Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, 2-821-911/2014

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-04-16
Bylos Nr.: 2-821-911/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03605-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: AB „Panevėžio energija“
Atsakovas: V. K., A. K.
Trečiasis asmuo: Vasario
Advokatai: Algimantas Kolpertas

Kategorijos

45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
114.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-821-911/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03605-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5; 99.5; 99.9; 114.1 (S)

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja K. S.,sekretoriaujant G. S., V. B., Elvinai Škarnulienei,dalyvaujant ieškovo AB „Panevėžio energija“ atstovui advokatui V. V.,atsakovui V. K.,atsakovų V. K. ir A. K. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams A. K., V. K., trečiajam asmeniui Vasario 16-osios g. 11-ojo daugiabučio namo savininkų bendrijai, institucijoms, byloje duodančioms išvadą – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. K. 557,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., 100,11 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. K. prašo priteisti 170,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 23 d., 42,63 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra ar buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Pastatui, kuriame yra nurodytas butas, ieškovas tiekia šilumos energiją. Butas 1999 m. buvo atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau atsakovai turi pareigą mokėti už šilumos energiją daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. 2003-05-20 priimto Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, įsigaliojusio 2003-07-01, 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. P. Š. ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, išdalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodą, kurį pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Pateiktas šilumos energijos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms pastate nėra atskirai apskaitomas, jis yra apskaičiuojamas. Iki šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo patvirtinimo atsakovams buvo daromi priskaitymai pagal atsijungimo projekte nurodytą vienam butui tenkantį instaliuotą šilumos galingumo dydį – 0,000201 Gcal/h, arba 0,23376 W. P. bendro naudojimo patalpoms šildyti priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma viso pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento, kuris nustatomas trimis būdais: 1) pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją; 2) pagal pastato energetinio audito duomenis; 3) šalių susitarimu. Atsakovams už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti buvo daromi priskaitymai pagal metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, nes jokių šalių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų nebuvo. Bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirta 16 procentų visame pastate suvartotos šilumos. Gavę atsakovės A. K. atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame buvo prašoma daliai pareikštų reikalavimų taikyti ieškinio senatį, ieškovas patikslino reikalavimus. Atsižvelgdamas į atsakovų pateiktas faktines aplinkybes, kad pastate, kuriame yra butas Nr. 3, yra 3 laiptinės, atliko paskaičiavimų korekciją (t. 2, b.l. 124-125).