pripažino, jog prekes, tai yra bendrovei priklausantį turtą, kuris taip pat jam kaip parduotuvės vadovui buvo patikėtas ir už kurį jis materialiai buvo atsakingas, pažįstamiems ir pažįstamų pažįstamiems, tai yra tretiesiems asmenims jis perleido tikslingai, kaltinamasis paaiškino, jog yra pinigus, kuriuos už prekes jam perdavė, sumokėjo asmenys, tikėdamasis praturtėti taip pat išleido lošimui.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamojo O. I. kaltę padarius minėtas nusikalstamas veikas, be paties kaltinamojo parodymų, objektyviai pagrindžia ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys, jų visuma. Ir pirmiausia kaltinamojo kaltę pagrindžia išdėstyti liudytojų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų, tiesiogiai aptikusių ir to pasėkoje patikrinimų bei inventorizacijų metu nustačiusių ir užfiksavusių grynųjų pinigų ir prekių trūkumus (duomenys neskelbtini) padalinyje parodymai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. konsultantės G. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ revizorės I. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės E. U., UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų analitikės I. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovės S. A., UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto E. M. bei liudytojo A. I. parodymai. Kaltinamojo O. I. kaltę objektyviai pagrindžia ir rašytiniai baudžiamosios bylos įrodymai – 2021-10-08 I. Č. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 27), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-11 grynųjų pinigų inventorizacijos aprašas ir informacija apie sąskaitą (t. 1, 29-30), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-16 grynųjų pinigų inventorizacijos aprašas (t. 1, b. l. 72), UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijos 2021-10-18 pažyma dėl prekių ir pinigų trūkumo (duomenys neskelbtini) padalinyje (t. 1, b. l. 73-75), 2021-12-02 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 114-117), 2021-12-09 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 118-130), 2021-12-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas nustatyta, kad I. Č. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-10-08 padalinio (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų inventorizacijos informaciją apie sąskaitą (t. 1, b. l. 150-153).
Taigi, vertinant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis O. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, taigi darbinių santykių ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, turėdamas pareigą pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, be to, būdamas materialiai atsakingas už įmonės turtą, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 16 d., iš parduotuvės seifo tikslingai, savo naudai ir reikmėms paėmė ir taip tyčia pasisavino jo, kaip materialiai atsakingo vadovo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas - 16 143,27 Eur.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta ir tai, jog kaltinamasis O. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, taigi darbinių santykių ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, turėdamas pareigą pagal paskirtį naudoti įmonės lėšas, be to, būdamas materialiai atsakingas už įmonės turtą, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 15 d., nenustatytiems asmenims, tikslingai siekdamas turtinės naudos sau, perleido ir taip tyčia iššvaistė jo, kaip materialiai atsakingo vadovo žinioje buvusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – prekes, kurių bendra vertė – 5 271,08 Eur.
Byloje objektyviai nustatyta, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasisavinant jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, bendrovei padaryta 16 143,27 Eur turtinė žala, dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų iššvaistant jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – prekes, bendrovei padaryta 5 271 Eur turtinė žala.
Esant išdėstytų ir nustatytų įrodymų visumai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo O. I. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pasisavinus ir iššvaisčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, jam kaip vadovui užimamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, neabejotinai įrodyta visa apimtimi. Byloje konstatuotina, jog kaltinamasis tiek pasisavinant, tiek iššvaistant bendrovei priklausantį turtą neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 16 143,27 Eur, tai yra pagal Baudžiamojo kodekso 190 straipsnį didelės vertės svetimą turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai iššvaisčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 5 271 Eur turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.
Pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Baudžiamojo kodekso 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromi tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad klastoja tikrą dokumentą, ir nori taip veikti.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis O. I. pripažino suklastojęs dokumentus ir paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“ savo vardu užpildęs prekių rezervacijas, jis atspausdino tariamą šių savo vardu rezervuotų prekių pardavimą patvirtinančius dokumentus, tai yra atspausdino dvi PVM sąskaitas faktūras, kuriose tariamais prekių pirkėjais nurodė asmenis - B. M. ir A. I. ir vieną sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Nustatyta, jog kaltinamasis O. I. pripažino ir tai, jog minėtus buhalterinės apskaitos dokumentus jis atspausdino tikslingai ir juos bendrovės revizorei inventorizacijos parduotuvėje metu pateikė taip pat tikslingai, taip tikėdamasis nuslėpti prekių, kurias jis iššvaistė, trūkumą parduotuvėje.
