- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-19
- Bylos Nr.
- e2-927-517/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01465-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovei – advokatei V. B., institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui A. B., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B., kuriuo prašo: 1) nepilnametės dukters V. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove L. J.; 2) priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą nepilnametei dukrai V. B. mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180,00 Eur nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. B. nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., kas mėnesį po 180,00 Eur, viso 1 091,60 Eur, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise L. J.; 3) nustatyti ieškovės prašomą nepilnamečio vaiko V. B. bendravimo tvarką su atsakovu A. B., tai yra atsakovas A. B. bendraus su dukra du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, apie būsimą bendravimą informuojant ieškovę L. J. prieš vieną dieną.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kartu su atsakovu gyveno nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2019 spalio mėnesio, jos nuomojamame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad laukiasi. Sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, atsakovas A. B. pareiškė, kad nenori vaiko. Gyvenant kartu atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, negrįždavo po kelias dienas į namus, niekur nedirbo ir nesistengė įsidarbinti. Buvo ieškovės išlaikomas. 2020 m. gegužės 29 d. gimė dukra V. B., apie ką ieškovė pranešė tuo metu užsienyje gyvenusiam atsakovui. Grįžęs iš užsienio atsakovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pripažino vaiko tėvystę, pasimatė su savo dukra. Tačiau vaiko daugiau nelankė, materialiai nerėmė. Tik vieną kartą, tai yra 2020 m. rugsėjo 3 d., yra pervedęs dukrai išlaikyti 50,00 Eur sumą.
Be to, ieškinyje nurodoma, jog atsakovės materialinė padėtis yra sunki. Ji nedirba, kadangi augina mažametę dukrą V. Dar augina dvynukus: sūnus L. S. ir M. S., gimusius 2012 metais. Tvirtina, jog tikslinga nepilnametės V. gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina – ieškove L. J., nes ji rūpinasi nepilnamete dukra, mergaitę išlaiko. Atsakovo A. B. ryšys su dukra nutrūkęs dėl paties atsakovo kaltės, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, pageidauja, kad atsakovas bendrautų su dukra V. jos gyvenamojoje vietoje du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., apie būsimą bendravimą su dukra informuojant ieškovę L. J. prieš vieną dieną. Šalių sutarimu gali būti numatyta kita atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra V. tvarka. Teigia, jog su nepilnamete dukra V. ir sūnumis L. S. ir M. S. nuo 2020 m. lapkričio 25 d. gyvena jai suteiktame socialiniame būste, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Ji moka buto nuomos ir komunalinius mokesčius: už buto nuomą – 52,99 Eur, už komunalinius mokesčius šildymo sezono metu reikia mokėti: apie 83,00 Eur per mėnesį (vaikui tenkanti dalis yra 21,00 Eur), kitu metų laiku reikia mokėti apie 50,00 Eur per mėnesį (vaikui tenkanti dalis yra 13,00 Eur). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra: iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus gaunamos išmokos: socialinė išmoka, išmoka vaikui, vienkartinė išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, vienkartinė išmoka vaikui, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, tikslinė pašalpa. Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. išmokėta – 4801,98 Eur išmokų. Nepilnamečiams vaikams L. S. ir M. S. vaikų tėvas L. S. moka teismo priteistą išlaikymą – po 120,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, viso 240,00 Eur per mėnesį. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 807,00 Eur. Ieškovės teigimu, vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 360,00 Eur lėšos, kurias sudaro: 1) 150,00 Eur maistui (tyrelės, mišinėliai); 2) 45,00 Eur drabužiai, avalynė; 3) 50,00 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms, sauskelnės; 3) 45,00 Eur lavinimo priemonėms, žaislams, šventėms. Teigia, jog vaiko poreikiams būtina skirti 360,00 Eur per mėnesį, kas sudaro po 180,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Tvirtina, kad atsakovas privalo tinkamai prisidėti prie nepilnametės dukters V. išlaikymo, mokėti kas mėnesį po 180,00 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Ieškovė L. J. papildomai paaiškino, kad atsakovas A. B. dirba užsienyje vairuotoju. Kiek gauna atlyginimo, jai atsakovas nesakė. Savo dukrą atsakovas yra matęs tik du kartus, ja nesirūpina, išlaikymo neskiria. Yra skyręs tik vieną kartą – 50,00 Eur, jokių daiktų niekuomet nėra nupirkęs. Jos gaunamos pajamas kas mėnesį yra 860,00 Eur, kurias sudaro 333,00 Eur vaikų pinigai, 164,00 Eur socialinė pašalpa, 144,00 Eur išmokos iš Sodros, skirtos jos dvynukų sūnų išlaikymui, 219,00 Eur išmoka iš Sodros, skirta dukters V. išlaikymui. D. V. B. išlaikymui kas mėnesį jai būdavo reikalinga mažesnė nei ieškinyje nurodyta 360,00 Eur suma. Tačiau jos dukra yra alergiška, dėl ko reikalingi tepaliukai, šampūnai, vaistai, specialios natūralios higienos priemonės, specialus alergijos nekeliantis maistas. Priemonės alergiškiems vaikams yra brangesnės nei įprastos, be to, dukrai augant reikės pirkti naują lovytę, leisti į ugdymo įstaigą. Dėl to, prašo iš atsakovo priteisti 180,00 Eur sumą dukters išlaikymui. Kai ji bendravo su atsakovu, bandydama ginčą išspręsti taikiai, atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja bei sutiko mokėti po 150,00 Eur dukters išlaikymui su sąlyga, kad būtų atsisakyta išlaikymo įsiskolinimo, tačiau ji nesutiko sudaryti šios sutarties. Ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 160,00 Eur sumą kas mėnesį. Pageidauja, kad bendrautų su dukra atsakovas jos namuose, nes pastarasis anksčiau girtaudavo ir šiuo metu ji nežino, ar atsakovas yra pakeitęs savo gyvenimo būdą.
Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas atvykti į teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis, ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, turi bendrą dukrą V. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Nuo 2018 m. gruodžio 5 d. Ukmergės Nestacionarių socialinių paslaugų centras ieškovės L. J. šeimai taiko atvejo vadybos procesą, buvo skirtos ir teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė iš ankstesnių santykių augina dar du nepilnamečius vaikus: dvynius L. S. ir M. S., gimusius (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių pažeidimų L. J. šeimoje nustatyta nebuvo. Pažymi, kad ieškovės šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų. Atsakovas A. B. iš ankstesnių santykių turi dar dvi nepilnametes dukras: M. B., gimusią (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Mergaitės auga kartu su mama. Vaiko teisių pažeidimų atsakovo šeimoje nustatyta nebuvo. Pažymi, kad atsakovo šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko teisių pažeidimų. Teigia, jog siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 23 d. Tarnybos specialistė apsilankė ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame apie 60 kv. m. dviejų kambarių su atskira virtuve socialiniame bute. Gyvenamasis būstas erdvus, su visais patogumais, apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru, daiktai buvo sudėti į savo vietas. Bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, technika ir baldai. Vaikų saugumas užtikrintas. Tarnybos specialisto apsilankymo metu vaikai buvo aprengti švariais, sezoną ir amžių atitinkančiais drabužiais, buvo linksmi, kalbūs, noriai bendravo su specialiste. Tarnybos specialisto vertinimu, atsižvelgiant į visų trijų nepilnamečių vaikų amžių, jiems sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, lavėti, leisti laisvalaikį. Ieškovė nurodė, kad gimus dukrai ji viena visus tuos 7 mėnesius augino, išlaikė ir rūpinosi savo dukra V. ir dar dvejais savo sūnumis iš ankstesnių santykių. Atsakovas neprisidėjo ir nesiekė bendrauti ir matytis su savo mažamete dukra. Tarnybos specialistė 2020 m. gruodžio 23 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė su atsakovu A. B.. Vyras nurodė, kad gyvena kartu su tėvais nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu atsakovas pripažino, kad nuo dukros gimimo neprisideda prie dukros V. B. priežiūros ir išlaikymo, tik vieną