- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- e2-6772-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00292-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- M. G.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. M. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-965-589/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatytą nepilnamečių vaikų L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo M. G. kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur, mokėtinų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei paskiriant vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-965-589/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatytą vaikų ir atsakovo M. G. bendravimo tvarką, nustatant naują jų bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas pasiima vaikus penktadienį 17 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 val.; 2) Kiekvienų neporinių metų gruodžio mėn. 24 d. tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 16 val.; 3) Kiekvienų porinių metų gruodžio mėn. 27 d. tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki žiemos atostogų paskutines dienos 16 val.; 4) Kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdas tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki sekančio pirmadienio (2-oji Šv. Kalėdų diena) 16 val.; 5) Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio mėn. sekmadienis) tėvas pasiima vaikus sekmadienį 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.; 6) Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaikus nuo kiekvieno mėn. pirmo pirmadienio 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki kitos (2-osios) savaitės sekmadienio dienos 16 val.; 7) Kiekvienais metais tėvas pasiima vaikus (duomenys neskelbtini) (vaikų tėvo Gimimo diena) 16 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 8) Kiekvienais metais vaikų pavasario atostogų metu (tarp balandžio 10 d. ir 14 d.) po 2 dienas ir rudens atostogų metu (tarp spalio 31 d. ir lapkričio 4 d.) po 2 dienas pagal atskirą susitarimą su motina tėvas pasiima vaikus pirmos atostogų dienos 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą antros atostogų dienos 16 val.; 9) Neporiniais metais tėvas pasiima vaikus atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vaikų Gimimo dienos) 16 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.; 10) Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, vaikų vasaros ir žiemos atostogų metu bendravimo tvarkos 1 punkto nuostatos netaikomos, kadangi minėtu laikotarpiu bendravimo tvarka reglamentuoja 2, 3, 4, 6 punktų nuostatos; 11) apie ketinimą pasiimti vaikus nustatytu laiku tėvas privalo pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu, mobiliojo ryšio telefonu žodžiu ar SMS žinute su motinos patvirtinimu apie gautą informaciją jos nurodytu mobiliojo telefono numeriu.
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka jų bendru sutikimu, teismui patvirtintus jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo numatyta, jog atsakovas mokės kiekvieno iš šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur. Teismo patvirtina šalių sutartimi buvo nustatyta ieškovės ir atsakovų nepilnamečių vaikų L. G. ir D. G. gyvenamoji vieta su ieškove. Šalys taip pat susitarė, kad atsakovas bendraus su vaikais be apribojimų. Atsakovas neteikia sūnums išlaikymo, o ieškovė susituokė antrą kartą ir augina dar vieną nepilnametį vaiką. Ji nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna tik išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV). Šalių nepilnamečiai vaikai auga, didėja jų poreikiai ir išlaidos šiems poreikiams. Nepilnamečiui sūnui L. G. nustatytas klausos sutrikimas, adenoidų hipertrofija, dažnos slogos, todėl reikalinga jo papildoma priežiūra, vaistai, papildai. Ieškovė gyvena su vaikais nuomojamame name, moka komunalinius mokesčius bei dengia papildomas išlaidas būstui išlaikyti. Jai finansiškai padeda tėvai. Kiekvieno vaiko išlaikymui būtina 795 Eur suma į mėnesį. Šiuo metu ieškovė neturi lėšų patenkinti visiems nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams, todėl iš atsakovo turi būti priteista kiekvieno iš vaiko išlaikymui po 350 Eur į mėn. Atsakovas tinkamai nevykdo šalių susitarimo dėl pranešimo ieškovei protingu terminu apie tai, kada ketina pasiimti ir grąžinti vaikus. Jis atvažiuoja pasiimti jų, iš anksto neinformavęs ieškovės, grąžina juos į gyvenamąją vietą taip pat iš anksto nepranešdamas apie tai. Dažnai pati ieškovė vyksta pasiimti vaikų ir ji dėl to negali tinkamai planuoti savo laiko, todėl ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
3. Ieškovė A. M. pateikė teismui 2024 m. rugpjūčio 3 d. ieškinio patikslinimą, kuriame prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sutarties 2 punktu nustatytą atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatant, kad kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais šeštadienį nuo 15 val. iki 18 val. ir sekmadienį nuo 15 val. iki 18 val. atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą, dalyvaujant vaikų motinai A. M. (el. b. l. 113-115). Ieškinio patikslinimas motyvuojamas tuo, kad ieškovei susipažinus su atsakovo medicininiais dokumentais paaiškėjo, jog jis turi psichologinio pobūdžio problemų ir dėl to nėra patikimas asmuo, kad galėtų betarpiškai bendrauti su abiem sūnumis, nedalyvaujant kitiems asmenims. Juolab kad vyresniam sūnui L. G. fiksuoti raidos sutrikimai, susiję su nepalankiais vaiko socialinės aplinkos veiksniais. Suaugusiems rekomenduojamas specialus elgesys su L. G., vengiant psichologiškai traumuojančių veiksnių, rekomenduojama kalbėti su juo ramiu tonu, nesivelti į ginčus.