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. V. paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1999 m. buvo atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Mokesčiai už patalpų šildymą neskaičiuojami, tačiau už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovai abu nemokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Pastatas yra sujungtas iš 3 buvusių pastatų. Skaičiavimai už bendro naudojimo patalpų šildymą priskaitomi pagal architekto apskaičiuotą tenkantį šilumos kiekį bendro naudojimo patalpoms. Bylą nagrinėjant atsakovė A. K. pareikalavo perskaičiuoti bendro naudojimo patalpų šildymo paskaičiavimą, nes turi būti taikomas metodas Nr. 5 ir šilumos kiekis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad name yra 3 laiptinės. Todėl pradiniame etape suma paskaičiuota buvo atsižvelgiant į tai, kad name yra 1 laiptinė, tačiau kai paaiškėjo, kad yra 3 laiptinės, ieškinys buvo patikslintas. Atsakovė A. K. sumokėjo dalį skolos, todėl prašoma priteisti skola sumažėjo iki 557,51 Lt, kurią atsakovė sumokėjo prieš teismo posėdį. Tačiau atsakovė nesumokėjo 100,11 Lt palūkanų. Byloje susidarė 3300 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, prašo jas priteisti iš atsakovų tokiom dalim: iš atsakovės A. K. 83 procentus, o iš V. K. 17 procentų bylinėjimosi išlaidų dalį, bei iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas. Teigė, kad šildymo metodas Nr. 5 yra taikomas nuo 2005 m. iki šiol, kadangi kito metodo pastato bendrasavininkiai nepasirinko. Prašė skirti atsakovui V. K. baudą už melagingų paaiškinimų davimą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas gaudavo kas mėnesį sąskaitas už buto Nr. 3 bendro naudojimo patalpų šildymą ir jas grąžindavo. Prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. K. paaiškino, kad dėl teismo įsakymo buvo pareikšti prieštaravimai, kadangi neteisingai buvo apskaičiuotas mokestis. Kai ieškovas pareiškė pradinį ieškinį buvo paskaičiuota už per didelį laikotarpį. Atsilipime į ieškinį atsakovai prašė paaiškinti kokį apskaičiavimo metodą ir procentą taiko ieškovas. Iki metodo Nr. 5 įsigaliojimo buvo taikomas metodas Nr. 4. Ieškovas turėjo taikyti metodą Nr. 4 ir Nr. 5. Ieškovas taikė netinkamą koeficientą – 20 procentų, o ne 16 procentų. Priešieškinyje atsakovai tai nurodė, tada ieškovas dėl to sutiko, kad negerai skaičiuoja koeficientą 20 procentų. P. V. (duomenys neskelbtini), turi 3 laiptines, jis rekonstruotas 1980 m. ir jau tada buvo 3 laiptinės. Kai pastatui buvo pastatytas naujas šilumos punktas, tinklai, ir tada jau buvo 3 laiptinės. Atsakovai turėjo ginti savo teises, ko neturėjo būti, nes ieškovas turėjo teikti tikslius paskaičiavimus. Nurodė, kad ieškovas negerai taikė metodą, koeficientą ir senatį. Teigė, kad sužinojo, jog ieškovas reiškia jam reikalavimus iš 2012 m. gegužės mėn. gauto teismo įsakymo. Iš ieškovo negavo nei vienos pretenzijos, rašto, kad jis turi sumokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Kadangi neteisingai buvo paskaičiuotas mokestis, grąžino ieškovui 2012-02-28 raštu gautas PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 41-42, t. 1). Jo mama A. K. taip pat negavo iš ieškovo raštų dėl skolos sumokėjimo. Teigė, kad šiuo metu jį tenkina pats faktas, jog ieškovas paskaičiavo taikydamas 16 procentų koeficientą ir metodą Nr. 4 plius Nr. 5. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. K. ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos (t. 2, b.l. 167-168).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovų A. K. ir V. K. atstovas advokatas Algimantas Kolpertas nurodė, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad vartotojas turi gauti teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, šio įstatymo 4 straipsnis nustato, kad vartojimo sutarčių ypatumus nustato CK, o minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi Civilinio kodekso 6.350–6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai. CK 6.360 straipsnio 5 dalis numato, kad, kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Atsakovė A. K. panaudojo savigyną, ką numato CK 6.207 straipsnis, ir nesumokėjo ieškovui, kadangi ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovės piniginių sumą, nes nepateikė teisingo kainos paskaičiavimo. Atsakovė gavo patikslintą ieškinį, per laikotarpį iki teismo posėdžio pažiūrėjo, kad mokestis paskaičiuotas teisingai, todėl ir sumokėjo. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

