- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-320-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02056-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- UAB „Jurisdictus“
- Atsakovas
- A. K., P. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams A. K. ir P. Z. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB ,,Jurisdictus“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų A. K. ir P. Z. 3 348,00 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad iš UAB „Sauda“ įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė arba automobilis) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. 2019-04-02 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remiantis 2018-05-08 sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Atsižvelgiant į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo 2019-04-02 transporto priemonės nuvežimo dienos iki 2020-07-23 ieškinio surašymo dienos, įsiskolinimo suma turėtų būti skaičiuojama už 478 dienas. Ieškovas prašė skolą priteisti už mažesnį laikotarpį (2,00 Eur + ((239 dienos x 14,00 Eur)) t. y. 3 348,00 Eur.
3. Nurodė, kad bandė suderinti skolos dengimo klausimą ikiteismine tvarka. Siuntė pranešimus žinomais transporto priemonės savininko R. P. ir valdytojo atsakovo P. Z. adresais. Pranešimas R. P. įteiktas nebuvo. Gyventojų registre jo adresas nenurodytas. Atsakovui P. Z. siųstas pranešimas įteiktas, tačiau atsakymo jis nepateikė. Ieškovas, gavęs duomenų, jog leidimas atsiimti automobilį buvo išduotas atsakovui A. K., 2020-01-21 išsiuntė jam pranešimą Gyventojų registre nurodytu adresu, tačiau siunčiama korespondencija grąžinta su žyma, jog šis tokiu adresu negyvena. Atkreipė dėmesį, jog su atsakovu A. K. susisiekus telefonu, atsakovas nurodė, jog buvo nuvykęs į aikštelę, siūlė 50,00 Eur už transporto priemonės nuvežimą, tačiau UAB „Sauda“ nesutikus, transporto priemonę paliko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo naudai 1 024,00 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 024,00 Eur sumą nuo 2020-04-24 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinio netenkino.
5. Teismas nustatė, kad 2019-04-02 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, kuri buvo nugabenta į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą perleido ieškovui UAB „Jurisdictus“. Reikalavimo perleidimo dieną įsiskolinimas sudarė 2 256,00 Eur. Nustatė, kad transporto priemonės nuvežimo dieną (2019-04-02) Kelių transporto priemonių registre automobilio savininku buvo nurodytas R. P., o atsakovas A. K. transporto priemonės savininku buvo nurodytas nuo 2019-06-10.
6. Pažymėjo, kad UAB „Sauda“ 2019-09-10 bei antstolės B. P. 2019-09-20 pranešimai apie įsiskolinimą buvo visiškai nepagrįstai siųsti R. P., nes tuo metu jau 3 mėnesius automobilio savininku buvo registruotas atsakovas A. K.. Padarė išvadą, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai apie įsiskolinimą neinformavo tuometinio automobilio registruoto savininko A. K.. Kreipdamasis į antstolį ieškovas sąmoningai didino savininko skolos dydį ir ilgino nesikreipimo į teismą terminą. Pažymėjo, kad nesant duomenų iš antstolio, į teismą ieškovas nesikreipia, o tai rodo sisteminį nesąžiningą ieškovo elgesį.
7. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-796-834/2019 nutarė nekonfiskuoti automobilio, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, kad neblaivus P. Z. naudosis jam priklausančiu turtu ir padarys juo nusižengimus. Pranešimai apie įsiskolinimą buvo visiškai nepagrįstai siųsti atsakovui P. Z., nes tuo metu jau buvo žinoma, kad atsakovas vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, t. y. jis ir negalėtų jo pats atsiimti.
8. Nurodė, kad tiek pradinis kreditorius UAB „Sauda“, tiek ieškovas elgėsi aplaidžiai ir nesąžiningai, apie įsiskolinimą tinkamai neinformavo atsakovų.
9. Nurodė, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovo-automobilio savininko, kuris nesiėmė jokių veiksmų transporto priemonei įregistruoti bei susigrąžinti, tiek ir UAB „Sauda“ elgesys delsiant įspėti atsakovą apie skolą, delsiant kreiptis į teismą. Vertino, kad ilgai nesikreipiant į teismas ieškovas siekė nepagrįsto praturtėjimo. Teismas laikė tai neteisingu ir nesąžiningu elgesiu skolininko atžvilgiu.
10. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovas P. Z. turėjo teisę atsiimti transporto priemonę po teismo išnagrinėtos administracinės bylos sprendimo. Nurodė, kad negalima padaryti prielaidos, jog automobilio savininkas suteikė pažeidėjui teisę valdyti savo automobilį po pažeidimo. Sprendė, kad nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinį atsakovo P. Z. atžvilgiu.
11. Pastebėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas A. K. iki reikalavimo perleidimo bent kartą buvo informuotas apie saugomą automobilį, besikaupiančią skolą ir galimybes jį atsiimti. Įvertino, kad atsakovas A. K. tik 2019-06-11 įregistravo save automobilio savininku. Teismas prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 024 Eur už laikotarpį nuo 2019-04-02 transporto priemonės nuvežimo dienos iki 2019-06-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-05-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-796-834/2019 įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
13. Nurodė, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas. Pažymėjo, kad įstatymas nesieja pareigos apmokėti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų su teise atsiimti automobilį. Nurodė, kad pateikė įrodymus, jog atsakovas pažeidimo metu valdė transporto priemonę, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio automobilis buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas pirminio kreditoriaus aikštelėje.
14. Pažymėjo, kad jokio automobilio savininko leidimo, įgaliojimo ar kito dokumento transporto priemonės valdytojas pateikti neprivalo, kad atsiimtų transporto priemonę. Transporto priemonės grąžinimas jos valdytojui šiuo atveju reiškia tai, jog valdytojas grąžinamas į tą pačią padėtį iki sprendimo priverstinai nuvežti automobilį. Transporto priemonės pašalinimas iš eismo dėl viešojo saugumo priverstinai ją nuvežant niekaip neįtakoja asmens valdymo teisių prieš transporto priemonės savininką.
15. Nurodė, kad nebuvo galimybės iš karto kreiptis į teismą, nes automobilis buvo saugomas iki tol, kol buvo priimtas sprendimas nekonfiskuoti transporto priemonės, t. y. iki 2019-06-14.
16. Pažymėjo, kad atsakovas A. K. gavo leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Leidimas išduotas 2019-06-13. Ant leidimo yra užrašyta, kad atsakovas buvo atvykęs į aikštelę 2019-06-18. Ieškovas buvo susisiekęs su atsakovu telefonu ir šis patvirtino, jog buvo nuvykęs į aikštelę, tačiau nesutiko sumokėti už automobilio saugojimą, siūlė 50,00 Eur už automobilio nuvežimą. Nurodė, kad atsakovas A. K. buvo informuotas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą, žinojo, kur yra automobilis, žinojo, kad automobilio saugojimas yra mokamas, tačiau sužinojęs, jog už automobilio saugojimą turės sumokėti, automobilį tiesiog paliko saugojimo aikštelėje.
17. Teigė, kad kreipdamasis į antstolių kontorą ieškovas siekia ne didinti saugojimo laikotarpį, o informuoti skolininkus apie reikalavimo perleidimą, sudaryti sąlygas apmokėti skolą dalimis, išvengti bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas pats teikdamas ieškinį savo noru sumažino laikotarpį, už kurį prašo priteisti saugojimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl subjektų atsakingų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą bei dėl išlaidų dydžio.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018-05-08 pasirašė Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2-89, pagal kurią UAB „Sauda“ įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugas. Už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimą – 14,00 Eur mokestis. Remiantis 2018-10-02 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 bei 2019-01-11 Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-53 UAB „Sauda“ perleido reikalavimo teisę reikalauti iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą ieškovui.
21. 2019-04-02 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, kurio pagrindu automobilis perduotas UAB „Sauda“ į saugojimo aikštelę. Nurodytą dieną transporto priemonę vairavo atsakovas P. Z.. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-24 nutarimu P. Z. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse bei skyrė 1 600 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas nustatė, kad P. Z. 2019-04-01, apie 23 val. 35 min, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,96 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių (2017-03-08 P. Z. buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalį). Automobiliui nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. P. Z. pažeidė KET 14, 226 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse.
22. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės savininku 2019-04-02 buvo nurodytas R. P., o nuo 2019-06-11 buvo nurodytas atsakovas A. K.. 2018-08-10 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog 2018-08-10 R. P. transporto priemonę pardavė atsakovui A. K.. Taigi 2019-04-02 transporto priemonės priverstinio nuvežimo dieną, jos savininku buvo atsakovas A. K..
23. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Tarnybos organizavimo poskyrio Patrulių rinktinės vyriausiasis postinis V. B. 2019-06-13 priėmė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 2423 (toliau – leidimas), kuris buvo įteiktas atsakovui A. K..
24. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
25. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021).
26. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
27. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas klaidingai teisę reikalauti išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo iš transporto priemonės valdytojo siejo su galimybe valdytojui atsiimti transporto priemonę iš ją saugančio subjekto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog įstatymas nesieja pareigos apmokėti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų su teise atsiimti automobilį. Pažymėtina, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtina, kad tiek transporto priemonės savininkas, tiek jo valdytojas privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog transporto priemonės valdytoju 2019-04-02, kai buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas bei transporto priemonę nuvežta į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę, buvo atsakovas P. Z., kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Taigi priešingai negu nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovui P. Z., kaip transporto priemonės valdytojui, atsiranda pareiga atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
28. SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Įstatymas nustato, jog automobilis privalo būti valdomas teisėtu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas P. Z. transporto priemonę pažeidimo padarymo metu valdė neteisėtai. Administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad atsakovas P. Z. padarė teisės pažeidimą dėl kurio automobilis turėjo būti perduotas į saugojimo aikštelę, todėl priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, yra solidariai kartu su automobilio savininku atsakingas už nuvežimo ir saugojimo išlaidų atlyginimą.
29. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Tarnybos organizavimo poskyrio Patrulių rinktinės vyriausiasis postinis V. B. 2019-06-13 priėmė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 2423 (toliau – leidimas), kurią gavo atsakovas A. K.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. K. žinojo apie galimybę atsiimti transporto priemonės, tačiau transporto priemonės neatsiėmė. Taigi atsakovas A. K., kuris iš esmės nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti yra atsakingas už susidariusi įsiskolinimą ieškovui.
30. Pažymėtina, kad remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas A. K. savo nuosavybę į transporto priemonę įregistravo tik 2019-06-11, transporto priemonės perdavimo diena – 2019-06-10. Taigi ieškovui galėjo būti neaišku, kas buvo transporto priemonės savininku transporto priemonės nuvežimo dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-24 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-796-834/2019 buvo nustatęs, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. P.. VĮ „Regitra“ 2019-09-20 duomenimis transporto priemonės savininku 2019-04-02 buvo R. P., todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2019-06-10 ieškovui tapo aišku, kas yra automobilio savininkas, yra nepagrįsta.
31. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. K. gavo leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. Leidimas išduotas 2019-06-13, leidime yra atsakovo parašas. Ant leidimo yra užrašyta, kad atsakovas buvo atvykęs į aikštelę 2019-06-18. Paaiškino, jog buvo susisiekęs su atsakovu telefonu, ir šis patvirtino, jog buvo nuvykęs į UAB „Sauda“ automobilių saugojimo aikštelę, tačiau nesutiko sumokėti už automobilio saugojimą, siūlė 50,00 Eur už transporto priemonės nuvežimą.
32. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2019-06-18 ieškovui buvo žinoma aplinkybė apie atsakovo A. K. teisę atsiimti transporto priemonę, apie tai, kad atsakovas nesutiko apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas tik 2020-01-21 išsiuntė atsakovui A. K. reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo, kuriame įsiskolinimas nurodytas 2 564 Eur, nors nuo 2019-06-18 žinojo apie atsakovo teisę atsiimti priemonę bei apie atsisakymą padengti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškinį dėl įsiskolinimo ieškovas pateikė tik 2020-07-23. Toks ieškovo elgesys, žinant atsakovo A. K. visišką abejingumą susiklosčiusiai situacijai, neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui keliamų elgesio reikalavimų. Kolegijos vertinimu, tuo atveju, kai savininkas ar valdytojas transporto priemonės neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl asmens padaryto teisės pažeidimo.
33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju, transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą, lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovo, kuris laiku neįregistravo savo nuosavybės į transporto priemonę, nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti, tiek ir ieškovo elgesys delsiant kreiptis į teismą.
34. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant išlaikyti abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei užkertant kelią saugotojo nepagrįstam praturtėjimui bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovui priteisiama suma nuo jo ieškinyje paskaičiuotos sumos mažinama iki 1 178 Eur už visą laikotarpį už automobilio saugojimą nuo 2019-04-02 iki ieškinio parengimo 2020-07-23. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, priteistą sumą padidinant iki 1 178 Eur, ją priteisiant solidariai iš abiejų atsakovų.
35. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
36. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei turėjo 2,51 Eur skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų. Pakeitus teismo sprendimą ieškinys tenkintas 35,19 proc., todėl ieškovui priteistina iš atsakovų 27,28 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, iš kiekvieno atsakovo po 13,64 Eur.
37. Ieškovas sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteistina iš atsakovų 26 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš kiekvieno atsakovo po 13 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
iš dalies patenkinti ieškovo UAB „Jurisdictus“ apeliacinį skundą.
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (juridinio asmens kodas 301851658) naudai 1 178,00 Eur skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2020 m. balandžio 24 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 13,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovų A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (juridinio asmens kodas 301851658) naudai po 13 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.