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė į bylą išvadas (el. b. l. 6-8; 151-155), kuriose nurodo, kad ieškovės šeima yra žinoma Tarnybai. Tarnybos atstovui bendraujant telefonu su ieškove, ji patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovas M. G. telefonu nurodė Tarnybos darbuotojui, kad neteikia vaikams išlaikymo apie pusmetį, iki tol skirdavo 300 Eur į mėnesį. Jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), mokės vaikams išlaikymą, bet nesutinka su ieškovės prašoma priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui po 350 Eur į mėn., nes negalės vykdyti tokio įpareigojimo. Tarnybos nuomone, teismui nustačius vaikų poreikių padidėjimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnio dydžio išlaikymą. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašoma nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka atitinka geriausius vaikų interesus. Tarnyba, pasisakydama dėl ieškinio patikslinimu reiškiamo reikalavimo, nurodė išvadoje, kad tyrė atsakovo gyvenimo sąlygas ir nustatė, jog jis gyvena 42 kv. m. dviejų kambarių nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Bute yra kambarys-virtuvė, miegamasis, koridorius, tualetas ir vonia. Bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Nepilnamečiams vaikams atsakovo nuomojamame bute sudarytos sąlygos svečiuotis, lovų skaičius yra pakankamas, patalynė švari ir tvarkinga. Bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, knygutės, piešimo priemonės, žaislai. Atsakovo teigimu, ji tenkino bendravimo tvarka, pagal kurią jis matydavosi su vaikais kas antrą savaitgalį po dvi dienas, veždamas vaikus pas save. Pasak atsakovo, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka patikslintame ieškinyje apsunkintų jo bendravimą su vaikais, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) apie 70 km atstumu nuo ieškovės gyvenamosios vietos. Todėl kelionė į vieną pusę užtrūktų apie valandą. Atsakovo teigimu, jis puikiai sutaria su vaikais, jų santykiai artimi ir draugiški, vaikai noriai važiuoja pas jį. Atsakovas aktyviai leidžia su vaikais laisvalaikį. Atsakovas nurodė, kad sūnus L. G. turi specialių poreikių, nes mikčioja, užsikirtinėja. Tarnyba nurodo, kad ieškovės pasiūlyta ieškinyje bendravimo tvarka yra platesnė už ieškinio patikslinime prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Tarnyba neturi duomenų, kad dabartinė bendravimo tvarka, kai atsakovas matosi su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus pas save namo, kenktų vaikų interesams, tačiau abu vaikai nurodė jų nuomonės išklausimo metu, kad tėvas vartoja prie jų alkoholį. Tai nesukuria vaikams saugumo jausmo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. G. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį bei jo patikslinimą. Ieškinio kopija ir ieškinio patikslinimo kopija jam buvo įteiktos elektroniniu paštu ir teisme (el. b. l. 26)
6. Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus dėl vaikams skirtino išlaikymo padidinimo ir atsakovo bei nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo. Papildomai paaiškino, kad vaikai lanko būrelius. Jie skundžiasi jai dėl tėvo gėrimo, kad neturi atskirų lovų pas tėvą, neišsimiega. Atsakovas buvo įmetęs vaiką į kūdrą, nors šis to nenorėjo. Vaikai lanko Dienos centrą, eina pas psichologus. Vienam vaikui nustatyti autizmo požymiai, L. G. turėjo galvos traumą. Ieškovės šeimą sudaro šeši asmenys: ji, sutuoktinis, jo vaikas ir trys ieškovės vaikai. Šeimos pajamos į mėnesį yra 1500-2000 Eur į mėn. Už vaikus ji gauna 300 Eur išmoką. Ji vežioja vaikus pas daktarus, tačiau kažkokių specialių vaistų neperka. Ieškovė nuomoja būstą už 220-300 Eur į mėn. Nepilnametis D. G. lanko futbolą, anglų kalbą, molio būrelį, L. G. – molio būrelį. Išlaikymas būtinas vaikų maistui, rūbams, išlaidoms mokykloje, išvykoms mokykloje. Šalys negyvena kartu 5 metus, kelis metus viskas buvo gerai, dabar atsakovas retai pasirodo. Jis paimdavo vaikus kas antrą savaitgalį. (duomenys neskelbtini) Dienos centro darbuotoja sakė, kad vaikai yra traumuojami tėvo, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą siekdama pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Vaikai pradėjo jai skųstis prieš du metus. Atsakovas išgeria, rėkia, vaikams nėra kur miegoti pas jį kaime ir (duomenys neskelbtini). Vaikai sakė, kad tėvas neprognozuojamas. Atsakovas dėl stiprių vartojamų vaistų gali nesiorientuoti aplinkoje, nepasirūpinti vaikais. Ieškovė lankėsi pozityvios tėvystės mokymuose. Paaiškėjo, kad abiejų vaikų vaizduotė yra laki ir jie kartais išgalvoja tam tikras aplinkybes.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė advokatė D. I. V. paskutiniame teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė sutiktų, jog teismas patenkintų pradinį ieškinį. Atstovė palaikė ieškovės reikalavimus šios procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nustačius patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, gali nutrūkti jų ryšys, todėl ieškovė neprieštarautų iš esmės pirminio ieškinio patenkinimui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas M. G. teismo posėdžiuose prašė netenkinti ieškinio, nurodydamas, kad nesugebės mokėti vaikų išlaikymui ieškinyje nurodytos sumos. Jo teigimu, vaikai važiuoja pas jį geranoriškai. Jis nevartoja jokių vaistų ir nesigydo nuo jokių ligų, neturi sveikatos problemų. Jo pajamos yra 900 Eur į mėn., turi tik du nepilnamečius vaikus. Kaime yra jo tėvo namai, o (duomenys neskelbtini) atsakovas nuomoja butą (duomenys neskelbtini) už 300 Eur. Jam į kortelę po atskaitymų yra pervedama 400-500 Eur suma. Dirba apdailininku, statybininku. Jis neprisimena, kas vyko tą naktį, kai jis iškrito iš 6 aukšto. Atsakovas kartais būdavo išgėręs prie vaikų, bet nesikabinėjo prie jų. Jis paimdavo vaikus pas save į (duomenys neskelbtini) kartą į mėnesį ir jie noriai važiuodavo, buvo vaikų mokykloje prieš du metus. Atsakovas kartais pavartoja alkoholį, bet neturi suicidinių minčių. Buvo kartą, kai vaikai buvo su juo automobilyje ir įvyko eismo įvykis, bet jo metu niekas nenukentėjo, nes nesmarkiai buvo trinktelėtas automobilis. Atsakovas prašo palikti tokią jo ir vaikų bendravimo tvarką, kuri galiojo iki ieškinio padavimo. Jis galės užtikrinti savo vaikų saugumą ir interesus tinkamai, supranta, kad prie vaikų negalima vartoti alkoholio.