Institucijų, byloje duodančių išvadą Valstybinei energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, priežastys nežinomos, gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b.l. 164, 165, 169).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip atsakovės A. K. nuosavybė nuo 2005-05-20, o nuo 1999-07-07 iki 2005-05-20 buvo atsakovo V. K. nuosavybė (t. 1, b. l. 25).

Iš byloje esančio 1999-10-22 akto dėl (duomenys neskelbtini) ir 4 butų nurodyta, visos techninės sąlygos išpildytos, t. y. šildymo prietaisai demontuoti, šildymo stovai izoliuoti, k.v. atjungtas užvirinant, iš elektros tiekimo įmonės gautos techninės sąlygos (t. 1, b. l. 28). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

2012-05-17 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas AB „Panevėžio energija“ pareiškimas išduoti teismo įsakymą dėl 1034,97 Lt skolos, 170,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, 10 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš skolininkės A. K. (t. 1, b.l. 6).

2012-05-18 nutartimi buvo nustatytas ieškovui terminas pašalinti pareiškimo trūkumus (t. 1, b.l. 4).

2012-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą dėl 1034,97 Lt skolos, 170,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, 10 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo iš skolininkės A. K. kreditoriaus AB „Panevėžio energija“ naudai (t. 1, b.l. 3).

2012-06-25 teisme gauti skolininkės A. K. prieštaravimai (t. 1, b.l. 13).

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ 2012-07-11 pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės A. K. 1205,85 Lt skolą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą laikotarpiu nuo 2000 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. vasario mėn., 170,88 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 32-33).

2012-10-18 parengiamojo teismo posėdžio metu nutarta laikyti šioje byloje atsakovu ir V. K. (t. 1, b.l. 44).

A. A. ir V. K. pateikus atsiliepimus ir pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovas 2012-11-12 patikslino ieškinį, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo V. K. 170,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 23 d., 42,63 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės A. K. prašė priteisti 795,17 skolą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., 100,11 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 56-57).

Atsakovė A. K. 2013-02-05 sumokėjo ieškovui 402,63 Lt (t. 1, b.l. 76).

2012-02-26 Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino visiškai (t. 1, b.l. 105-106).

2013-06-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-02-26 sprendimas panaikintas, civilinė byla perduota nagrinėti iš naudo Panevėžio miesto apylinkės teismui (t. 1, b.l. 132-135).

Tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti. Ieškovas nepagrįstai, atlikdamas paskaičiavimus, taiko koeficientą – 0,20. (duomenys neskelbtini) namas turi tris laiptines, todėl ieškovas turi taikyti 0,16 dydžio koeficientą. Ieškovas nenurodo ir nepagrindžia, kokiu būdu taikomoje formulėje atsiranda vienas ar kitas duomuo (t. 2, b.l. 42-43).

2013-09-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu (t. 2, b.l. 61-63).

2013-12-10 Panevėžio apygardos teismo nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-09-19 nutartis panaikinta (t. 2, b.l. 119-121).

2013-12-20 priimtas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš A. K. 557,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. lapkričio 1 d., 100,11 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. K. prašo priteisti 170,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 23 d., 42,63 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 124-125).

A. A. ir V. K., tretysis asmuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

2014-01-08 nutartimi buvo įpareigotos išvadą byloje teikiančias institucijos - Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija iki teismo posėdžio - 2014-01-16 9.30 val., pateikti civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovams A. K., V. K., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, institucijoms, byloje duodančioms išvadą – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įsiskolinimo už suvartotą šilumos energiją išieškojimo: 1) išvadas, susijusias dėl ieškovo taikomų šilumos energijos kiekio apskaičiavimo metodų, kainų ir tarifų; 2) atsakyti į ieškovo pateiktą klausimą – ar pagrįstai atsakovams skaičiuojami mokesčiai už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (t. 2, b.l. 131-132).

2014-01-16 teisme gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovams pagrįstai skaičiuojami mokesčiai už jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams šildyti (t. 2, b.l. 142-144, 152-154).

2014-01-17 teisme gauta išvada, kurioje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovai privalo mokėti ir už bendrųjų patalpų šildymą tol, kol jie yra daugiabučio namo bendrasavininkai (t. 2, b.l. 1470150).

2014-03-27 teisme gauti atsakovų rašytiniai paaiškinimai, prie kurių pridėti mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad atsakovė A. K. 2014-03-26 sumokėjo ieškovui 557,51 Lt už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2005-05-23 iki 2012-11-01, o atsakovas V. K. 2014-03-26 sumokėjo ieškovui 213,14 Lt už bendro naudojimo patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2002-04-01 iki 2005-05-23 (t. 2, b.l. 179-180).

Ieškovas į bylą pateikė atsakovams kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkams teiktų sąskaitų nuo 2002 m. kovo mėn. iki 2012 m. vasario mėn. duomenis, kuriose detalizuoti šilumos kiekiai ir pastate suvartotos šilumos paskirstymas (t. 1, b.l. 143-213).