Kaltinamojo O. I. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir šiuo atveju, be paties kaltinamojo parodymų, objektyviai pagrindžia ir faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių ir duomenų visuma. Kaltinamojo kaltę pagrindžia liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. konsultantės G. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ revizorės I. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų analitikės I. Č. parodymai. Kaltinamojo O. I. kaltę objektyviai pagrindžia ir rašytiniai baudžiamosios bylos įrodymai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos komisijos 2021-10-18 pažyma dėl prekių ir pinigų trūkumo (duomenys neskelbtini) padalinyje (t. 1, b. l. 73-75), 2021-12-01 daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 173-175).
Esant išdėstytų nustatytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių ir įrodymų visumai, byloje konstatuotina, jog kaltinamasis O. I. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 15 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), vadovu, tikslingai siekdamas nuslėpti tai, jog iššvaistė įmonei priklausantį turtą – prekes, atspausdindamas, taip tyčia ir apgalvotai, aktyviais veiksmais pagamino žinomai netikrus, turto pardavimą patvirtinančius dokumentus - 2021 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. O., 2021 m. spalio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. O.. ir 2021 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. O.1, dėl prekių pardavimo, melagingai nurodant, jog prekės buvo parduotos už 919,98 Eur ir kad pirkėjas už prekes turi atsiskaityti iki spalio 31 d. - ir šiuos pagamintus, žinomai netikrus dokumentus panaudojo 2021 m. spalio 14-15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos metu juos pateikdamas revizorei I. I..
Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje konstatuotina, jog kaltinamojo O. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką suklastojus dokumentus taip pat neabejotinai įrodyta visa apimtimi, kaltinamojo veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai šiuo atveju kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės ir jų skyrimo motyvai
Pagal Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, yra nurodęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir išties, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog visos trys kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais kaltinamojo veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – prigimtinės konstitucinės asmens teisės į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. valdymo tvarka, susijusi su dokumentų klastojimu.
Visais atvejais kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, ir kaltinamojo tyčia visais atvejais buvo susiformavusi, apgalvota, tiesiogiai nukreipta siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, pažeisti įstatymus. Tai suponuoja, jog kaltinamojo nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtas nepalankiai susiklosčiusios situacijos ar aplinkybių. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio. Nusikalstamais kaltinamojo veiksmais padaryta reikšminga žala, ne tik iššvaistytas svetimas turtas, bet ir pasisavintas svetimas, atkreiptina, didelės vertės turtas. Baudžiamosios atsakomybės aspektu nustatytos aplinkybės suponuoja reikšmingą nusikalstamų veiksmų apimtį ir mastą.
Kartu nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pažymėtina, jog kaltinamasis O. I. kaltu padarius jas inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet jau ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė reikšmingas ir esmines pareikštų kaltinimų prasme nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tokia kaltinamojo pozicija, jo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrino savalaikį baudžiamąjį procesą nagrinėjamoje byloje. Kaltinamojo pozicija pripažįstant savo kaltę visa apimtimi, duodant iš esmės nuoseklius, bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, suponuoja ir išvadą, jog kaltinamasis dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, dirba, yra vedęs, šeimoje auga mažametis vaikas. Taigi, O. I. turi susiformavusią šeiminę, socialinę bei darbinę aplinką, kurią siekia išlaikyti. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja kaltinamąjį vertinti kaip iš esmės atsakingą asmenybę, kuri nėra linkusi piktybiškai pažeisti įstatymus. Tai, kad kaltinamasis nėra linkęs piktybiškai pažeisti įstatymus pagrįstai suponuoja ir nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų nepadarė.
Baudžiamajame įstatyme už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų aštuonerių metų. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aktualu tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, yra tyčinio pobūdžio sunkus nusikaltimas, už kurio padarymą, kaip minėta, baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir griežčiausia laisvės atėmimo bausmė.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagrindinis skiriamos bausmės tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė, nei nustatyta sankcijoje, bausmė paprastai gali būti skiriama tik esant išimtinėms aplinkybėms ir kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nurodytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiai nusikalstamai veikai, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-21-719/2020 ir kt.). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-316-788/2019).
Esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui ir formuojamai teismų praktikai, reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes vertinant bausmės skyrimo aspektu, laikytina, jog nusikalstamos veikos pasisavinus didelės vertės svetimą turtą (Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis) tyčinis pobūdis ir, akcentuotina, sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, nagrinėjamoje byloje negali esminiai lemti kaltinamajam O. I. skirtinos bausmės, jos rūšies ir dydžio.
Manytina, jog O. I. paskyrus įstatymo leidėjo baudžiamajame įstatyme už sunkią padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę susijusią su realiu asmens laisvės atėmimu, O. I. kaip asmenybės prigimtiniai, šeiminiai, socialiniai, darbiniai, verslo ryšiai, aplinka ir interesai būtų visiškai be tikslo apriboti, O. I. visiškai nepagrįstai būtų eliminuotas iš visuomenės.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo laipsnis, kaltinamojo asmenybė, leidžia daryti išvadą, kad formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017).
Taigi, vertinant kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir sunkumo laipsnį, atsižvelgtina ne tik į tai, kad nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, formaliai priskirtina prie sunkių nusikaltimų, bet ir nusikalstamų veikų dalyką, tai yra į tai, kad O. I. padaryti nusikaltimai, tame tarpe ir sunkus, priskiriami nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei valdymo tvarkai kategorijoms, nusikalstamomis kaltinamojo veikomis nepasikėsinta į svarbiausias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – gyvybę ar sveikatą. Tai akivaizdžiai mažina O. I. veiksmų pavojingumą ir daro juos mažiau pavojingus nei kiti nusikaltimai. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad griežtos laisvės atėmimo bausmės už turtinio, ekonominio ar finansinio pobūdžio nusikaltimus, ar nusikaltimus valdymo tvarkai neturėtų būti taikomos.
Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
Išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos bausmės skyrimo aspektu kontekste vertinant nagrinėjamos bylos aplinkybes – kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nors ir yra tyčinio pobūdžio, o viena veika priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, yra turtinio pobūdžio nusikaltimai ir valdymo tvarkai, kuriais, kaip minėta, nesikėsinta į prigimtines įstatymais saugomas vertybes ir gėrius – žmogaus gyvybę ar sveikatą. O. I. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamo, įstatymams prieštaraujančio elgesio nuoširdžiai gailėjosi ir iš tiesų jį vertino kritiškai, taigi esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad O. I. anksčiau nėra teistas, įvertinus kaltinamojo asmenybę, kuri vertintina iš esmės teigiamai, atsižvelgiant į turimus šeiminius, socialinius, darbinius ryšius, į tai, jog naujų nusikalstamų veikų ar pažeidimų O. I. nepadarė ir laikėsi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų - manytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad net ir paskyrus sankcijoje už padarytą sunkią nusikalstamą veiką numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis nebus pasiekti, priešingai, būtų pasiektas iš esmės tik vienintelis tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nagrinėjamu atveju vien tik šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus teisingumui nagrinėjamoje byloje pasiekti.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytos ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas O. I. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje O. I. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir O. I. skirtina švelnesnė nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į nustatytų ir išdėstytų faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, O. I. skirtina laisvės apribojimo bausmė Baudžiamojo kodekso 48 straipsnis). Laikytina, kad laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus O. I. asmenybę, turtinę ir šeiminę padėtį - kaltinamasis yra vienintelis šeimoje, kurioje auga mažametis vaikas, dirbantis ir šeimą išlaikantis asmuo - objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Finansinio pobūdžio ar arešto bausmės paskyrimas, manytina, būtų neproporcinga bausmė O. I. ir norimų tikslų šiuo konkrečiu atveju nepasiektų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad pats baudžiamasis procesas savaime O. I. kaip atsakingą asmenybę įtakojo vienareikšmiškai teigiamai ir O. I. padarė reikiamas išvadas. Taigi, manytina, jog laisvės apribojimo bausmės paskyrimas O. I. tinkamai užtikrins bausmės tikslų ir teisingumo įgyvendinimą.
