Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ ieškinį atsakovams D. L. ir D. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. birželio 28 d. ieškovė UAB „Tomadas“ su trečiuoju asmeniu Klaipėdos AVPK yra sudariusi Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone teikimo sutartį Nr. 30-ST2-98-(5.20) (CBP-5759 priedas, DOK-15891).

Iš teismui pateikto Priverstinio transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2018 m. balandžio 4 d. ieškovė gavo Klaipėdos AVPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo paimtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), esant Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimui ir transportuotas į ieškovės UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę.

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, atlyginant transporto priemonės saugojimo išlaidas

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas Taigi teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

Dėl atsakovo D. L. pažymėtina, kad, kaip konstatuota kasacinio teismo praktikoje, transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, priverstinai nuvežtos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2018 m. balandžio 3 d. buvo atsakovas D. L. (CBP-5759 priedas). Pažymėtina, kad nors atsakovė D. I. teismo posėdyje teigė, kad aptariamos transporto priemonės savininkas pažeidimo padarymo metu buvo kitas asmuo, teismas atkreipia dėmesį, kad jokių patikimų duomenų (transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitų sutarčių) patvirtinančių, kad automobilis pažeidimo padarymo momentu buvo perleistas kokiam nors kitam asmeniui, kaip antai, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje minimam G. G. nei nagrinėjamoje, nei administracinio nusižengimo byloje nėra, taip pat proceso dalyviai nepateikė šį asmenį identifikuoti įgalinančių duomenų. Pabrėžtina ir tai, kad nuo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nurodytos transporto priemonės perdavimo D. L. dienos (2018 m. balandžio 3 d.) iki transporto priemonės priverstinio nuvežimo (2018 m. balandžio 4 d.) buvo praėjęs labai mažas laiko tarpas. Kartu pažymėtina, kad atsakovas D. L. 2019 m. vasario 18 d. registro duomenimis vis dar buvo nurodytas aptariamos transporto priemonės savininku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu jos savininku buvo atsakovas D. L.

Dėl atsakovės D. I. pažymėtina, kad iš byloje esančio Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-27013) matyti, jog atsakovė D. I. administracinio nusižengimo, dėl kurio buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė, metu vairavo aptariamą transporto priemonę.

Transporto priemonės valdytojo sąvoka, taikytina taikant SEAKĮ, yra apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalyje (pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d., šio straipsnio 76, 82 bei 83 dalyje), nustatančioje, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Pažeidimo padarymo metu atsakovė D. I. naudojosi ginčo transporto priemone, t. y. ją vairavo, ir nėra pagrindo išvadai, kad tai ji būtų dariusi be teisėto pagrindo. Taigi ji buvo transporto priemonės valdytoja SEAKĮ prasme.

Paminėtina ir tai, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos SEAKĮ 33 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymas nesieja pareigos apmokėti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų su teise atsiimti automobilį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-320-232/2021). Todėl teismas laiko teisiškai nereikšmingais atsakovės atstovo argumentus dėl to, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo išspręstas transporto priemonės grąžinimo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę ar policijos įstaigą, priėmusią sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, dėl leidimo susigrąžinti transporto priemonę ir jo negavusi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovai – transporto priemonės savininkas ir valdytoja – turi pareigą solidariai atlyginti ginčo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Dėl priteistinų transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžio

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama teismo teisė mažinti priteistinų transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydį, kai transporto priemonės valdytojas ir savininkas ilgą laiką nėra informuojami apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).

Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos skolos dydžio svarbu ne tik formaliai vertinti ieškovės nurodytus saugojimo įkainius bei transporto priemonės saugojimo terminą, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, tai yra atsakovų bei 2017 m. birželio 28 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone sutarties Nr. 30-ST2-98-(5.20) šalių elgesį, taigi ieškovės ir trečiojo asmens veiksmus (neveikimą).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nors transporto priemonė priverstinai nuvežta 2018 m. balandžio 4 d., o Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-581-201/2018, kuriuo nutarta skirti nuobaudą be transporto priemonės konfiskavimo, įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d., pirmas pranešimas atsakovams dėl transporto priemonės atsiėmimo buvo išsiųstas tik 2019 m. spalio 18 d. (CBP-5759 priedas), t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo tada, kai atsirado pagrindas ginčo transporto priemonę grąžinti savininkui ir (ar) valdytojui.