Dėl ieškinio reikalavimų

Įstatymų leidėjo nustatytos bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe bei ją išlaikant. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendraturčių pareiga padengti bendrojo naudojimo patalpų šildymo išlaidas buvo įtvirtinta ir 2003-07-01 įsigaliojusio Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, nurodant, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Analogiška nuostata įtvirtinta Šilumos ūkio įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio 1 d., 25 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas gyventojas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti fiksuojama apskaitos prietaisais ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši energija turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis), ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisų, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, atsakovai A. ir V. K., kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkai, turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją, nepaisant to, kad V. K. nuosavybės teise priklausęs minėtas butas, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei A. K., yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Atsakovai neginčija, kad po to, kai jiems nuosavybe priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo, jie nemokėjo už namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją. Šio mokesčio nemokėjimą atsakovai grindžia tuo, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius pagal netinkamą metodiką, neteisingai taikė koeficientą, taip pat netaikė ieškinio senaties. A. V. K. remiasi ir tuo, kad jis nežinojo apie skaičiuojamus mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes negaudavo iš ieškovo sąskaitų, apie ieškovo jam keliamus reikalavimus sužinojo gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Šią aplinkybę paneigia byloje esantis atsakovo raštas 2012-02-28 ieškovui, kuriame nurodoma, kad ieškovas grąžina per klaidą atsiųstas PVM sąskaitas – faktūras, kadangi ieškovas šildymo paslaugų nurodytoms patalpoms neteikia (t. 1, b.l. 41-42). Iš minėtame atsakovo rašte nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų numerių bei prie jo pridėtos 2012 m. sausio mėn. PVM sąskaitos – faktūros R2217 Nr. 1200052618 matyti, kad minėta sąskaita yra išrašyta atsakovei A. K. adresu (duomenys neskelbtini), dėl mokesčio už šilumos bendro naudojimo patalpų šildymą už 43,39 Lt, taip pat nurodoma, kad likutis mėnesio pradžiai yra 1093,49 Lt, o mokėti iš viso reikia 1140,66 Lt (t. 1, b.l. 41-42). Taigi atsakovai gaudami sąskaitas dėl mokėjimo už bendro naudojimo patalpų šildymą, jų neapmokėdavo. Tokia jų pozicija prieštarauja pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui, nes tiek pagal bendrąsias CK normas, tiek specialųjį Šilumos ūkio įstatymą buto savininkas turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją, nepaisant to, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gali būti, jog 1980 m., kaip teigia atsakovas, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sujungtas iš 3 pastatų, buvo atliktas kapitalinis remontas ir visuose trijuose namuose išvedžiota bendra centralizuota šildymo sistema ir toks namas pradėtas apskaityti kaip vienas namas. Ieškovo skaičiavimuose buvo laikoma, kad šis namas yra su viena laiptine, tik 2013 m. sužinojo, kad šis namas turi tris laiptines. Iš šių ieškovo atstovo paaiškinimų, atsakovo paaiškinimų, byloje esančių rašytinių dokumentų darytina išvada, kad ieškovas netinkamai taikė 20 procentų koeficientą, skaičiuojant mokesčius už teiktą šilumos energiją, ir patikslintu ieškiniu, kuris buvo priimtas 2013-12-20 nutartimi, šį reikalavimą patikslino, taikydamas jau tinkamą koeficientą – 16 procentų, kadangi namas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, yra 3 laiptinių (t. 2, b.l. 124-125). Teismas pažymi, kad energijos kaina yra nustatoma teisės aktuose nustatyta tvarka, kompetentingų valstybės institucijų priimti norminiai teisės aktai yra visuotinai privalomi, todėl tiek energijos tiekėjas, tiek vartotojas turi laikytis nustatytų energijos kainų ir negali jų keisti savo susitarimu. Ieškovas, būdamas šilumos energijos tiekėju, savo srities profesionalu, turi pareigą tiksliai ir laikantis teisės aktų reikalavimų apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas.

