- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2S-871-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03605-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- V. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Vasario
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-871-425/2013
Kristina Serdiukienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03605-2012-2
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 10 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Panevėžio energija“ ir atsakovų V. K. ir A. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5887-911/2013 pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams V. K. ir A. K., trečiajam asmeniui Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, institucijoms, byloje teikiančioms išvadą Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Panevėžio energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. K. nesumokėtą 392,45 Lt skolą, 100,11 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. K. prašė priteisti 170,51 Lt skolą, 42,63 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai A. K. ir V. K. 2013-09-19 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti AB „Panevėžio energija“ perskaičiuoti A. K. ir V. K. bendrojo naudojimo patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) , patiektą šilumos energijos kiekį už ginčo laikotarpį, priteisti iš AB „Panevėžio energija“ atsakovų naudai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai paaiškino, kad ieškovas taikė netinkamą skaičiavimo metodiką bendrosioms patalpoms patiektos šilumos energijos kiekiui nustatyti bei pažymėjo, kad ieškovo ginčas dėl skolos už šilumos energiją priteisimo turėtų būti nagrinėjamas privalomoje ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams V. K., A. K. dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją išieškojimo paliko nenagrinėtu, atsakovų A. K. ir V. K. priešieškinį atsisakė priimti, grąžino atsakovui V. K. 143 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Teismas sprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas patenka į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkos sritį – ginčas yra kilęs tarp vartotojo ir energetikos įmonės tiek dėl apmokėjimo už energiją, tiek dėl kainų ir tarifų taikymo. Kadangi ieškovas dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka nesikreipė, o terminas tai padaryti nėra pasibaigęs, teismas AB „Panevėžio energija“ paliko nenagrinėtą ir ieškovui išaiškino jo teisę kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją. Teismas taip pat atsisakė priimti priešieškinį bei papildomai konstatavo, kad priešieškinys neatitinka priešieškiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 143 str. 2 dalyje, t. y. nepareiškė priešpriešinio reikalavimo, kuriuo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Panevėžio energija“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5887-911/2013 ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, AB „Panevėžio energija“ naudai iš atsakovų A. K. ir V. K. priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymėjo, kad ginčas byloje yra kilęs iš sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ieškinio dalykas yra susidariusi skola, o ieškinio pagrindas - turtiniai prievoliniai santykiai. Turtinius ginčus nagrinėja teismai, ir jie neturi teisės peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir nurodyti, kokiu būdu ieškovas privalo ginti savo pažeistas teises. AB „Panevėžio energija“ nurodė, kad vadovaujantis LR Energetikos įstatymu Valstybinė energetikos inspekcija nagrinėja vartotojų ir energtikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Teisės aktai nedetalizuoja, kas yra apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimas, tačiau atsižvelgiant į Energetikos įstatymu nustatytą funkcijų pobūdį, Valstybinė energetikos inspekcija yra techninius eksploatacinius klausimus nagrinėjanti institucija, o sąskaitų vertinimo mokesčių paskirstymo ir apskaičiavimo klausimai nepriskirtini techniniams eksploataciniams klausimams. Ginčo dėl atsakovų atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos teisėtumo nėra, todėl teismas neturėjo pagrindu ieškinio palikti nenagrinėtu pagal CPK 296 str. 1 d. 1 p. Įstatymuose nenumatyta galimybė šilumos tiekėjui kreiptis į ginčus neteismine tvarka nagrinėjančią instituciją dėl vartotojų atliktų pažeidimų, ar tuo labiau, šilumos tiekėjo teisių gynimo. Skundus energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo klausimais nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau jai teikiamų skundų objektas yra energetikos įmonių veikimas ar neveikimas, tačiau komisijai net ir išnagrinėjus skundą, ji neturi įgaliojimų vartotoją įpareigoti sumokėti priteistą skolą. Komisija nėra įgaliota nagrinėti skundų dėl vartotojų veiksmų ar neveikimo. Apeliantas pažymėjo, kad pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje nagrinėjamas ginčas negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčas šioje byloje nepatenka į Energetikos įstatymo ir Šilumo ūkio įstatymo ikiteismine tvarka galimų spręsti ginčų turinį. Nei teisės aktai, nei teismų praktika neumato galimybės ginčą su vartotoju ikiteismine privaloma tvarka Komisijoje inicijuoti ne vartotojui, o šilumos tiekimo įmonei.
