- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-3176-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19374-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. L.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Skolininkas
- D. A., uždaroji akcinė bendrovė „A.“, L. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovui L. L. už antstolės įpareigojimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skolininkas D. A., uždaroji akcinė bendrovė „A.“, L. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Daiva Milievičienė kreipėsi į teismą, prašydama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „A.“ vadovui L. L. skirti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 8 d. Pareiškime nurodė, kad 2025 m. birželio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-15073, kuriuo iš UAB „A.“ buvo reikalaujama iš skolininko D. A. (D. A.) darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti: 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA), 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Minėtas patvarkymas išsiųstas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras nurodytu UAB „A.“ elektroninio pašto adresu. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „A.“ vadovas yra L. L.. Kaip juridinio asmens vadovas, L. L. privalėjo įvykdyti antstolės reikalavimą arba užtikrinti jo vykdymą įmonėje. Antstolės patvarkyme yra išaiškintos patvarkymo nevykdymo pasekmės. Nepaisant to, patvarkymas dėl skolos išieškojimo nėra įvykdytas, skola nėra mokama. Įmonės vadovas su antstole nesusisiekė, nebendradarbiauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė antstolės Daivos Milevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti iš dalies: skirti UAB „A.“ vadovui L. L. vienkartinę 150 Eur baudą už antstolės 2025 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-15073 nevykdymą. Kitą pareiškimo dalį atmesti.
3. Teismas nustatė, kad UAB „A.“ vadovui buvo žinomi antstolės reikalavimų turinys, t. y. nustatyti įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai. Priešingos išvados teismas neturi pagrindo daryti, nes kaip pirmiau nutartyje nustatyta, antstolės procesiniai dokumentai UAB „A.“ vadovui įteikti tinkamai. Dėl kokių priežasčių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) UAB „A.“ vadovas nevykdo antstolės reikalavimų, nėra žinoma. Teismas sprendė, kad nevykdydamas antstolės reikalavimo išskaityti iš skolininko darbo užmokesčio numatytas sumas, UAB „A.“ vadovas sutrukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojos vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus. Teismas konstatavo, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą, kaip pagrindą kilti įmonės vadovui procesinei atsakomybei (CPK 733 straipsnis, 585 straipsnio 3 dalis).
4. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „A.“ vadovas nuo 2021 m. kovo 10 d. yra L. L.. VĮ Registrų centre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Teismas sprendė, kad UAB „A.“ vadovas yra atsakingas už įmonei antstolės nustatytų įpareigojimų nevykdymą.
5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomos paskirti baudos dydžio, nurodė, kad vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat atsižvelgė į pažeidimo sunkumą, antstolės reikalavimo nevykdymo trukmę (patvarkymas įteiktas 2025 m. birželio 9 d.), į išieškomos sumos dydį, į UAB „A.“ vadovo vengimą atlikti antstolės reikalavimus (su antstole nebendradarbiauja), į tai, kad bauda įmonės vadovui šiose vykdomosiose bylose skiriama pirmą kartą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) L. L. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nutartį panaikinti laikant, kad pažeidimas formaliai padarytas, baudos dydį sumažinti ir paskirti įspėjimą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Antstolio siųstų patvarkymų apeliantas galimai negavo, nes jie automatiškai pakliuvo į elektroninio pašto šlamšto (spam) dėžutę. Darbo užmokestis suinteresuotam asmeniui D. A. nebuvo išmokėtas, jei bus išmokėtas tai atitinkamai bus išskaičiuota dalis, kuri turi būti paskirstyta antstoliui.
6.2. Antstolei išsamiai bus pateikta informacija apie išmokėtą ir priskaičiuotą darbo užmokestį prieš atliekant mokėjimą. Šiuo metu apeliantas bando išsiaiškinti, kokia informacija yra reikalinga antstolei, kad ją būtų galima tinkamai pateikti. Prieš atliekant išmokas skolininkui apie šiuos veiksmus antstolė bus informuota.
