Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis - vedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, anksčiau teismo teistas:

1) 2012-05-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2012-10-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2012-05-29 nuosprendis pakeistas, skirta galutinė subendrinta - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

2) 2013-07-12 nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta 10 mėn. laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2012-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista 2012-10-25 Kauno apygardos teismo ir skirta galutinė bausmė - 3 m. 11 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2018-04-10 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 9 mėn. viešųjų darbų bausme, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir skirta - 6 mėn. viešųjų darbų bausmė. 2018-10-23 teismo nutartimi 2018-04-10 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 30 parų arešto bausmę;

4) 2018-10-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį - 18 MGL bauda, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 12 MGL ( 600 eurų) dydžio bauda.

5) 2019-03-06 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 9 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju A. V..

6) 2020-06-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu 8 punktu, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ir įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 200 eurų turtinę žalą nukentėjusiam,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. laikotarpyje nuo 2024-11-24 iki 2025-07-30 be nukentėjusios R. K. leidimo, įėjęs į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš koridoriaus spintoje laikomos piniginės paimdamas jam svetimą AB „Swedbank“ banko R. K. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - banko korteles Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jų duomenis, PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai atlikti, taip neteisėtai įgijęs ir turėdamas sumanymą toliau šias mokėjimo priemones ir jų duomenis, pakankamus finansiniai operacijai inicijuoti, panaudoti, juos neteisėtai panaudojo atlikdamas finansines operacijas, t. y. per dešimt kartų AB „Swedbank“ bankomate H291, esančiame (duomenys neskelbtini), iš AB Swedbank banke esančios R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino bendrai 1010 eurų sumą, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo jam svetimą R. K. AB „Swedbank“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos duomenis neteisėtai panaudojo atlikdamas finansines operacijas ir taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą R. K. priklausantį turtą – 1010 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-462-2013, 2K-336/2014). Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2009). Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-117/2012).

Vykdydamas aukščiau išvardintas nusikalstamas veikas kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą užvaldyti svetimą turtą sukčiavimo būdu, iš pradžių neteisėtai įgyja nukentėjusiojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis (BK 214 str.), po to atlieka neteisėtas finansines operacijas, pervesdamas pinigus iš nukentėjusiojo banko sąskaitos į savo sąskaitas ar juos paimdamas grynais pinigais bankomatuose (BK 215 str.1 d.), ir taip apgaule įgyja svetimą turtą (BK 182 str. 1 d.).

BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos turinys aiškinamas gana plačiai. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos veikos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011, 2K-192-788/2017) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia bendra kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tokiais atvejais tęstinės nusikalstamos veikos negali paneigti vien tik tai, kad padarytos alternatyvios veikos patenka į skirtingas to paties BK specialiosios dalies straipsnio dalis. Todėl, jei realizuojami alternatyvūs veikos požymiai, nustatyti skirtingose to paties BK straipsnio dalyse, tęstinė veika kvalifikuojama pagal sunkiausią požymį nustatančią taikomo straipsnio dalį, o kiti byloje nustatyti alternatyvūs sudėties požymiai aprašomi nuosprendyje (BPK 305, 331 straipsniai). Veiksmai su skirtingais (alternatyviais) nusikaltimo dalykais gali būti laikomi pavieniu tęstiniu nusikaltimu ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį (ar jo dalį), jeigu juos jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-976/2022). Kadangi tęstinė nusikalstama veika gali būti panaši į nusikalstamų veikų daugetą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BK 63 straipsnio 10 dalies prasmę tęstinė nusikalstama veika yra suprantama kaip pavienė nusikalstama veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir kvalifikuojama pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (jei straipsnyje nustatyta – ir straipsnio dalį bei punktą). Taigi tęstinei, kaip ir paprastai pavienei, veikai būdingas objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių bendrumas. Objektyviųjų požymių visuma apibrėžiama bendru kėsinimosi objektu bei bendrais veiksmais, susijusiais bendru priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, o subjektyviųjų – bendra kaltės forma.