Šalies argumentai
9. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas R. G. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko į bylą pateiktas išvadas. Papildomai paaiškino, kad patikslintu ieškiniu prašoma drastiškai sumažinti vaikų ir tėvo bendravimą. Jo nuomone, tai neatitinka vaikų interesų. Nebuvo fiksuoti vaikų teisių pažeidimai tuo metu, kai vaikai buvo su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų (santuokos sudarymo įrašų, pavardžių keitimo liudijimų, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimo) nustatyta, kad ginčo šalys A. M. ir M. G. yra buvę sutuoktiniai. Šalys turi bendrus du nepilnamečius vaikus: L. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim. (duomenys neskelbtini). (vaiko gimimo liudijimas, vaiko gimimo įrašas, ieškinio priedai). Šalių santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-965-589/2020 (ieškinio priedas).
11. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu patvirtina ir šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje A. M. ir M. G., be kita ko, susitarė, jog nepilnamečių vaikų L. G. ir D. G. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina; skyrium gyvenantis tėvas M. G. su vaikais bendrauja be apribojimų, apie tai iš anksto protingu terminu pranešęs jų motinai (Sutarties 2 punktas). Skyrium gyvensiantis tėvas M. G. moka išlaikymą vaikams L. G. ir D. G. kiekvienam po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gruodžio 31 d. ) iki kiekvieno jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną (Sutarties 3 punktas, ieškinio priedas).
12. Ieškovės pateiktais į bylą duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdo vaikų išlaikymo pareigos, yra skolingas virš 12 000 Eur vaikų išlaikymo (antstolės N. J. pažyma, ieškinio priedas).
13. Medicininio dokumento išrašo duomenimis, nepilnamečiam L. G. diagnozuota adenoidų hipertrofija, adenoides, lėtinis mukozinis vidurinis otitas. Rekomenduota saugoti ausis nuo vandens, analgetikai pagal poreikį, vartoti pakankamai skysčių, šeimos gydytojo kontrolė, ANG gydomoji kontrolė. 2024 m. sausio 24 d. šalių sūnui L. G. buvo pašalinti adenoidai, komplikacijų nebuvo (ieškinio priedas).
14. Be to, šalių nepilnamečiui vaikui L. G. nustatytas autizmas, jis žaloja save, yra agresyvus ir neprognozuojamas, nebendrauja su vaikais mokykloje, atstumia juos. Vaikui taip pat diagnozuotas mišrus mokymosi sugebėjimų sutrikimas (el. b. l. 116). (duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos 2023 m. lapkričio 30 d. duomenimis, konstatuoti L. G. elgesio ir bendrieji mokymosi sutrikimai, vidutiniai (specialieji) ugdymosi poreikiai. Rekomenduota pritaikyti jam bendrąsias programas, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą, prireikus – teikti mokytojo padėjėjo pagalbą, gydytojų otolaringologo ir vaikų neurologo konsultacijos, maksimaliai apsaugoti vaiką nuo įtraukimo į tėvų skyrybų konfliktą, konsultuoti tėvus tėvystės įgūdžių, pozityvaus drausminimo, bendravimo su vaiku po skyrybų klausimais ir kt. (el. b. l. 118-125).
15. Nepilnamečiui vaikui L. G. diagnozuotas prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas. Rekomenduota nukreipti dėl specialiųjų ugdymo poreikių nustatymo ir rekomendacijų ugdymo įstaigai, dėl ugdymo programos pritaikymo pagal vaiko poreikius ir gebėjimus; skirti medikamentinį gydymą; individualios psichologo konsultacijos, ugdymas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir gebėjimus, vaikų/paauglių psichiatro stebėsena dinamikoje; aplinkos struktūravimas, pateikiant aiškias taisykles, aptariant pasekmes, kai vyrauja prieštaraujantis elgesys; tėvystės įgūdžių kursai (el. b. l. 126, 127).
16. 2024 m. rugsėjo 9 d. medicininio dokumento išrašo duomenimis (el. b. l. 191) į medicinos įstaigą kreipėsi ieškovė A. M., nes L. G. turi didelių elgesio ir emocinių problemų, būna piktas, mušasi, jo elgesys nekontroliuojamas, apsunkintas jo bendravimas su bendraamžiais. Vaiko elgesio sutrikimai stebimi nuo vaikystės, užstringa jo kalba, epizodais jam skauda galvą. Vaikas dažnai kalbasi su nematomu draugu, laužo, ardo daiktus. Berniukas patyręs kelias avarijas būdamas pas tėvą, motina įvardina apsunkintą psichoemocinę situaciją pas tėvą. Vaikas su tėvu dabar bendrauja rečiau. Vaiko elgesio sutrikimai stebimi nuo 5 metų. Vaikas lanko mokykloje psichologą, dienos centrą, nuo vaikystės lankosi pas vaikų psichiatrus. Vaikas tyrimo metu prieinamas kontaktui, kalba mikčiodamas, nupiešia neegzistuojantį gyvūną, apibūdina jį. Jo emocijos išraiškingos, savireguliacija nepakankama, nesidomi žaislais, kažkiek pasirūpina broliu. Motyvacija, supratimas dėl elgesio motyvų ribotas, apsunkinta kalba tęsiasi virš metų, reakcijos impulsyvios. Rekomenduotas ištyrimas ir gydymas Vaikų psichiatrijos stacionare, medikamentinis gydymas, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos, ugdyti pagal PPT rekomendacijas, popamokinis Dienos centras, nuosekli psichologinė pagalba vaikui, psichosocialinė pagalba šeimai; pozityvios tėvystės kursai ir grupės tėvams.