Kaip byloje minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Esant išdėstytų bylos aplinkybių visumai, Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos ir šiuo atveju, ir už minėtos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam taip pat skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Laisvės apribojimo bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (sunkus nusikaltimas), nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės dydis, už veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalį, padarymą, taip pat atsižvelgiant į padarytų veikų sunkumą (nesunkus nusikaltimai), nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytam bausmės vidurkiui (Baudžiamojo kodekso 48 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos kontekste manytina, jog tokios rūšies ir dydžio bausmių paskyrimas O. I. už sunkų ir nesunkų finansinio pobūdžio nusikaltimus bei nusikaltimą valdymo tvarkai neabejotinai užtikrins bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir nagrinėjamoje byloje leis įgyvendinti teisingumo principą.
Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių, kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Tuo tarpu minimo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui skirti šioje įstatymo nuostatoje numatytus įpareigojimus. Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui prerogatyvą spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo bei skyrimo.
Vertinant kaltinamojo O. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – kaip minėta kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos turtinio pobūdžio nusikaltimams ir nusikaltimams valdymo tvarkai, kaltinamojo asmenybę, kuri nėra iš esmės piktybiškai linkusi pažeisti įstatymus, taip pat atsižvelgiant į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuotina, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu O. I. neskiriant intensyvios priežiūros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės O. I. paskyrimas be intensyvios priežiūros, paskiriant vieną iš Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies punkte numatytą įpareigojimą, yra tinkama ir adekvati bausmė. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
Taigi, vertinant tiek O. I. asmenybę, tiek ir jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, O. I. skirtinas įpareigojimas - per vienerius metus neatlygintai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbtinų valandų skaičių didesnį nei nustatant maksimalų, atsižvelgiant į tai, jog padarytos trys tyčinio pobūdžio nusikalstamos veikos, iš kurių viena yra sunki. Manytina, jog minėto įpareigojimo, susijusio su rūpinimusi pagalbos reikalingais žmonėmis, paskyrimas tinkamai įtakos O. I. asmenybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, O. I. skirtini ir įpareigojimai – laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6. 00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Dėl civilio ieškinio
Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 21 414,35 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš kaltinamojo O. I. priteisti 21 414,35 Eur. Civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo O. I. nusikalstamų neteisėtų veiksmų, einant bendrovei priklausančios parduotuvės vadovo pareigas, pasisavinant ir iššvaistant jam kaip parduotuvės vadovui patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – 16 143,27 Eur grynųjų pinigų ir prekių, kurių bendra suma – 5 271,08 Eur, bendrovė patyrė 21 414,35 Eur turtinę žalą.
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-697/2015). Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-21-511/2017, Nr. 2K-68-489/2020)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi. Byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 21 414,35 Eur turtinę žalą ir šią turtinę žalą bendrovė patyrė vienareikšmiškai dėl kaltinamojo O. I., ėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės vadovo pareigas, nusikalstamų veiksmų. Priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamojo O. I. veiksmų ir bendrovei kilusios turtinės žalos byloje yra akivaizdus ir neginčytinas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštame civiliniame ieškinyje prašė iš kaltinamojo priteisti ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikytas kaltinamojo nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui, esančiam adresu – (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atlygintas civilinis 21 414,35 Eur ieškinys. Kaltinamajam civilinį 21 414,35 Eur ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginus laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo nuosavybės teise priklausančiam turtui panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2021-10-15 sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. O., 2021-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. O., bei 2021-10-02 PVM sąskaita faktūra Nr. O., bei kompaktinis diskas su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
O. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti O. I. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti O. I. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti O. I. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas O. I. paskirti - laisvės apribojimą dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti O. I. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį O. I. paskirti - laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 6 dalimi, įpareigoti O. I. per vienerius metus neatlygintai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ir be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 21 414,35 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš O. I. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 21 414,35 Eur turtinei žalai atlyginti.
Procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. I. nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, esančiam adresu – (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus atlygintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 414,35 Eur civilinis ieškinys. Civilinį ieškinį 21 414,35 Eur atlyginus, laikiną nuosavybės teisių apribojimą O. I. nuosavybės teise priklausančiam turtui - butui, esančiam adresu – (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 136 straipsniu, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, O. I., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2021-10-15 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. O., 2021-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. O. bei 2021-10-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. O.., kompaktinį diską su informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.