- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-396-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02146-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Trečiasis asmuo
- V. K., (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo ir 2013 m. balandžio 8 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei N. K., tretieji asmenys V. K., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir sumažinęs ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės 791,32 Lt skolos už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėn., 104,92 Lt materialiųjų palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 50 Lt žyminio mokesčio ir 700 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 56). Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti skola už laikotarpį nuo 2002-05 (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), palūkanos apskaičiuotos nuo 2007-05-08 (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Ieškovas atitinkamai sumažino ir prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Pastatui, kuriame yra nurodytas butas, ieškovas tiekia šilumos energiją. Atsakovės butas 1999 m. buvo atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau atsakovė turi pareigą mokėti už šilumos energiją daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. 2003-05-20 priimto Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, įsigaliojusio 2003-07-01, 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kai pastate yra daugiau kaip vienas vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal apskaitos prietaisus, išdalijamas visiems vartotojams, o kiekvienam tenkanti dalis nustatoma pagal metodą, kurį pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti priskirta šilumos kiekio dalis nustatoma viso pastato šildymui sunaudotą šilumos kiekį padauginus iš šilumos kiekio dalies koeficiento, kuris nustatomas trimis būdais: 1) pagal šio metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją; 2) pagal pastato energetinio audito duomenis; 3) šalių susitarimu. Ieškovas nurodė, kad už dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, atsakovei priskaitymai buvo daromi pagal metodo lentelėje pateiktą rekomendaciją, nes šalių susitarimų ar pastato energetinio audito duomenų nebuvo. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2000-11-01 iki 2012-03-01 atsakovė nemokėjo už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, dėl to susidarė skola. Be to, pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovei apskaičiuotos materialiosios palūkanos.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-12 sprendimu (b.l. 3-12, 2 tomas) ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės N. K. ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai 791,32 Lt skolos, 104,92 Lt materialiųjų palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 791,32 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-22 iki šios sumos sumokėjimo 2012-12-17, taip pat 5 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistą 104,92 Lt materialiųjų palūkanų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-05-22 iki visiško šios sumos sumokėjimo. Teismas nurodė priteistą iš atsakovės N. K. ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai 791,32 Lt skolą laikyti sumokėta pagal 2012-12-17 mokėjimo nurodymą Nr. 1. 2013-04-08 papildomu sprendimu teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kurio nebuvo išsprendęs priimdamas 2013-03-12 sprendimą, ir papildomai priteisė iš atsakovės N. K. ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai 1071 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 17-18, 2 tomas). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovė N. K., kaip buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkė, turi pareigą mokėti už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją, nepaisant to, kad jai nuosavybės teise priklausantis butas yra atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atjungusi savo butą nuo centralizuoto šildymo, susitarė su kitais namo patalpų savininkais, jog nemokės jai tenkančios dalies išlaidų už bendro naudojimo patalpų šildymą. Teismas nurodė, jog priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokio susitarimo nebuvo ir atsakovei ieškovas skaičiavo mokesčius už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją. Sprendime teismas nurodė, jog faktą, kad visą ginčo laikotarpį atsakovei buvo skaičiuojamas mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą, patvirtina vykdant teismo įpareigojimus ieškovo pateikti atsakovei išrašytų sąskaitų išrašai (b. l. 86-153), taip pat PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenys (b. l. 196-204). Teismas, atlikęs visų byloje esančių įrodymų visumos analizę, padarė išvadą, jog ginčo laikotarpiu ieškovas atsakovei, kaip buto, kuris atjungtas nuo centralizuoto šildymo, patalpų savininkei, skaičiavo mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė N. K. apeliaciniais skundais (b.l. 23-28, 37-38, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą ir palikti ieškinį nenagrinėtu arba priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 sprendimą ir ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Nurodo, kad ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos pagal Energetikos įstatymo 34 str., todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu (CPK 326 str. 1 d. 5 p.). Nurodo, jog ginčas yra kilęs tiek dėl skolos, tiek dėl kainų ir tarifų taikymo, todėl pagal Energetikos įstatymo 34 str. patenka į sritį ginčų, dėl kurių yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Be to, nurodo, jog teismas neįvertino tai, jog pastate, esančiame Vasario 16-osios g. 11, Panevėžyje, buvo taikomas 4 šilumos paskirstymo metodas, kurio esmė yra ta, kad suvartotas šilumos energijos kiekis išdalijamas pagal butų, neatjungtų nuo centralizuoto šildymo sistemos, naudingą plotą. Atsakovės butas 1999 metais buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Todėl atsakovė nurodo, jog ji nesutinka su skolos už bendro naudojimo patalpoms tiektą šilumos energiją apskaičiavimo iki 2011-01-01, kuomet buvo taikomas 4 metodas. Nuo 2011-01-01 pastatui, kuriame atsakovė turi butą, buvo pradėtas taikyti ir 5 metodas. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas priteisė skolą, remdamasis ieškovo netinkamai nurodytu 5 šilumos paskirstymo metodo taikymu, nes pastate yra 3 laiptinės, dėl ko turėjo būti taikomas šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas 0.16, o ne 0.20, kuris buvo ieškovo pritaikytas. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nuo 2000 metų jai neteikė jokių pranešimų, kad ji privalo mokėti už šilumos energiją ir sąskaitų neišrašė, jos buvo pateiktos tik teismui pareikalavus ir buvo pateiktos su klaidomis, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino pastato, esančio Vasario 16-osios g. 11 namo butų 3 ir 4 atsijungimo nuo bendrosios pastato šildymo sistemos projekto papildymą, nes jis buvo atliktas be atsakovės žinios ir su ja nederintas. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str. ir nuo priteistų palūkanų priteisė dar ir procesines palūkanas. Apeliantė ginčija ir papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, nes nurodo, jog ieškovas savo prašomų priteisti išlaidų nepagrindė tinkamai kaip tai numato CPK 98 str. 1 d., o taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 47-49, 2 tomas) tretysis asmuo V. K. prašo patenkinti atsakovės apeliacinį skundą dėl 2013-03-19 sprendimo. Savo atsiliepime iš esmės tretysis asmuo palaiko atsakovės išdėstytus argumentus apeliaciniame skunde ir nurodo, jog teismo sprendimas turi būti panaikintas.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 51-55, 2 tomas) prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-19 ir 2013-04-08 teismo sprendimus ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog ginčas byloje yra dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, t.y. neatsiskaitymo už patiektą šilumos energiją. Nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo nuostatas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nėra įgaliota nagrinėti energetikos įmonių prašymus išspręsti ginčą kilusį dėl vartotojų atsiskaitymo mokėti mokesčius už šilumą, todėl nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovas turėjo kreiptis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovas nurodo, jog apeliantės teiginiai, jog nuo 2011-01-01 buvo pradėti taikyti du metodai – 4 ir 5 yra niekiniai, nes nuo 2011-01-01 pastate suvartotos šilumos paskirstymas nesikeitė ir iki šiol yra toks pats, o atsakovės minimi pranešimai buvo adresuoti ne apeliantei, o kitam asmeniui, kuris savo butą šildymo sistemą nuo bendros šildymo sistemos atsijungė nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Minėtuose pranešimuose nieko nėra kalbama apie metodų pasikeitimą. Nurodo, jog už laikotarpį nuo 2000 m. iki 2012 metų apeliantei sąskaitos buvo pateikiamos adresu Vasario 16-osios g. 11-3, Panevėžyje. Kai atsakovė pateikė prašymą visą korespondenciją jai teikti jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, sąskaitos buvo siunčiamos jos nurodytu adresu, tačiau grįždavo, nurodant, jog šildymo paslaugos sąskaitose nurodytoms patalpoms neteikiamos. Sąskaitose buvo nurodyta visa informacija apie suvartotą kiekį, apskaičiuotus mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, jog butas, esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip atsakovės N. K. nuosavybė nuo 1999-01-28 (b. l. 36, 1 tomas). Ieškovo ir atsakovės pasirašytame 1999-10-22 akte dėl Vasario 16-osios g. 11-3 ir 4 butų nurodyta, visos techninės sąlygos išpildytos, t. y. šildymo prietaisai demontuoti, šildymo stovai izoliuoti, k. v. atjungtas užvirinant, iš elektros tiekimo įmonės gautos techninės sąlygos (b. l. 39, 1 tomas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Atsakovei, kaip nurodyto buto savininkei, nuo 2000 m. lapkričio mėn. ieškovas skaičiavo mokestį už bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartotą energiją (b. l. 37-38, 1 tomas). Šio mokesčio atsakovė nemokėjo, todėl ieškovas 2012-05-08 kreipėsi į teismą dėl skolos už laikotarpį nuo 2000-11-01 iki 2012-03-01 priteisimo (b. l. 1, 1 tomas). Atsakovei pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio reikalavimui ieškinio senatį, ieškovas prašo priteisti 791,32 Lt skolos už 10 metų laikotarpį ir 104,92 Lt palūkanų už penkerių metų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 1, 9 dalys).