17. Ieškovė A. M. šiuo metu yra susituokusi su T. M., turi dar vieną nepilnametį vaiką K. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai). Jos pajamas į mėn. ieškinio padavimo metu sudarė socialinė pašalpa (271,86 Eur), vaikams skiriamos išmokos – 408,66 Eur į mėn., vaiko priežiūros išmoka – 392 Eur į mėn. (ieškinio priedai). Nuo 2024 m. liepos 29 d. ieškovė registruota užimtumo tarnyboje kaip bedarbė (el. b. l. 129). Jai skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka – 475,40 Eur iki 2024 m. liepos 31 d., 423,31 Eur išmoka nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., 371,21 Eur išmoka nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. (el. b. l. 130, 131). Ieškovė valdo nuosavybės teise dvi transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas). Ji neturi nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto (Nekilnojamojo turto registro išrašas, ieškinio priedas). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nėra skolų, išieškomų iš ieškovės priverstine tvarka (el. b. l. 72).
18. Atsakovas M. G. dirba mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 13). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, jo pajamos į mėnesį yra apie 924 Eur (neatskaičius mokesčių, el. b. l. 53-61). Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių dalyvavimas viešame eisme yra draudžiamas, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 62-71). Atsakovas neturi nekilnojamojo turto (el. b. l. 85). Iš atsakovo priverstine tvarka išieškomas 12 563,90 Eur išlaikymo įsiskolinimas bei 607,58 Eur skola Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (el. b. l. 73-76).
19. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės atsakovo M. G. gydymo stacionare ligos istorijos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas buvo pristatytas sunkios būklės į ligoninę, nes iškrito iš 6 aukšto (popierinės bylos priedas). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2023 m. rugsėjo 27 d. epikrizės (el. b. l. 88-108) nustatyta, kad atsakovas buvo atsiųstas į šią kliniką su krūtinės aortos sužalojimu, mentės lūžiu, uždarais lūžiais, apimančiais kitas kūno sritis ir kitomis traumomis iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės po kritimo iš šešto aukšto. Nustatytas delyras, alkoholio vartojimas, jam be kita ko, rekomenduota tęsti gydymą pagal psichiatro rekomendacijas ir psichologo konsultacijas. 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovas M. G. buvo konsultuotas dėl buvusio psichomotorinio sujaudinimo, išsakytų suicidinių minčių. Jis neaiškiomis aplinkybėmis iškrito iš 6 aukšto, patyrė politraumą. Aprašoma, kad jis buvo neramus, bruzdus, epizodiškai tapdavo sujaudintas, rovėsi įvestus kateterius, teigė norintis numirti. Anksčiau atsakovas psichiatrų nekonsultuotas, nevartojo psichiatrinių medikamentų; skyriuje jam buvo skiriamas gydymas tiapridaliu, gabapentinu, diazepamu ir quetiapinu. Atsakovas paaiškino gydytojams, kad neatsimena įvykusios traumos ir jos aplinkybių, kad jaučiasi sutrikęs, jam kilo baimė, jog nepasveiks, išsigandęs dėl savo sveikatos būklės, tokios sveikatos būklės jis nenorėtų gyventi. Pokalbio su gydytojais metu nebuvo stipriai išreikštas nerimas, nepastebėti suvokimo sutrikimai. Rekomenduota psichologo konsultacija dėl savižudybės rizikos vertinimo ir savisaugos plano sudarymo, medikamentinis gydymas, palaipsniui mažinant benzodiazepiną, tęsti gydymą tiapredaliu, papildomai esant psichomotoriniam sujaudinimui; antidepresinis gydymas mertazapinu, kvetiapinu, pagal būklę mažinti dozes.
20. 2023 m. rugsėjo 20 d. psichologo konsultacijos išvadoje nurodyta, kad M. G. buvo prieinamas kontaktui, orientuotas vietoje ir laike, kalba – nuosekli. M. G. nurodė neatsimenantis, kas atsitiko ir kaip pateko į ligoninę, kad jis kartais vartoja alkoholį, bet ne kasdien. Jis neigė mintis apie savižudybę, džiaugėsi, kad yra gyvas. Psichologas nepastebėjo gilesnių nerimo ir depresijos požymių.
21. Psichiatrui konsultavus atsakovą M. G. pakartotinai 2023 m. rugsėjo 20 d., nustatyta, kad atsakovo anamnezėje konstatuotas piktnaudžiavimas alkoholiu (dažnas vartojimas ir didėjanti tolerancija), psichosocialinės problemos dėl vartojimo, lankė AA grupes. Jam būdingas impulsyvumas, jis mėgino žaloti save anksčiau; iki traumos minčių ir ketinimų apie savižudybę neturėjo. Pokalbio metu buvo visapusiškai teisingai orientuotas, neturėjo nusiskundimų psichikos sveikata. Jo nuotaika buvo patenkinta, emocijos prislopintos, mąstymas nuoseklus, konkretus, mažesnio produktyvumo, dėmesys pakankamas, suicidinių minčių ir ketinimų neturi. M. G. savo būklei buvo kritiškas, sutiko, kad reikalinga gydytis dėl alkoholio vartojimo problemų. Jam rekomenduota visiška blaivybė, tęstinis priklausomybės gydymas Minesotos programa bei medikamentinis gydymas, didinti quetiapiną, tęsti mirtazapino vartojimą, palaipsniui nutraukti tiapridą ir diazepamą.
22. Atsakovas buvo išrašytas iš ligoninės 2023 m. rugsėjo 21 d., įvykdžius tyrimų ir gydymo planą, esant klinikiniam pagerėjimui, teigiamai laboratorinių tyrimų dinamikai. Rekomenduota tausojantis režimas, įvairūs medikamentai, visiška blaivybė, psichiatro priežiūra, psichologinis konsultavimas, šeimos gydytojo priežiūra ir kontrolė.
23. 2024 m. rugsėjo 6 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenimis atsakovas M. G. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kurio plotas yra 42 kv. m. Bute yra kambarys-virtuvė, miegamasis, koridorius, WC, vonia. Bute yra visi patogumai, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, knygutės, piešimo priemonės, žaislai (el. b. l. 156-159).