Atsakovai A. K. ir V. K. atskiruoju skundu prašė pakeisti 2013-09-19 priimtą nutartį ir priteisti atsakovams iš ieškovo AB „Panevėžio energija“ visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantai nurodė nesutinkantys su 2013-09-19 nutarties dalimi, kuria jiems nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, privalėjo išspręsti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Byla teisme buvo nagrinėjama nuo 2012 m. liepos mėnesio, per tą laiką apeliantai parengė prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, apeliacinį skundą, rengėsi posėdžiams, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos patirtos išimtinai dėl ieškovo kaltės ir ieškovo netinkamos teisės į gynybą realizavimo, todėl teismas jas turėjo atsakovams priteisti. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovai prašė atsakirąjį skundą atmesti, nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, palikti nepakeistą. Atsakovai pažymėjo, kad teismas pagrįstai vertino, jog byloje kilo ginčas ne tik dėl skolos, tačiau ir dėl ieškovo taikytų šilumos metodų ir šilumos priskyrimo koeficientų, todėl teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovo pateikti skaičiavimai teisingi, turėtų revizuoti juos, tačiau ši kompetencija priskiriama ikiteisminėms ginčų nagrinėjimo institucijoms. Ieškovui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu prašė ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutarties atmesti, nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu palikti nepakeistą. Tretysis asmuo nurodė, kad teismas vertina ne tik ieškovo reikalavimus, bet ir atsakovų atsikirtimus ir argumentus. Atsakovai nurodė nesutinkantys su ieškovo atliktais paskaičiavimais, taikytais metodais ir šilumos priskyrimo koeficientais, todėl teismas, siekdamas nustatyti, ar ieškovo pateikti skaičiavimai teisingi, turėtų revizuoti juos, tačiau ši kompetencija priskiriama ikiteisminėms ginčų nagrinėjimo institucijoms. Dėl tokio ginčo išsprendimo ieškovas privalo kreiptis į Kainų ir energetikos kontrolės komisiją. Ieškovui nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išankstinis privalomas skundų ir ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka yra išvestinė energetikos įmonių priežiūros ir kontrolės priemonė. Energetikos įtatymo 34 str. komisijoje nagrinėjamų skundų ir ginčų nagrinėjimas išimtinai susijęs tik su energetikos įmonių veikimo ar neveikimo vertinimu tam, kad energetikos įmonių atžvilgiu būtų gakima taikyti atitinkamas administracinio poveikio priemones ar įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau komisija nėra įgaliota ne teismo tvarka nagrinėti skundų dėl vartotojų veikimo ar neveikimo, nes tarp vartotojo ir komisijos neegzistuoja jokie tiesioginiai teisiniai santykiai ir toks nagrinėjimas prieštarautų komisijos veiklos tikslui ir pažeistų ultra vires doktriną. Priešingai nei Energetikos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta neprivaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Komisija pažymėjo, kad tik atsakovų, o ne ieškovo kreipimasis į komisiją būtų traktuojamas kaip tinkamas civilinių teisių gynimo būdo realizavimas. Skundai ir ginčai, nepatenkantys į institucijų kompentencijos apimtį, turėtų būti nagrinėjami teisme.
Ieškovo AB „Panevėžio energija“ atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėjimui iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinis procesas dėl atsakovų A. K. ir V. K. atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315str. 5d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šalies argumentai
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB „Panevėžio energija“ teismo įsakymu, o atsakovei A. K. pareiškus prieštaravimus, ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. K. ir V. K. skolą už per laikotarpį nuo 2000-11-01 iki 2012-11-01 butui (duomenys neskelbtini) e, suvartotą šilumą bendrojo naudojimo patalpoms (T. 1, b. l. 6, 17-18, 56-57). Atsakovams priklausantys butai, adresu (duomenys neskelbtini) , 1999-10-22 buvo atjungti nuo centrinės šildymo sistemos pačių atsakovų prašymu (T. 1, b. l. 28), tačiau šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms (laiptinė, šilumos punktas) toliau tiekė ieškovas AB „Panevėžio energija“. Atsakovai atsiliepime į ieškinį pateikė atsikirtimus, jog ieškovas šilumos energijai, sunaudotai bendrųjų patalpų šildymui, skaičiuoti taikė netinkamus metodus bei pateikė priešieškinį dėl bendrojo naudojimo patalpoms patiekto šilumos energijos kiekio perskaičiavimo (T. 2, b. l. 45-49).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio ir atsiliepimo argumentus, padarė išvadą, jog ginčas patenka į ikiteisminius ginčus šilumos energijos klausimais nagrinėjančių institucijų kompetenciją, todėl ieškovas privalėjo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Kadangi ieškovas nesilaikė nustatytos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.
Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Valstybinės energetikos inspekcija (toliau – Inspekcija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Tačiau nei Inspekcijai, nei Komisijai įstatymų ir poįstatyminių aktų suteiktos funkcijos ir kompetencija neįtvirtinta teisė įpareigoti vartotoją susimokėti už šilumos energiją. Inspekcija ir Komisija, vykdydamos valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nėra kompetentingos duoti privalomų nurodymų kitiems asmenims, negali įpareigoti vartotojo (atsakovų) sumokėti įmonei (ieškovui) skolą ar ją sumažinti.
Tam tikriems tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo kylantiems ginčams įstatymų leidėjas yra numatęs ikiteisminį ginčo sprendimo būdą turint tikslą kilusius nesutarimus išspręsti taikiai, šalims nesikreipiant į teismą. Siekiant nustatyti, ar tam tikram energetikos srityje kilusiam ginčui taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, visų pirma reikia tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ir nustatyti ginčo dalyką. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Kitoks nagrinėjamos normos aiškinimas prieštarautų protingumo principui, nes reikštų, kad energetikos įmonė reikšdama reikalavimą dėl apmokėjimo už vartotojo sunaudotą šilumos energiją kreipdamasi į Inspekciją pati kvestionuoja savo atliktos energijos apskaitos teisingumą.
Byloje kilęs ginčas dėl to, ar AB „Panevėžio energija“ turėjo pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kreipdamasis dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi bendrosios kompetencijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-254-798/2013; Šiaulių apygardos teismo nutartis 2013-02-12 civilinėje byloje Nr. 2S-69-154/2013 ir kt.), kai buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš asmenų, atsijungusių nuo centrinių šildymo įrenginių, ir teismai paliko ieškinius nenagrinėtus CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau pažymėtina, jog šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi minimose Vilniaus apygardos teismo ir Šiaulių apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas atsijungimo nuo centrinio šildymo įrenginių teisėtumas ir būtent šis klausimas patenka į Inspekcijos kompetenciją. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėtų vadovautis neįsiteisėjusiose nutartyse suformuotais precedentais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4808-868/2013). Ieškovas AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti skolą ne dėl to, kad atsakovai atliko kokius nors su šilumos ūkiu susijusius veiksmus, o dėl to, kad jie vengė vykdyti sutartinę prievolę. Ieškovas neturi intereso ginčyti šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo tvarkos, nes, kaip jau buvo minėta, būtų visiškai nelogiška, jei pats šilumos energijos tiekėjas kvestionuotų savo atliekamos energijos apskaitos teisingumą. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ir dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų paskirstant šilumos kiekį, vedant suvartojamos šilumos energijos apskaitą ir kt., kas yra techninio pobūdžio veiksmai, įtakojantys ir paties mokesčio už suvartotą šilumos energijos dydį. Tokio pobūdžio ginčams spręsti turėtų būti taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau šiuo atveju šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami atsakovų, o ne ieškovo iniciatyva, kadangi atsakovai, o ne ieškovas, teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio veiksmus. Nagrinėjamoje byloje atsakovus su ieškovu sieja vienintelis teisinis santykis – sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, kam nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų skolos šilumos tiekimo įmonei priteisimo, o toks ginčas negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą. Skundžiama nutartis naikintina, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Atsakovai reiškė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria nebuvo išspręstas jų prašymas paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartį ieškinį palikti nenagrinėtą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, klausimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išspręs pirmosios instancijos teismas, priėmęs galutinį sprendimą byloje, todėl apeliacinis procesas dėl atsakovų A. K. ir V. K. atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315str. 5d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 315str.5d.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovų A. K. ir V. K. atskirąjį skundą.