Šiame kontekste paminėtina, kad 2017 m. birželio 28 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone sutarties Nr. 30-ST2-98-(5.20) (CBP-5759 priedas, DOK-15891) 7.6 punkte ieškovė buvo įsipareigojusi imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti.

Be to, ieškovė pagal 2017 m. birželio 28 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų Klaipėdos mieste, Neringoje ir Klaipėdos rajone sutarties Nr. 30-ST2-98-(5.20) (DOK-15891) 3 priedo 13 punktą vieną kartą per mėnesį pateikia Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakingiems darbuotojams ieškovės aikštelėje saugomų transporto priemonių sąrašą, kuriame prašo nurodyti transporto priemonių procesinius statusus, t. y., ar transporto priemonė grąžintina savininkui ir (ar) valdytojui, ar vyksta teisminiai procesai, ar išduotas leidimas grąžinti transporto priemonę ir t.t. Gavusi informaciją apie transporto priemonių procesinį statusą, ieškovė ne vėliau kaip per 7 dienas, savo lėšomis siunčia registruotus pranešimus transporto priemonių savininkams su informacija apie transporto priemonių saugojimo vietą ir atsiskaitymą už transporto priemonių transportavimą ir saugojimą. Šią pareigą ji įvykdė 2018 m. birželio 19 d. (DOK-4013 priedas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2019 m. kovo 25 d. pretenzijomis dėl informacijos suteikimo apie ginčo transporto priemonės statusą, tačiau trečiasis asmuo atsakymą, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti grąžintina pateikė tik 2019 m. spalio 18 d., o ieškovė tą pačią diena informavo atsakovus apie galimybę atsiimti transporto priemonę (DOK-4013).

Šiame kontekste teismas sutinka su ieškovės argumentais dėl jos pastangų vykdyti ieškovės ir trečiojo asmens sutartį, taip pat konstatuoja, kad ieškovė duomenis iš trečiojo asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos gavo itin pavėluotai ir dėl to negalėjo vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų informuoti atsakovus apie transporto priemonės atsiėmimą, tačiau, teismo nuomone, dėl ieškovės ir trečiojo asmens sutarties vykdymo ypatumų kilusios pasekmės– šiuo atveju itin ilgas transporto priemonės savininko ir valdytojos neinformavimas apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – negali būti perkeliamos transporto priemonės savininkui ir valdytojai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 17 d. (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarimo, priimto administracinių nusižengimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos) iki 2019 m. spalio 18 d. (atsakovų informavimo dienos), ieškovė negali reikalauti automobilio saugojimo išlaidų, kadangi atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą.

Kitoje dalyje ieškinys yra tenkinamas, kadangi ieškovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pagal Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą nuvežė transporto priemonę bei suteikė automobilio saugojimo paslaugas, ji turi teisę reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų sumokėję įsiskolinimą ieškovei už transporto priemonės nuvežimą (60,50 Eur) ir saugojimo paslaugas už 295 dienas (laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. (43 dienos) bei laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 19 d. iki 2020 m. birželio 26 d. (252 dienos)) (3100,45 Eur (10,51x295)). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 3 160,95 Eur (3100,45+60,50) transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų.

Dėl palūkanų priteisimo

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų nurodyto dydžio procesines palūkanas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė teikdama ieškinį teismui sumokėjo 194 Eur žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 194 Eur žyminis mokestis, priteistinos iš proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tenkinta 36,64 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei priteistina 71,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (194 Eur x 36,64 proc.), iš kiekvieno atsakovo po 35,54 Eur.

Atsakovei D. I. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendimą nagrinėjamoje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta 2021 m. balandžio 8 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr)PT-2542 (DOK-15708), iš kurios matyti, jog valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė 275,00 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tenkinus ieškinį iš dalies, valstybei iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos 174,24 Eur bylinėjimosi išlaidos (275,00 Eur x 63,36 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. L. ir D. I. 3 160,95 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt penkių centų) transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 160,95 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt penkių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“.

Priteisti iš atsakovo D. L. 35,54 Eur (trisdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“.

Priteisti iš atsakovės D. I. 35,54 Eur (trisdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ 174,24 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus ir dvidešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų už byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.