24. 2024 m. rugsėjo 4 d. Tarnybos psichologei išklausius šalių nepilnamečių vaikų nuomonę nustatyta, kad L. G. paaiškino jai, jog jam patinka gyventi jo dabartinėje aplinkoje, kad jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Paklausus, kaip dažnai mato tėvą, berniukas atsakė, kad nežino, paaiškino, kad tėvas atvažiuoja pas juo arba berniukas važiuoja į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jis nieko nežino apie tėvą, kad tėvas būna piktas, „prisigeriantis“, kad kai jis būna pas tėvą (duomenys neskelbtini), šis „būna telefone“, tuo metu berniukas žaidžia su broliu. Paaiškino, kad buvo su tėvu žaidimų aikštelėje vieną kartą (duomenys neskelbtini), kad būna, jog tėvas išgeria alaus. Berniukas taip pat nurodė, kad jam nepatinka tėvo draugė, bet negalėjo pasakyti, kas konkrečiai jam nepatinka. Paaiškino, kad jam nepatinka būti pas tėvą (duomenys neskelbtini), nes jam nėra ką ten veikti, o tėvas geria alų. Berniukas paaiškino, kad norėtų, jog tėvas atvažiuotų pas jį ir jie eitų pasivaikščioti, norėtų matyti tėvą tokiu dažnumu kaip ir dabar. Vaikas paaiškino, kad tėvai nekalba jam vienas apie kitą, tėvas neskambina jam ir nerašo žinučių, kad tėvas nieko negalėtų padaryti, jog jis (L. G.) su juo norėtų dažniau susitikti, nes jis vistiek nenorės (el. b. l. 164-167).
25. 2024 m. rugsėjo 4 d. Tarnybos darbuotojams išklausius šalių nepilnamečių vaikų nuomonę nustatyta, kad D. G. paaiškino Tarnybos psichologei, jog jis gerai gyvena su mama, T., T., K. ir broliu, kad jo tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) arba būna kaime. Berniukas nurodė nežinantis, kaip dažnai mato tėvą, kad tėvas buvo pas jį pokalbio dieną mokykloje. D. G. paaiškinimais jis susitinka su tėvu (duomenys neskelbtini), kaime ar berniuko namuose, kad kaime žaidžia, važiuoja dviračiu, bėgioja su „taška“, daugiau nenori į kaimą, nes jam buvo įkandęs šuo. (duomenys neskelbtini) pas tėvą jis padaro namą, pavalgo ir eina miegoti, tėvas dažnai tuo metu būna su telefonu. Vaikas paaiškino, kad jam nepatinka būti su tėvu, nieko su juo nenuveikia, kad tėvas geria alų. Tėvas neskambina ir nerašo D. G., skambina tik jo motinai. Berniukas paaiškino, kad jis nenori bendrauti su tėvu, jam su juo nepatinka, nėra ką veikti, nepatinka, kad tėvas geria alų. Vaiko paaiškinimais, kad jis norėtų bendrauti dažniau su tėvu, šis turėtų negerti alaus, žaisti su juo slėpinių, žaisti su broliu, valgyti, bet kad tėvas negertų alaus (el. b. l. 160-163).
26. Tarnybos pateiktais duomenimis, 2023 m. birželio 9 d. buvo nustatyti galbūt buvę nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nes buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas: gauta informacija, kad vaikų motina nuteikia juos prieš tėvą, draudžia bendrauti. Tarnyba informuota, kad motina nesirūpina vaikų higiena; paklausius jų, kada jie paskutinį kartą maudėsi – vaikai nurodo neatsimenantys. 2023 m. rugpjūčio 14 d. nustatytas galbūt buvęs smurtas prieš vaiką ir galbūt buvę nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. 9 metų vaikas grįžo namo ir nurodė, kad tėvas mušė jį. Tarnybos specialistai perdavė šią informaciją policijos pareigūnams, tačiau pagal gautus duomenis policija nutraukė ikiteisminį tyrimą 2023 m. rugpjūčio 29 d. (el. b. l. 181).
Dėl ieškovės A. M. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo M. G. padidintą išlaikymą vaikams
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Žemesnės instancijos teismas
28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
29. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 44 punktas).
30. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai).
31. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023, 25 punktas)
32. Pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Todėl, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020).
Žemesnės instancijos teismas
33. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl didesnio išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, motyvuodama tai tuo, kad pasikeitė jos turtinė padėtis (ji pagimdė dar vieną vaiką, šiuo metu niekur nedirba ir gauna tik socialines išmokas), augant vaikams didėja ir jų poreikiai bei išlaidos tiems poreikiams; L. G. turi specifinių sveikatos problemų.
34. Ieškovės nurodomas aplinkybes apie jos pasikeitusią turtinę padėtį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 17 punktą). Ieškovės nurodomą aplinkybę, kad padidėjo vaikų poreikiai ir išlaidos tiems poreikiams, iš esmės patvirtina ta aplinkybė, jog nuo šalių susitarimo dėl atsakovo teikiamo vaikams išlaikymo patvirtinimo praėjo keturi metai. Per tuos keturis metus MMA padidėjo 58 proc., įvertinus tai, kad 2020 m. MMA buvo 447 Eur atskaičius mokesčius, o 2024 m. – 708 Eur atskaičius mokesčius ((708-447)×100/447). Todėl akivaizdu, jog vaikams augant padidėjo ir išlaidos jų būtiniems poreikiams (žr. sprendimo 30 punktą).
35. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes (šio sprendimo 34 punktas), įvertinęs ir tai, kad pats atsakovas neginčijo ieškovės nurodomos aplinkybės, jog išlaidos vaikų poreikiams išaugo, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti patenkintas.
36. Atsakovo motyvas, kad padidinus iš jo priteistiną išlaikymą, jis nesugebės vykdyti išlaikymo prievolės, atmetamas, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (žr. sprendimo 31 punktą). Įvertinus tai, kad atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, turi paklausią apdailininko-statybininko profesiją, manytina, jog jis turi galimybę uždirbti daugiau lėšų, būtinų jo vaikų poreikiams užtikrinti. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo atsakovo nurodyto motyvo pagrindu, būtų nepagrįstai apsunkinta ieškovės padėtis, kadangi jai, kaip asmeniui, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir taip tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Be to, šiuo metu ji augina tris nepilnamečius vaikus.
37. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams į mėnesį reikia didesnės, nei viena MMA sumos, t. y. 792 Eur kiekvienam. Tarp išlaidų, būtinų kiekvieno vaiko poreikiams nurodyta: 200 Eur maistui; 45 Eur vitaminams / papildams; 100 Eur drabužiams/avalinei; 45 Eur sveikatos priežiūrai; 75 Eur komunaliniams mokesčiams, 30 Eur buities prekėms; 35 Eur higienos priemonėms, 55 Eur vaikų ugdymui, sporto įrangai; 55 Eur Internetui, telefonui, elektroninei technikai, 60 Eur pietums mokykloje, 50 Eur laisvalaikio ir kultūrinio lavinimo išlaidoms, 45 Eur išlaidos mokyklos organizuojamose priemonėse.
38. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė, nurodydama, jog vaikų poreikiams reikalinga suma, viršijanti MMA (2024 m. – 708 Eur), nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių didesnes išlaidas kiekvienam vaikui, nei vienas MMA (žr. sprendimo 30 punktą). Byloje pateikti įrodymai apie nepilnamečio L. G. sveikatą patvirtina, kad vaikas turi sveikatos problemų, bet pati ieškovė paaiškino teismui, jog dėl šių sveikatos problemų ji neturi didesnių išlaidų.
39. Teismo vertinimu, iš ieškovės nurodomų vaikų poreikių turi būti išskaičiuota jos nurodyta 45 Eur kiekvieną mėnesį turimų išlaidų vitaminams/papildams suma, kadangi ši suma įeina į vaikų sveikatos priežiūros išlaidas, nurodytas pačios ieškovės. Be to, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaikų poreikiams skirtina 55 Eur į mėn. suma Internetui, telefonui, elektroninei įrangai taip pat yra nepagrįstai didelė ir turėtų būti mažinama iki protingos 35 Eur sumos į mėn. Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų mokyklos organizuojamose priemonėse turi būti mažinamos iki 25 Eur į mėn., turint omenyje, kad dalį šių išlaidų padengtų 55 Eur suma, skirtina vaikų ugdymui ir sporto įrangai bei 50 Eur laisvalaikio ir kultūrinio lavinimo išlaidoms. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo metu kiekvieno iš šalių vaiko poreikiams į mėnesį reikalinga 710 Eur (200+45+100+75+30+35+55+35+60+50+25) suma (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
40. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas turi teikti išlaikymą dviems vaikams, ieškovė gauna iš valstybės 152,90 Eur išmoką kiekvienam vaikui kaip daugiavaikė motina (CPK 182 straipsnio 1 punktas, Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas), konstatuoja, kad iš kiekvienam vaikui skirtinų 710 Eur turi būti išskaitoma valstybės mokama 152,90 Eur išmoka (žr. sprendimo 32 punktą, CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių turi būti paskirstyta pareiga kiekvieno vaiko poreikiams skirti po 557,10 Eur (710 – 152,90).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodydama, kad iš atsakovo turi būti priteista po 350 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Nors ji turi dar vieną nepilnametį vaiką ir šiuo metu nedirba, tai negali būti pripažinta pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo skirstant tarp tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus. Teismas daro tokią išvadą, nustatęs, kad ieškovė turi sutuoktinį bei gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas (žr. sprendimo 17 punktą). Ieškovė nurodo, kad jos šeimos pajamos į mėn. yra apie 2000 Eur (vidutiniškai 333 Eur kiekvienam nariui: 2000 Eur/6 narių). Atsakovo pajamos yra apie 900 Eur į mėn., t. y. po 300 Eur kiekvienam jo šeimos (kurią sudaro atsakovas ir jo du vaikai) nariui (900 Eur/3 narių).
42. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, skirstydamas tarp šalių vaikų išlaikymo pareigą, nenukrypsta nuo lygių dalių principo ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. G. bei L. G. išlaikymui po 280 Eur (suapvalinus 278,95=557,90/2). Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 21 d. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 24 punktą).
43. Priteistinas išlaikymas indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė skiriama vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovės A. M. ieškinio reikalavimo pakeisti atsakovo M. G. ir nepilnamečių vaikų D. G., L. G. bendravimo tvarką
44. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
45. Bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą. Teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje. Teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
46. Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 30 punktas).
47. Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
48. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023, 32 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovei pateikus ieškinį, kuriuo prašoma nustatyti konkretesnę vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, nei šalys susitarė jų santuokos nutraukimo procese, atsakovas nesutiko su šiuo reikalavimu, iš esmės nenurodydamas savo nesutikimo motyvų. Jis paaiškino, kad norėtų bendrauti su vaikais, kaip įprasta: kas antrą savaitgalį. Tokia jo pozicija iš esmės atitinka pradinio ieškinio reikalavimus nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas pasiima vaikus penktadienį 17 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 val.
50. Atsakovas, gavęs pradinį ieškinį, nenurodė teismui aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti tenkinamas ieškovės prašymas nustatyti jo bendravimo tvarką su vaikais švenčių ir atostogų laikotarpiu. Nurodytos sąlygos, teismo vertinimu, užtikrina abiejų šalių lygias teises ir pareigas bendrauti su vaikais jų atostogų ir švenčių metu. Pažymėtina, kad nustatant skyrium gyvenančių tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, svarbiausia yra vaikų interesai, bet ne bendravimo tvarkos (ne)patogumas vienam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
51. Atsakovas taip pat neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti sąlygai, kad tėvas privalo pranešti motinai apie ketinimą pasiimti vaikus nustatytu laiku ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu, mobiliojo ryšio telefonu žodžiu ar SMS žinute su motinos patvirtinimu apie gautą informaciją jos nurodytu mobiliojo telefono numeriu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas laikas, per kurį atsakovas turėtų pranešti jai dėl ketinimo bendrauti su vaikais, nėra pernelyg ilgas ir nevaržo atsakovo teisių ir interesų labiau, nei to reikia, siekiant užtikrinti jo sklandų bendravimą tiek su vaikais, tiek su ieškove.
