- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-528-357/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01055-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. R. 440,93 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 396 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. liepos 5 d. sprendimo už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. R. 440,93 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 39,68 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. 480,61 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gegužės 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 149,89 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, nustatė, kad pradinė ieškovė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, priteisė 440,93 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Nurodė, kad ieškovė, remdamasi sutartimi, iš atsakovo prašo priteisti 396 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. normą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris sutartį su pirmine kreditore sudarė neturėdamas realios galimybės sąlygoti sutarties sąlygų, bei atsižvelgdamas į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tik kaip į kriterijų, vertinant orientacinį delspinigių dydį, ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 39,68 Eur delspinigių (440,93 Eur x 0,05 procentai x 180 dienos, kaip nurodyta ieškinyje). Teismo vertinimu, toks delspinigių procentinis dydis ir galutinė paskaičiuotų delspinigių suma užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Pažymėjo, kad toks delspinigių dydis atitinka vartojimo santykiuose taikomą teismų praktiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą už akių ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. R. 396,00 Eur delspinigių, 261,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti ieškovės naudai 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.
5.2. Sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
5.3. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 396,00 Eur iki 39,68 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
5.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas daugiau kaip metus laiko vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
6. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 396 Eur delspinigius, pagrįstumo ir teisėtumo.
Faktinės bylos aplinkybės
9. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas M. R. 2020 m. kovo 27 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui išperkamosios nuomos pagrindu išnuomojo telefoną (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti mėnesinį 62,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovas nemokėjo daikto nuomos mokesčio, todėl pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. sausio 19 d. su ieškove UAB „Legal Balance“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido turimą reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajai kreditorei – ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas tinkamai, tačiau prisiimtų įsipareigojimų naujajai kreditorei – ieškovei, neįvykdė.
Dėl delspinigių priteisimo
10. Apeliantė UAB „Legal Balance“ nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas apeliantės reikalavimas dėl 396 Eur delspinigių priteisimo. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
11. Sutarties skiltyje „Šalių atsakomybė“ nustatytas šalių susitarimas dėl 0,5 proc. dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo. Minėtos nuostatos pagrindu apeliantė byloje prašo priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos už 180 dienų, t. y. 396 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo sutartis, sprendė, jog sutartyje nurodyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra per dideli, nustato neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę, delspinigiai beveik siekia skolos sumą, jų dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir jų priteisimas būtų neadekvati sankcija atsakovo padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams. Sutartyje nustatytą 0,5 procentų dydžio delspinigių dydį teismas laikė aiškiai per dideliu ir jį mažino. Kaip orientacinį vertinimo kriterijų teismas pritaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą delspinigių dydį (0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną). Ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 39,68 Eur delspinigių (440,93 Eur x 0,05 procentai x 180 dienos, kaip nurodyta ieškinyje).
13. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra taikomos VKĮ nuostatos (nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto), o jos yra laikomos tik orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Dėl to, apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamame teismo sprendime už akių nėra nurodyta, kad teismas netesybų mažinimui taiko VKĮ nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra VKĮ. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindą vertinti VKĮ nuostatas, kaip reglamentuojančias panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją, ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną, vertinant priteistinų delspinigių dydį iš vartotojo.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį pagrįstai sumažino iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
18. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas, nes, prašomi priteisti delspinigiai yra beveik lygūs priteisiamam įsiskolinimui, kas akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų, kai viena iš ginčo šalių yra vartotojas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 39,68 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista.
Dėl kitų skundo argumentų
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo perskirstyti ir pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.