6.3. Paskutiniu metu apelianto darbo pajamos gerokai sumenko (jam buvo atliktos 2 operacijos dėl kurių ilgą laiką buvo nedarbingas), taip pat vienoje vadovaujamoje bendrijoje buvo išrinktas naujas pirmininkas, augina 2 dukras (7 m. ir 14 m.), todėl finansinė situacija nėra pati geriausia. Netgi nedidelė 150 eurų bauda jam sudarytų papildomą finansinę naštą.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino iš dalies antstolio pareiškimą dėl baudos skolininko darbovietės vadovui skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė dėl skolos iš skolininko D. A. (D. A.) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdo vykdomąją bylą Nr. 0012/14/00647 pagal savivaldybės įmonės „Susiekimo paslaugos“ 2014 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 60023801 dėl 17,38 Eur skolos ir vykdomąją bylą Nr. 0012/14/01169 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6.-1186-137/2014 dėl 376,51 Eur skolos. Vykdymo procese 2025 m. birželio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-15073, kuriuo iš UAB „A.“ buvo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti: 10 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, 30 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Kadangi patvarkymas nebuvo vykdomas, antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skolininko vadovui skyrimo. Pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui UAB „A.“ vadovui L. L. vienkartinę 150 Eur baudą už antstolės 2025 m. birželio 3 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-15073 nevykdymą. Apeliantas su paskirta bauda nesutinka.
11. CPK 585 straipsnio 1 dalis nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).
12. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, tarp kurių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (1 punktas); išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (5 punktas).
13. Byloje nėra ginčo, kad skolininko darbovietė išskaitymų iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio pagal antstolės patvarkymą nėra atlikusi. Apeliantas šių aplinkybių neneigia ir neginčija. Tačiau apeliantas nurodo, kad jis antstolės elektroninio laiško negavo, nes galimai jis pateko į įmonės elektroninio pašto šlamšto (spam) dėžutę. Taip pat nurodo, kad darbo užmokestis skolininkui dar nebuvo išmokėtas, o šiuo metu apeliantas siekia išsiaiškinti, kokia konkreti informacija yra reikalinga antstolei ir yra pasiryžęs bendradarbiauti su antstole.
14. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Remiantis CPK 624¹ straipsnio 2 dalimi, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.
15. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).
17. Įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, matyti, jog teismas nekvestionavo patvarkymo siuntimo būdo, t. y. teismas nenurodė, kad patvarkymo siuntimas el. paštu buvo iš esmės netinkamas. Teismas tik nurodė, kad antstolės procesiniai dokumentai UAB „A.“ vadovui įteikti tinkamai, t. y. VĮ Registrų centras nurodytu UAB „A.“ elektroninio pašto adresu. Taip pat nekeltas klausimas ir dėl būtinybės siųsti dokumentus registruota siunta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų, kad patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui, nebuvimas, įrodo, jog apeliantas (skolininko darbovietės vadovas) neturėjo galimybių su patvarkymu susipažinti. Nors, kaip nurodo antstolė, patvarkymą išsiuntė skolininkui el. paštu, tai patvirtinantys įrodymai bet kokiu atveju privalo būti vykdomojoje byloje. Nagrinėjamos bylos atveju vykdomojoje byloje nėra el. pašto ekrano kopijos, iš kurios būtų galima aiškiai identifikuoti siuntėją, gavėją, laiško išsiuntimo datą, laiško bei jo priedų turinį (CPK 178 straipsnis). Patvarkyme ar lydraštyje elektroninio pašto, kuriuo dokumentai siunčiami, nurodymas pats savaime išsiuntimo šiuo elektroniniu pašto adresu fakto nepatvirtina.
18. Antstolio priimtuose patvarkymuose su reikalavimais nurodytus konkrečius veiksmus asmuo gali įvykdyti tik tuomet, kai jam yra žinomas šių patvarkymo turinys, t. y. apie šiuos reikalavimus bei apie vykstantį vykdymo procesą asmuo informuotas tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra galimas tik nustačius visas atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir asmens kaltę.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, spręstina, jog nesant duomenų, kad 2025 m. birželio 3 d. patvarkymas, o vėliau ir 2025 m. birželio 26 d. reikalavimas vykdyti antstolio patvarkymą, buvo išsiųstas skolininko darbovietei, nėra pagrindo ir išvadai, jog skolininko darbovietėje atsakingas asmuo ar vadovas susipažino su patvarkymo turiniu ir jam buvo sudarytos galimybės įvykdyti antstolio reikalavimą.
20. Esant nurodytai aplinkybei (nenustačius patvarkymo įteikimo fakto), konstatuotina, kad negali būti nustatyta skolininko darbovietės vadovo (apelianto) kaltė dėl 2025 m. birželio 3 d. patvarkymo pateikti informaciją nevykdymo. Nenustačius būtinosios procesinės sankcijos – baudos – skyrimo sąlygos (asmens kaltės), tokia sankcija skolininkui negali būti skiriama. Taigi tenkinti antstolio pareiškimą nebuvo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens L. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Antstolės Daivos Milevičienės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.