52. Teismo vertinimu, pradiniame ieškinyje pasiūlyta nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka užtikrina geriausius vaikų interesus bendrauti maksimaliai su abiem tėvais. Ši tvarka užtikrintų saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinį palaikymą. Teismas, darydamas šią išvadą, nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu atsakovas negali užtikrinti savo vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Tai, kad prieš metus jis pats neaiškiomis aplinkybėmis buvo iškritęs iš 6 aukšto, gydymosi stacionare vartojo psichiką veikiančius preparatus, paskirtus gydytojų nurodymu, nepatvirtina, jog šiuo metu jis negalės tinkamai pasirūpinti vaikais ir jų saugumu. Juolab kad atsakovas paaiškino teismui, jog šiuo metu nesigydo nuo jokių ligų, nevartoja vaistų ir nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių vaikų vaizduotė kartais būna per laki ir kartais jie išgalvoja tam tikras aplinkybes.
53. Bylos duomenimis, atsakovas turėjo problemų su alkoholio vartojimu prieš metus, jo paaiškinimais ir šiuo metu kartais išgeria. Vaikai taip pat paaiškino Tarnybos psichologei, kad tėvas geria alų. Teismo nuomone, nurodyta aplinkybė dėl atsakovo alkoholio (alaus) vartojimo prie vaikų neįrodo to, jog jis nesugeba pasirūpinti vaikų saugumu ir užtikrinti jų interesus, kadangi byloje nėra duomenų, jog per paskutinius metus ar prieš tai atsakovas dėl pirmiau nurodytų aplinkybių sudarė nesaugias sąlygas vaikams ar tinkamai nepasirūpino jais. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė suprantantis tai, jog neturi vartoti alkoholinių gėrimų prie vaikų.
54. Vertinant šalių vaikų interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, net nustačius, kad dėl vaikų nenoro bendrauti su tėvu šiuo metu jų bendravimas gali būti komplikuotas, atsakovo ir šalių vaikų bendravimo ribojimas gali pakenkti vaikų interesams ateityje. Teismas daro tokią išvadą, nustatęs, kad nepilnametis L. G. turi tam tikrų elgesio problemų, dėl kurių ieškovė dažnai yra kviečiama į ugdymo įstaigą. Esant tokioms problemoms, teismo vertinimu, labai svarbu ir tėvams, ir pačiam vaikui, kad jo auklėjime aktyviai dalyvautų abu tėvai, nes kiekvienam vaikui yra svarbūs abu tėvai. Atsakovo aktyvesnis dalyvavimas L. G. auklėjime, vaiko tėvams pateiktų rekomendacijų laikymasis labiau tikėtina stabilizuos ir pagerins vaiko psichinę būklę, nors L. G. ir nurodė Tarnybos psichologei, jog nenori bendrauti su tėvu.
55. Atsakovo aktyvus dalyvavimas D. G. auklėjime taip pat yra svarbus, kad būtų išlaikyta pusiausvyra dėl abiejų vaikų teisių bendrauti su abiems tėvais ir būti auklėjamais abiejų tėvų.
56. Teismo nuomone, pradiniame ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka galės būti realiai įgyvendinama, atsižvelgiant į abiejų šalių paaiškinimus, kad kurį laiką atsakovas paimdavo vaikus bendravimui kas antrą savaitgalį. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių prašoma nustatyti bendravimo tvarka švenčių ir vaikų atostogų laikotarpiu būtų neįgyvendinama. Tokia tvarka iš esmės nesiskiria nuo įprastuose tėvų susitarimuose dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais švenčių ir atostogų metu sąlygų.
57. Nors abu šalių vaikai nurodė, kad nenorėtų bendrauti su tėvu, teismo vertinimu, tai negali būti pagrindu nustatyti minimalų atsakovo ir vaikų bendravimą. Visų pirma, dėl to kad byloje nenustatyta, jog atsakovo bendravimas su vaikais traumuoja juos psichologiškai, neatitinka vaikų individualių interesų, daro neigiamą įtaka vaikų brandai ir pasaulėžiūrai. Antra, aplinkybės, dėl kurių vaikai nurodo nenorintys bendrauti su tėvu, gali būti pašalintos neilgoje perspektyvoje, t. y. abi šalys turi nustoti konfliktuoti dėl vaikų, atsakovas neturi vartoti alkoholio būdamas su vaikais; kokybiškai praleisti laiką su vaikais, užsiimdamas su jais jiems įdomia, naudinga ir turininga veikla.
58. Sprendžiant klausimą dėl konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, svarbu tai, kad baigiamųjų kalbų metu pati ieškovė ir jos atstovė patvirtino, jog, jų nuomone, visgi nėra pagrindo nustatyti minimalią atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarką, kad jos neprieštarautų, jei teismas nustatytų bendravimo tvarką, nurodytą pradiniame ieškinyje. Išvadą teikiančios institucijos atstovas taip pat nurodė, kad nenustatė atsakovo ir vaikų minimalaus bendravimo poreikio. Todėl teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, tenkina ieškovės pradinio ieškinio reikalavimą dėl jame nurodytos atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys).
59. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, patikslina jos 4 punktą, nustatydamas, kad kiekvienais poriniais metais per Šv. Velykas (o ne Šv. Kalėdas, kaip nurodyta ieškinyje) tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki sekančio pirmadienio (2-oji Šv. Vėlikų (o ne Šv. Kalėdų) dienos) 16 val. Šis patikslinimas būtinas, įvertinus tai, kad ieškovė tikėtina suklydo formuluodama bendravimo tvarkos 4 punktą, nes atsakovo bendravimo su vaikais per Šv. Kalėdas tvarka buvo nurodyta 2, 3 punktuose. Manytina, kad ieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos 4 punkte pateikta bendravimo tvarka Šv. Velykų metu, įvertinus tai, kad ši šventė yra Lietuvoje tiek pat svarbi kaip ir Šv. Kalėdos, bei paprastai trunka nuo atitinkamo mėnesio sekmadienio iki pirmadienio.