Nagrinėjant šalių ginčą teisme, atsakovė N. K. 2012-12-17 sumokėjo AB „Panevėžio energija“ 791,32 Lt (b. l. 164), teigdama, kad su ieškiniu nesutinka, šią sumą sumokėjo kaip avansą (b. l. 78, 81, 164, 1 tomas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovė pripažino dalį ieškinio ir sutiko mokėti skolą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-03-01, t. y. 228,27 Lt (b. l. 81, 183, 187, 1 tomas).
Ieškovas pateikė nuo 2002-10 iki 2012-02 (imtinai) atsakovei teiktų sąskaitų išrašus (b. l. 86-153, 1 tomas), taip pat PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenis (b. l. 196-204, 1 tomas). Nurodytu laikotarpiu atsakovei, kaip buto Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkei priskaičiuota už bendro naudojimo patalpų šildymą: iš viso 791,32 Lt.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio prievolės mokėti už dalį daugiabučiam namui patiektos ir apskaitytos šilumos energijos, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, kai šiam asmeniui priklausantis nuosavybės teise butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Apeliantė nurodo, jog ginčas turėjo būti nagrinėjamas ikiteismine privaloma ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarka, kaip tai numato Energetikos įstatymo 34 str.
Energetikos įstatymo 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką (redakcija galiojanti nuo 2012-01-01, žin. 2011, Nr. 160-7576). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad Energetikos įstatymas reglamentuoja bendruosius energetikos veiklos tikslus. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių ypatumus nustato kiti įstatymai. Šiuo atveju, atsiskaitymą už šilumą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas (toliau - ŠŪĮ). ŠŪĮ 21 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kurios valstybės ir savivaldybės institucijos nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo (pakeistas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. O3-162, Žin. 2011-07-09 Nr.83-4085). Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo, pagamintos energijos supirkimo, nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje (toliau – Komisija). Aprašas taip pat taikomas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėjant vandens tiekėjų ir abonentų ginčus dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainų ir tarifų. Nenustatyta, kad energijos tiekėjas, siekdamas prisiteisti susidariusią skolą, turi laikytis privalomos išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Tokia tvarka jam nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškinį ir jį nagrinėjo.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skolos už neapmokėtą energiją priteisimo. Apeliantė nurodo, jog ginčas yra ir dėl metodo taikymo, apskaičiuojant mokestį.
LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojama, kad kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, <...> ,ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą, turi vartotojas, jei jis mano, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vartotojui numatyta galimybė kreiptis į ginčus nagrinėjančias institucijas dėl, jo nuomone, pažeistų teisų gynimo. Todėl apeliantė galėjo ir gali pasinaudoti savo teisių gynimo būdu, kreipdamasis į tam kompetentingą instituciją. Tuo tarpu ieškovas tokio pareigos, kaip kreiptis į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją dėl skolos išieškojimo iš vartojo, neturi.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei kilusio ginčo tarp šalių pobūdį, konstatuotina, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas priteisė skolą, remdamasis ieškovo netinkamai nurodytu 5 šilumos paskirstymo metodo taikymu, nes pastate yra 3 laiptinės, dėl ko turėjo būti taikomas šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientas 0.16, o ne 0.20, kuris buvo ieškovo pritaikytas. Šie apeliantė apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nebuvo nurodyti ir dėl jų nebuvo pasisakyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl tokie argumentai negali būti keliami apeliaciniame skunde ir nagrinėjami (CPK 312 str.). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo veiksmų, susijusių su šilumos paskirstymo metodų taikymu po 2011-01-01, teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliantės argumentų nepasisako.
Apeliantė ginčija teismo sprendimą nurodydama, jog apie skolą nežinojo, nes jai nebuvo siunčiamos sąskaitos. Tačiau šie argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, išsiaiškino minėtas aplinkybes ir visapusiškai ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus ir konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti ieškovo pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų tikrumu ir tuo, jog jie buvo siunčiami. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pakartotinai argumentų dėl jų nekartoja.
Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai vertino pastato, esančio Vasario 16-osios g. 11 namo butų 3 ir 4 atsijungimo nuo bendrosios pastato šildymo sistemos projekto papildymą, nes jis buvo atliktas be atsakovės žinios ir su ja nederintas. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos matyti, jog teismas buvo sudaręs sąlygas ir suteikęs apeliantei galimybę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos nesutikimą su atsijungimo projekto papildymu ir skaičiavimais. Apeliantė tik prieštaravo šiam įrodymui, tačiau neteigė, jog jis suklastotas, kitų įrodymų į bylą savo argumentams pagrįsti neteikė. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien apeliantės pateikto projektuotojos rašto, kad ji neatliko projekto papildymo, nepakanka paneigti rašytiniam įrodymui – 2000 m. projekto papildymui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir vertino minėtą įrodymą byloje.
Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str. ir nuo priteistų palūkanų priteisė dar ir procesines palūkanas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įstatyme nustatyta, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Tai reiškia, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, t. y. tiek nuo pagrindinės ieškiniu reikalaujamos sumos (pagrindinės skolos), tiek nuo papildomų, pavyzdžiui, delspinigių, palūkanų ir panašiai. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme. Todėl apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai taikė CK 6.37 str., yra atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantė ginčija ir papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo, nes nurodo, jog ieškovas savo prašomų priteisti išlaidų nepagrindė tinkamai kaip tai numato CPK 98 str. 1 d., o taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai per didelės. Kaip matyti iš ginčijamo 2013-03-19 teismo sprendimo, teismas sprendime pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau jų nepriteisė rezoliucinėje dalyje, todėl priėmė papildomą 2013-04-08 sprendimą. CPK 98 str. nurodo, jog dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir pragrindimu. Iš bylos matyti, kad ieškovas patyrė 71 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 2, 32, 1 tomas), taip pat pateikė prašymą priteisti 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti patirtas išlaidas (b.l. 6-8, 33-35, 160-162, 1 tomas). Ieškovas pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus – atstovavimo sutartį, PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo nurodymus, iš kurių turinio matyti, jog išlaidos buvo patirtos nagrinėjamojoje byloje, todėl laikytina, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, įvertino jų pagrįstumą ir dydį vadovaudamasis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatomis ir sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nes byloje buvo pateiktas ne vienas procesinis dokumentas, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio.
Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 800 Lt advokato išlaidų, kurias prašo priteisti (b.l. 56-58, 2 tomas). Įvertinus tai, jog ieškovo prašomos išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą (maksimalaus dydžio - 1,5 MMA, t.y. 1500 Lt), iš apeliantės ieškovo naudai priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir 2013 m. balandžio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš apeliantės N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt bylinėjimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, AB „Panevėžio energija“, į.k. 147248313, naudai.