Po paskutinio ieškinio patikslinimo (t. 2, b.l. 124-125), ginčo tarp šalių dėl šilumos energijos paskaičiavimo metodo, koeficiento, ieškinio senaties neliko. A. V. K. nurodė, kad jį tenkina, jog ieškovas pritaikė tinkamą metodą, koeficientą ir ieškinio senatį. Atsakovas ir atsakovės A. K. atstovas nekėlė klausimų dėl ieškovo paskaičiuoto mokesčio pagrįstumo. Byloje gautos institucijų byloje teikiančių išvados, kuriose nurodoma, kad ieškovo paskaičiavimai yra teisėti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai prieš 2014-03-27 teismo posėdį, t.y. 2014-03-26, sumokėjo ieškovui įsiskolinimą – atsakovas V. K. sumokėjo ieškovo prašomą priteisti iš jo 170,51 Lt skolą ir 42,63 Lt palūkanas, t.y. iš viso 213,14 Lt (t. 2 b.l. 125, 180), o atsakovė A. K. sumokėjo tik ieškovo prašomą priteisti 557,51 Lt dydžio skolą (t. 2, b.l. 125, 179), tačiau nesumokėjo 100,11 Lt palūkanų. Laikytina, kad atsakovai prieš teismo posėdį sumokėdami ieškovui prašomą priteisti skolą bei iš dalies palūkanas, pripažino ieškinį. Ieškovas ieškinio atsakovams dėl minėtų sumų priteisimo neatsiėmė. Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinio dalis dėl 170,51 Lt skolos, 42,63 Lt delspinigių priteisimo iš atsakovo V. K. bei dėl 557,51 Lt skolos priteisimo iš atsakovės A. K. atmetama, kadangi atsakovai šiuos ieškovo reikalavimus įvykdė.

Dėl materialiųjų ir procesinių palūkanų

Kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, laikoma, kad jis naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją ir yra skolos dalis.

A. V. K. sumokėjo ieškovui jo prašomas priteisti 42,63 Lt palūkanas, laikytina, kad pripažino šį reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. K. nemokėjo ieškovui už bendro naudojimo patalpų šildymą, ieškovas turi teisę reikalauti materialiųjų palūkanų. Ieškovas prašo priteisti materialiąsias palūkanas už penkerius metus iki ieškinio padavimo, t. y. nepažeidžiant CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Atsakovai remiasi ir į bylą pateiktu Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimu, kuriuo UAB „Vilniaus energija“ ieškinys atsakovui dalyje dėl 234,65 Lt delspinigių priteisimo buvo atmestas, nurodant, jog atsakovai UAB „Pro E. G.“, N. K., V. K. nėra kalti dėl mokesčių mokėjimo uždelsimo, nes ieškovas UAB „Vilniaus energija“ nepateikė jiems teisingo mokesčių apskaičiavimo, todėl nekyla prievolė mokėti netesybas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (t. 2, b.l. 182). Teismai privalo spręsdami bylas atsižvelgti ne tik į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, jeigu jie turi precedento reikšmę atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas bylas teismas turi atsižvelgti ir vadovautis naujesne laiko atžvilgiu teismine praktika. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis atsakovo pateikta į bylą teismine praktika, kadangi analogišku klausimu naujesnė teisminė praktika yra kitokia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad teismuose buvo ir yra nagrinėjamos civilinės bylos dėl mokesčių už šilumos energiją priteisimo, kuriose dalyvauja V. K.. Iš civilinėje byloje Nr. 2-4542-910/213 priimto 2013-03-19 sprendimo matyti, kad analogiškoje situacijoje teismas priteisė materialiąsias bei procesines palūkanas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (civilinėje byloje Nr. 2-4542-910/2013 priimtas 2013-03-19 sprendimas bei 2014-04-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-396-640/2014).