60. Tikslinama ir prašomos nustatyti ieškinyje bendravimo tvarkos 10 punkte nurodyta sąlyga, nurodant, kad Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, vaikų vasaros ir žiemos atostogų metu bendravimo tvarkos 1 punkto nuostatos netaikomos, kadangi minėtu laikotarpiu bendravimo tvarka reglamentuoja 2, 3, 4, 5 punktų nuostatos. Akivaizdu, kad bendravimo tvarkos 10 punktu ieškovė siekė įtvirtinti bendravimo tvarkos švenčių ir vaikų atostogų dienomis prioritetą prieš bendravimą įprasta tvarka. Todėl 10 punkte vietoje „2, 3, 4, 6 punktų“ įtvirtinama „2, 3, 4, 5 punktų“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Patenkinus ieškinį iš dalies, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
62. Ieškovė šioje byloje atleista nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais duomenimis, valstybė turėjo 737,41 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (el. b. l. 183-188). Atsakovas nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.
63. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 53,33 proc. ((280 Eur – 200 Eur)×2 vaikai×12 mėn.)×100 proc./(350 Eur – 200 Eur)×2 vaikai×12 mėn.). Neturtinis reikalavimas dėl bendravimo tvarkos, kuris, teismo vertinimu, sudaro 50 proc. visų ieškovės reikalavimų, patenkintas visiškai pagal pradinį ieškinį. Todėl laikytina, kad sprendimas priimtas 75 proc. ieškovės naudai. Iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteistas 43 Eur žyminis mokestis, paskaičiuotas nuo patenkinto turtinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo (((280 Eur – 200 Eur)×2 vaikai×12 mėn.)×0,03×0,75; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 110 Eur už reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis), iš viso – 153 Eur.
64. Teismo nuomone, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną antrinės teisinės pagalbos ieškovei atlyginimą, nustačius, kad bylos nagrinėjimas užtrūko dėl to, jog ieškovė iki baigiamųjų kalbų palaikė reikalavimą dėl minimalios bendravimo tvarkos nustatymo, nors baigiamų kalbų metu iš esmės pripažino, kad nėra pagrindo minimalizuoti atsakovo ir vaikų bendravimą. Todėl valstybė turėjo papildomų 149,96 Eur antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidų. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, teismas paskirsto 587,45 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas.
65. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama valstybės naudai 440,59 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų atlyginimo (CPK 96 straipsnio ,1 5 dalys; 587,45×0,75)).
66. Valstybė turėjo šioje byloje 39,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteisiama 29,74 Eur (39,65×0,75) šių išlaidų atlyginimo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 96 straipsnio 1, 5 dalimis,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. G..
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-965-589/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatytą nepilnamečių vaikų L. G. ir D. G. išlaikymo dydį.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio L. G., (duomenys neskelbtini) po 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Eur, mokėtinų nuo ieškinio padavimo teisme (2024 m. vasario 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. G., (duomenys neskelbtini) po 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Eur, mokėtinų nuo ieškinio padavimo teisme (2024 m. vasario 21 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nepilnamečiams vaikams L. G. ir D. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-965-589/2020, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatytą vaikų L. G., D. G. ir atsakovo M. G. bendravimo tvarką, nustatant naują bendravimo tvarką, pagal kurią:
1. Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį tėvas pasiima vaikus penktadienį 17 val. iš jų motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki to paties savaitgalio sekmadienio 16 val.;
2. Kiekvienų neporinių metų gruodžio mėn. 24 d. tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 16 val.;
3. Kiekvienų porinių metų gruodžio mėn. 27 d. tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki žiemos atostogų paskutines dienos 16 val.;
4. Kiekvienais poriniais metais per Šv. Vėlikas tėvas pasiima vaikus 13 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki sekančio pirmadienio (2-oji Šv. Vėlikų) diena) 16 val.;
5. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio mėn. sekmadienis) tėvas pasiima vaikus sekmadienį 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.;
6. Kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu tėvas pasiima vaikus nuo kiekvieno mėn. pirmo pirmadienio 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki kitos (2-osios) savaitės sekmadienio dienos 16 val.;
7. Kiekvienais metais tėvas pasiima vaikus (duomenys neskelbtini) (vaikų tėvo Gimimo diena) 16 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;
8. Kiekvienais metais vaikų pavasario atostogų metu (tarp balandžio 10 d. ir 14 d.) po 2 dienas ir rudens atostogų metu (tarp spalio 31 d. ir lapkričio 4 d.) po 2 dienas pagal atskirą susitarimą su motina tėvas pasiima vaikus pirmos atostogų dienos 11 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą antros atostogų dienos 16 val.;
9. Neporiniais metais tėvas pasiima vaikus atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vaikų Gimimo dienos) 16 val. iš motinos gyvenamosios vietos ir parveža vaikus į motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;
10. Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, vaikų vasaros ir žiemos atostogų metu bendravimo tvarkos 1 punkto nuostatos netaikomos, kadangi minėtu laikotarpiu bendravimo tvarka reglamentuoja 2, 3, 4, 5 punktų nuostatos;
11. Apie ketinimą pasiimti vaikus nustatytu laiku, tėvas privalo pranešti motinai ne vėliau kaip prieš 24 val. žodžiu, mobiliojo ryšio telefonu žodžiu ar SMS žinute su motinos patvirtinimu apie gautą informaciją jos nurodytu mobiliojo telefono numeriu.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 440,59 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties Eur 59 ct) antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630), įmokos paskirtyje nurodant – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, bei 182,74 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo ir žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, kurie turi būti sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonės kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Mokėjimus valstybei patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.