Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Z. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,96 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, kai 2017-03-08 buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 str. 4 d. Automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. P. Z. pažeidė KET patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 226 punktų reikalavimus,

t. y. padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d.

P. Z. į administracinio nusižengimo protokole nurodytą 2019-05-08 bylos nagrinėjimą neatvyko. Bylos nagrinėjimas atidėtas 2019-05-24, išsiųstas P. Z. teismo šaukimas. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai. Todėl laikytina, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikti jokie neatvykimą pateisinantys dokumentai. Todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka ( ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis).

Nusižengimai įrodyti: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio duomenimis, VĮ Regitra duomenimis, priverstiniu transporto priemonės nuvežimo aktu, asmens duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad P. Z. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatyta 0,96 prom. girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, kai 2017-03-08 buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 str. 4 d. Automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Šie P. Z. veiksmai atitinka požymius nusižengimų, numatytų 427 str. 1 d., 415 str. 1 d. , 2 d. Surašant administracinio nusižengimo protokolą P. Z. veika buvo kvalifikuota ir pagal 424 str. 4 d., tačiau pažymėtina, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis apima 424 str. 4 d. numatytą nusižengimą, todėl veikos kvalifikavimas dar ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, yra perteklinis, todėl administracinio nusižengimo byla pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

P. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimus numatytus ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., padarė būdamas neblaivus (ANK 36 str. 1 d. 8 p.).

Skiriant nuobaudą P. Z. atsižvelgta į padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, į P. Z. asmenybę, kuris baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimus numatytus LR ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., padarė būdamas neblaivus, taip pat atsižvelgtina į tai, jog ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl jam skirtinos ANK 427 str. 1 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. sankcijų vidurkiuose numatytos baudos, kurios bendrintinos ANK 38 str. tvarka.

Pažymėtina, jog ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrios šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas nusižengimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Z. administracinius nusižengimus padarė transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklauso R. P.. Tačiau byloje, nėra jokių duomenų, jog transporto priemonės savininkas žinojo apie tai, kad P. Z. ne jam priklausančią transporto priemonę vairuos neblaivus. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydamas galimybes administracinėn traukiamam asmeniui vairuoti neblaiviam ir neturint teisės. Duomenų, kad savininkas galėjo žinoti apie jo vardu registruotu automobiliu bus daromas nusižengimas, nepateikė ir institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, jog šių aplinkybių nesiaiškino ir nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai. Teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. LR ANK 593 straipsnis numato, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog institucija nusižengimo tyrimo metu nesiaiškino, ar transporto priemonės savininkas žinojo, jog jam priklausantis automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui, kokiu būdu pateko pas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Byloje nėra ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens paaiškinimo. Kai tuo tarpu administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, turi teisę atlikti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apklausą, užduoti klausimus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra duomenų, jog automobilio, kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai, savininkas žinojo ir galėjo žinoti, kad neblaivus P. Z. naudosis jam priklausančiu turtu. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog R. P. nėra atsakingas už tai, kad P. Z. administracinius nusižengimus padarė jam priklausančiu automobiliu, ir šio automobilio konfiskavimas būtų nepagrįstas bei neatitinkantis sąlygų, kurioms egzistuojant, gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis automobilis. Teismo vertinimu, šiuo atveju trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šio asmens nuosavybės teises suvaržytų labiau nei to reikalauja įstatymas nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. Z. administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

nutarė:

(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 427 str. 1 d., 415 str. 1 d., 2 d. ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos ANK 427 str. 1 d. – 1600 eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

- pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. – 75 eurų baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d. – 35 eurų baudą;

Vadovaujantis ANK 38 str. galutinę baudą skirti 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) eurų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

P. Z. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.