Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-612-544/2014

teisėja Kristina Serdiukienė Proceso Nr. 2-08-3-03605-2012-2

2014 m. spalio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-821-911/2014 pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams A. K. ir V. K., trečiajam asmeniui Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, institucijoms, byloje duodančioms išvadą – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas, turėdamas duomenis apie buto savininkus ir turėdamas pareigą tinkamai apskaičiuoti priklausančius mokėti mokesčius to nepadarė, dėl ko ieškinį tikslino tris kartus, atstovavimo išlaidas nuo 1331 Lt sumažino iki 800 Lt ir padarė išvadą, kad ieškovui iš atsakovų turi būti priteisiamas 71 Lt žyminis mokestis bei 3178 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3993-284-326-205=3178). Kadangi 657,62 Lt ieškinys atsakovei A. K. sudarė 75 % ieškinio reikalavimų bendros sumos, o 213,14 Lt ieškinys atsakovui V. K. - 25 % ieškinio reikalavimo bendros sumos, teismas iš A. K. priteisė 53,25 Lt žyminio mokesčio ir 2383,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš V. K. - 17,75 Lt žyminio mokesčio ir 794,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų priteisė 65,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, todėl visų jų nekartoja. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad jie nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės, kad teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos butas (duomenys neskelbtini), nuo 1999-07-07 iki 2005-05-20 buvo atsakovo V. K. nuosavybė, o nuo 2005-05-20 jis yra atsakovės A. K. nuosavybė (1 t., b. l. 25). Kadangi butas teisėtai atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (1 t., b. l. 28), atsakovams tais laikotarpiais, kai jie buvo (yra) buvo savininkai, LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. pagrindu yra nustatyta prievolė proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas namui atnaujinti. Namui, kuriame yra minėtas butas, ieškovas tiekė šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, tačiau atsakovas V. K., kada buvo buto savininku, nuo 2002-04-01 iki 2005-05-23 už ją nemokėjo ir liko skolingas 170,51 Lt skolos, 43,39 Lt palūkanų, ir šią sumą sumokėjo 2014-03-26 po bylos iškėlimo teisme (2012-08-28) (1 t., b. l. 6). Atsakovė A. K., kaip buto savininkė, nuo 2005-05-23, už šią energiją pilnai nemokėjo nuo 2005-05-23 iki 2012-11-01 likdama skolinga 557,51 Lt skolos, 100,11 Lt palūkanų, iš kurių po bylos iškėlimo teisme (2012-05-28) 2014-03-26 sumokėjo 557,51 Lt (1 t., b. l. 26-27, 58-62, 76, 144-213, 2 t., b. l. 21-22, 26-29, 126).

LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. yra nustatyta pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Minėto įstatymo 25 str. reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Apeliantai šios savo pareigos iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jų argumentai dėl netinkamo koeficiento taikymo buvo pripažinti pagrįstais, apie tikslią skolos sumą, kurią privalo mokėti, jie realiai sužinojo tik 2014-01-24 po patikslinto ieškinio pateikimo, po ko skolas apmokėjo, todėl neturi mokėti netesybų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį. Civilinėse bylose galioja šalių rungimosi principas, reiškiantis, kad kiekvienai šaliai nustatyta pareiga įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovas pateikė atsakovams ir į bylą skolos paskaičiavimus ir sąskaitas, iš kurių matyti, kad atsakovams buvo pateikiami tikslūs skaičiavimai pagal tuo metu pasirinktą skaičiavimo metodą, kuriuose nurodyta, kaip apskaičiuota kaina už šilumos tiekimo paslaugas bendrojo naudojimo patalpų šildymui. Iš bylos duomenų matyti, kad sąskaitos atsakovams, iki jie nurodė kitą adresą korespondencijai, buvo siunčiamos buto (duomenys neskelbtini) adresu, ką patvirtina ir patys atsakovai 2011-12-28 rašte nurodydami, kad sąskaitas grąžina ir jų neapmoka ne todėl, kad mokestis apskaičiuotas neteisingai, o todėl kad ieškovas neteikia šildymo paslaugų sąskaitose nurodytoms patalpoms (1 t., b. l. 40-42). Atsakovams pareiga apmokėti mokesčius už šilumos energija buvo ne naujiena, nes iš teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad dėl bylose su analogišku ieškinio pagrindu ir dalyku bylinėjamasi ilgą laiką, yra įsiteisėję eilė teismų sprendimų, kuriais minėta atsakovų pareiga yra nustatyta. Jeigu apeliantai buvo įsitikinę, kad apskaičiuojant jiems mokėti tenkančią dalį yra priskaitoma per daug, nes taikomas ne tas koeficientas, tai jie turėjo sumokėti tą mokesčio dalį, kurios neginčija, o dėl kitos dalies kelti ginčą. Tuomet argumentus, kad nebuvo mokėta dėl kilusio ginčo, būtų buvę galima vertinti pagrįstais. Tačiau šiuo atveju atsakovai ilgą laiką iš viso nemokėjo iš bendrojo naudojimo patalpų šildymą, o po naujojo koeficiento pritaikymo ieškinio suma V. K. nepakito, o A. K. pakito neesminiai.

Kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, laikoma, kad jis naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nemokėjo ieškovui už bendro naudojimo patalpų šildymą, teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino ieškovo teisę reikalauti materialiųjų palūkanų ir pagrįstai jas priteisė. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, į kurią gali būti įskaičiuojamas pagrindinis įsiskolinimas, nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos, tačiau neįskaitoma žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 6.37 str. 2 d.). Kasacinis teismas teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme. Todėl apeliantų argumentai, jog teismas be pagrindo taikė CK 6.37 str. nuostatas yra atmestini kaip nepagrįsti.

Namo gyventojas vartotoju (abonentu) yra laikomas tada, kai jis pagal sudarytą vartojimo sutartį turi apmokėti už tą šilumos energijos kiekį, kurį suvartojo savo poreikiams. tačiau šiuo atveju atsakovams atjungus butą nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos jie tapo šilumos energijos naudotojais ne kaip vartotojai, bet kaip turto savininkai, kurie privalo apmokėti už šilumos energiją, naudojamą bendro naudojimo patalpoms, namo konstrukcijoms šildyti pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name (CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovų kaip vartotojų teisėmis ir gynybos būdais, vertinami nepagrįstais.

Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad iš jų priteistos per didelės 3993 Lt bylinėjimosi išlaidos, kad jos be pagrindo jiems nepriteistos iš ieškovo, o atsakovė A. K., gaudama 444 Lt pensiją, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų sumokėti negali.

Ieškinį tenkinant iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami pagal CPK 92, 93, 96 str. taisykles. Ieškovo reikalavimai patenkinti dalinai, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovų. Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovai nevykdė savo prievolės ir tik iškėlus bylą reikalavimus iš esmės patenkino. Dėl šios priežasties atsakovai turi apmokėti ieškovo patirtas išlaidas. Bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė atstovavimo sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymus, iš kurių turinio matyti, jog išlaidos buvo patirtos nagrinėjamojoje byloje, todėl jos yra tinkamai pagrįstos (1 t., b. l. 20, 24, 125-127, 2 t., b. l. 53-55, 74-76, 187-189). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino jų pagrįstumą ir dydį pagal 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas ir motyvuotai sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį, sudėtingumą, ruoštų procesinių dokumentų kiekį, kiekvienos šalies elgesį procese, advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ir protingumo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Lt advokato išlaidų, kurias prašo priteisti (3 t., b. l. 38-42). Kadangi šios išlaidos neviršija (yra ženkliai mažesnės) minėtų Rekomendacijų numatyto dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš apeliantų ieškovo naudai priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB „Panevėžio energija“ (į. k. 147248313) iš A. K. (a. k(duomenys neskelbtini) ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) (115,85 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.