Atsakovės A. K. atstovas advokatas Algimantas Kolpertas nurodė, kad ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, atsakovė nesumokėjo ieškovui 100,11 Lt palūkanų todėl, kad ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovės piniginių sumą, nes nepateikė teisingo kainos paskaičiavimo, todėl atsakovė panaudojo savigyną, ką numato CK 6.207 straipsnis. Teismas nesutinka su šia atsakovės pozicija ir laiko, kad ginčas yra kilęs iš bendraturčio prievolės išlaikyti jam priklausantį bendrą turtą. Paminėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo 1999 m. (t. 1, b.l. 28). Todėl atsakovai nėra vartotojai, naudojantys šilumos energiją savo asmeninėms, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, nesusijusiems su verslu ar profesija. Tarp ieškovo ir atsakovo V. K. energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta minėtą butą atjungiant nuo centralizuoto šildymo, todėl po šios sutarties nutraukimo atsakovui V. K. ir vėlesnei buvo savininkei atsakovei A. K. liko galioti įstatyminės bendrųjų namo komunikacijų ir kitų bendro naudojimo objektų bendraturčio pareigos (CK 4.83 str.). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Remiantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, ieškovo reikalavimas dėl 100,11 Lt materialiųjų palūkanų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovės A. K. priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio - 5 procentų dydžio materialiosios palūkanos, kurių suma –100,11 Lt (LR CK 6.37, 6.38, 6.57, 6.63, 6.210 straipsniai)(2014-04-02 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-396-640/2014).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme.

Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai sumokėjo skolą, prašo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai dalį ieškinio reikalavimų patenkino tik bylą nagrinėjant teisme, t.y. iki teismo sprendimo priėmimo, laikytina, kad toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo V. K. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jo įvykdytų ieškovo reikalavimų sumos – 213,14 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-28, iki šios sumos sumokėjimo 2014-03-26, kas sudaro 19,47 Lt (213,14 Lt x5/100=10.657 Lt / 365 dienos x 667 dienos), o iš atsakovės A. K. priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jos įvykdytų ieškovo reikalavimų sumos – 557,51 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-28, iki šios sumos sumokėjimo 2014-03-26, kas sudaro 50,94 Lt (557.51 Lt x5/100=27.8755 Lt/365 dienos x 667 dienos), bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą 100,11 Lt materialiųjų palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-28 iki visiško šios sumos sumokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šios nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nustatyta, kad ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 71 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b.l. 3, 8, 19). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje susidarė 3300 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikti dokumentai apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kas sudaro iš viso 3993 Lt (b. l. 20-21, 22-23, 125-127; t. 2, b.l. 53-54, 74-76, 187-189).

Dėl ieškovo prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.

Ieškovo atstovas parengė teismo įsakymą, ieškinį, atstovavo ieškovui teismo posėdžiuose, taip pat, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu atsakovų reikštus atsikirtimus, teikė įrodymus ir rašytinius paaiškinimus. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims, teismas pripažįsta, kad ieškovo išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą – 484 Lt, per didelės. Tai yra įprastas ieškovo veikloje dokumentas, kuriam parengti šiuo konkrečiu atveju nereikėjo daug laiko ir darbo sąnaudų. Teismo vertinimu, už nurodyto dokumento parengimą atlygintina išlaidų suma yra 200 Lt.

Atsižvelgdamas į šioje konkrečioje byloje kilusio ginčo pobūdį, tirtų klausimų apimtį ir sudėtingumą, galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, byloje buvo reikalinga įtraukti net dvi institucijas byloje duodančias išvadas, byloje keliami klausimai, susiję su mokesčių už šilumos energiją paskaičiavimo metodais, taikomais koeficientais, yra specifinio pobūdžio.