Taigi pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Šioje byloje nagrinėjamais atvejais nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kaltininkas, neteisėtai įgydamas svetimos mokėjimo kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiais duomenimis neteisėtai naudodamasis inicijuodamas finansines operacijas, suvokia, kad jis tai daro neteisėtai bei apgaule savo naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl to turto savininkui bus padaroma turtinė žala, ir to nori. Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, kad ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

V. B. veiksmus vertindamas šios teismų praktikos kontekste teismas pažymi, kad V. B. veikė bendra tyčia, vieno nukentėjusiojo atžvilgiu. Tikslas buvo apgaule gauti kuo daugiau pinigų, tai rodo tęstinumą. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudą per kelis kartus, aptartų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia veikos tęstinumo požymio. Iš esmės veikta greitai, kol nukentėjusioji nepastebėjo kortelės dingimo. Per trumpą laiką – nuo 2024-11-24 iki 2025-07-30 nukentėjusiosios atžvilgiu buvo veikta iš esmės identišku būdu, sukčiavimo schema buvo analogiška visais atvejais, visa tai patvirtina kaltinamojo veikos tęstinumą ir leidžia spręsti apie veikimą bendra iš anksto susiformavusia tyčia.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas V. B. veiksmus neteisėtai įgyjant R. K. priklausančius duomenis ir juos panaudojant apgaule įgyjant svetimą turtą vertina ne kaip pavienes nusikalstamas veikas, bet kaip tęstinę nusikalstamą veiką, siejamą vieningos tyčios, todėl V. B. padarė tęstinius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Už nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą numatyta baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės.

Kaltinamojo V. B. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio, 214 straipsnio ir 215 straipsnio 1 dalis priskiriamos apysunkiams nusikaltimams. Veikos baigtos, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jomis nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. V. B. kaltę pripažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų pasekmių gailisi. V. B. praeityje teistas, tačiau darant šias nusikalstamas veikas teistumas jau buvo išnykęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad V. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. B. nėra išreiškusi sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, be to jis planuoja įsidarbinti, todėl viešųjų darbų bausmė V. B. neskirtina.

Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, bei tai, kad nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė žala, kurią kaltinamasis taip pat turės atlyginti, į tai, kad V. B. yra šiuo metu nedirbantis, turi du nepilnamečius vaikus, todėl baudos bausmės skyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamąjį V. B. charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus jam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus, todėl kaltinamajam pagal BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Šiuo atveju atsižvelgiant į visas kaltinamąjį V. B. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, nėra tikslinga taikyti kaltinamajam intensyvią priežiūrą, tačiau jis įpareigojamas per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ir toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sutapčiai, V. B. bausmės paskirtos už juos bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

V. B. 2025-09-17 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 114 -116) paliktinos galioti iki šio eismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteisti iš viso 1010 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos (b.l. 46-47).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo V. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų veikų padarymo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, kurių visuma patvirtina ir priežastinio ryšio buvimą tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, įvertinus turtinės žalos dydžiui pagrįsti pateiktus įrodymus, kurių patikimumas ir objektyvumas abejonių nekelia, tai, kad V. B. civilinį ieškinį pripažino, nukentėjusiosios civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu bei įrodytu ir tenkinamas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo V. B. 1010 Eur turtinę žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Pripažinus V. B. kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios R. K. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl vagystės ir įtampos sutriko sveikata - pradėjo kankinti nemiga. Atsirado nuolatinis nerimas dėl finansinio saugumo, pabudinėja naktimis galvoja kaip gyventi toliau, baimė pasitikėti artimaisiais, nuolatinė įtampa, kyla pasitikėjimo savimi ir nesaugumo jausmas. Sutrikdytas normalus ramus gyvenimas. Tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusiosios R. K. prašoma priteisti suma mažintina iki 300 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Banko sąskaitoje vykdytų mokėjimų išklotinės, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, CD laikmena su R. K. naudojamo abonento išklotinėmis (b.l. 97), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir visą bausmės atlikimo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sutapčiai, V. B. bausmes paskirtas už juos bendrinamos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bei paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti turtinę žalą ir visą bausmės vykdymo laikotarpį toliau dirbti arba užsiregistruoti, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Banko sąskaitoje vykdytų mokėjimų išklotines, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, CD laikmeną su R. K. naudojamo abonento išklotinėmis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš V. B. 1010,00 Eur (vieną tūkstantį dešimt eurų) R. K..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš V. B. nukentėjusiosios R. K. naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ieškinį atmesti.

1) Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

2) Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.