Byloje pareikštas ieškinys buvo teikiamas tris kartus: pirmą kartą – gavus atsakovės prieštaravimus dėl 2012-05-28 teismo įsakymo; antrą kartą – ieškovui patikslinus ieškinį, jog prašo priteisti įsiskolinimą ne tik iš atsakovės A. K., bet ir iš atsakovo V. K.; trečią kartą – apeliacinės instancijos teismui panaikinus 2013-09-26 nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, ir bylą grąžinus nagrinėti iš esmės Panevėžio miesto apylinkės teismui (t. 1, b.l. 17-18, 56-57; t. 2, b.l. 124-125). Iš 2012-10-18 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovo atstovas nurodė, kad prašo įtraukti į bylą bendraatsakovu V. K., kadangi jis buvo buto savininkas iki 2005 m. (t. 1, b.l. 44). Gavus atsakovo V. K. atsiliepimą, ieškovas tikslino ieškinį nurodydamas konkrečias prašomas priteisti sumas iš abiejų atsakovų (t. b.l. 56-57). Pripažintina, kad ieškovas, turėdamas duomenis apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus, abiems atsakovams ieškinį galėjo pareikšti iš karto, jo netikslinant, kas būtų leidę bylą nagrinėti ekonomiškiau ir greičiau. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas patikslintame ieškinyje, kuris buvo priimtas 2013-12-20 nutartimi, teikė duomenis apie šilumos energijos kiekio apskaičiavimą bei koregavo ir šilumos energiją apskaičiuojant taikomą koeficiento dydį – sumažino nuo 20 iki 16 procentų, nors prašomų priteisti iš atsakovų sumų dydžiai ir nekito, tačiau šį koeficiento dydį galėjo taikyti ir nurodyti ankstesniuose ieškiniuose. Dėl šių priežasčių 726 Lt atstovavimo išlaidų suma pagal 2012-06-18 sutartį (t. 1, b.l. 22) yra mažintina iki 400 Lt bei 605 Lt atstovavimo išlaidų suma pagal 2014-01-08 sutartį (t. 2, b.l. 188) yra mažintina iki 400 Lt.

Taigi teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir priežastis, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovų turi būti priteisiamas 71 Lt žyminis mokestis bei 3178 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (3993-284-326-205=3178). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškė atsakovei A. K. reikalavimą dėl 657,62 Lt įsiskolinimo priteisimo, kas sudaro 75 procentai ieškinio reikalavimų bendros sumos, o atsakovui dėl 213,14 Lt įsiskolinimo priteisimo, kas sudaro 25 procentus ieškinio reikalavimo bendros sumos, minėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai paskirstomos tarp atsakovų. Iš atsakovės A. K. priteisiama ieškovui 53,25 Lt dydžio žyminis mokestis ir 2383,50 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovo V. K. priteisiama ieškovui 17,75 Lt žyminio mokesčio ir 794,50 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Šios ieškovo patirtos išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalis).

Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisiamos bylos nagrinėjimo metu patirtos 131,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 65,75 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų priešieškinys 2013-09-19 nutartimi buvo atsisakytas priimti, o minėta nutartis panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2013-12-10 nutartimi, atsakovui grąžintinas 143 Lt dydžio žyminis mokestis už priešieškinio pareiškimą (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti atsakovui V. K. baudą už melagingų paaiškinimų davimą, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad jiems nebuvo paaiškinta kaip įsiskolinimo suma paskaičiuota, nereikšta pretenzijų, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad sąskaitas už bendro naudojimo patalpų šildymą abu atsakovai gaudavo ir kas mėnesį jas grąžindavo ieškovui. Teismas mano, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo sąmoningą melagingų paaiškinimų teismui davimą, todėl nėra pagrindo tenkinti tokį ieškovo atstovo prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 100,11 Lt materialiąsias palūkanas, 50,94 Lt procesines palūkanas (apskaičiuotas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-28 – iki 557,51 Lt skolos sumokėjimo – 2014-03-26), 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 100,11 Lt materialiųjų palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-28 iki visiško šios sumos sumokėjimo, 53,25 Lt dydžio žyminį mokestį ir 2383,50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovo AB „Panevėžio energija“, įmonės kodas 147248313, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,47 Lt procesines palūkanas (apskaičiuotas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-28 – iki 213,14 Lt įsiskolinimo sumokėjimo – 2014-03-26), 17,75 Lt žyminį mokestį ir 794,50 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovo AB „Panevėžio energija“, įmonės kodas 147248313, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 65,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti atsakovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2013-09-18 mokėjimo kvitu AB Swedbank. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.