kartą yra pervedęs 50 eurų. Tėvas norėjo prisidėti dovanomis ir drabužėliais vaikui, tačiau ieškovė atsisako juos priimti. Atsakovas nurodė, kad sutinka, kad dukros V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, su kuria dukra auga nuo gimimo. Tačiau jo nuomone ieškovės prašoma išlaikymo suma yra per didelė. A. B. nurodė, kad kitoms dvejoms savo nepilnametėms dukroms teikia po 100,00 eurų išlaikymą kiekvienai, todėl jo manymu ir nepilnametės dukros V. B. išlaikymui turėtų būti priteistas 100,00 eurų išlaikymo dydis. Atkreipia dėmesį, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra svarbios ne tik būsto sąlygos, bet ir bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs glaudus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis bei kitos aplinkybės, kurių pripažinimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Ieškovė nurodo, kad nuo gimimo nepilnametė dukra auga tik su ja, vaikui gimus jie su atsakovu kartu jau nebegyveno. Mažametė V. yra 7 mėnesių amžiaus, labai prisirišusi prie savo motinos L. J.. Tarnyba, įvertinusi nepilnametės V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenimo su motina sąlygas, išklausiusi atsakovo nuomonę, atsižvelgusi į aukščiau paminėtas aplinkybes, į susiformavusį glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir vaiko, vertina, kad nepilnametės V. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. J. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų.
Be to, išvadoje nurodoma, kad iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad ieškovei L. J. yra mokama vaiko priežiūros išmoka – 219,96 Eur kas mėnesį (paskirta nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2022 m. gegužės 29 d.), taip pat ieškovė nurodė gaunanti 48,00 Eur socialinę pašalpą. Visiems ieškovės šeimoje augantiems nepilnamečiams vaikams yra mokami vaiko pinigai – po 100,00 Eur. Atsakovas A. B. Tarnybos atstovei nurodė, kad Lietuvoje jis oficialiai nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vyras nurodė, kad oficialiai dirba Prancūzijoje tolimųjų reisų vairuotoju. Pasakojo, kad jo darbo užmokestis yra kintantis, tačiau vidutiniškai sudaro 1000,00 – 1200,00 Eur per mėnesį. Patikrinus duomenis apie atsakovą Sodros duomenų bazėje nustatyta, kad duomenų apie atsakovą nėra, jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos vaikų motinai. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Be to, Tarnybos vertinimu iš atsakovo turi būti priteistas prašomas išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai.
Tarnybos nuomone, nepilnametės V. B. raidai svarbus abiejų tėvų dalyvavimas jos gyvenime, žinojimas kad ji yra svarbi abiem tėvams, todėl valstybės institucijos, teismas turi pareigą užtikrinti vaiko ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą. Nustatant bendravimo tvarką visų pirma turi būti siekiama išlaikyti vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ryšį, nes vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis. Pažymi, kad abu tėvai turi veikti abipusės pagarbos principais, nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis, nemanipuliuoti vaikais ir, prisidengiant vaikų interesais, nesiekti savo tikslų. Taip pat negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į tėvų bendravimo su vaikais santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaikų atžvilgiu vienodas teises ir pareigas. Tik abejoms šalims pateikus siūlomą su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, tarnyba turės galimybę įvertinti, ar ji neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. G. palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.
Liudytoja L. M. paliudijo, kad teikia socialines paslaugas ieškovės L. J. šeimai. D. V. tėtis mergaitės visiškai nelanko, ja nesidomi, neteikia išlaikymo, yra vaiką matęs tik vieną kartą. Ji bendravo su A. B. telefonu, kai pastarasis buvo užsienyje. Ji nusiuntė L. sąskaitą, tačiau pastarasis pervedė tik 50,00 Eur. Ieškovė su atsakovu bandė ginčą išspręsti taikiai, sudarydami taikos sutartį. Tuomet A. B. išsakė poziciją, jog sutinka mokėti V. 100,00 Eur dydžio išlaikymą, nes tokią išlaikymo sumą moka ir kitiems savo vaikams. V. yra nustatytas dermatitas, todėl mama perka maistą, higienos priemones alergiškiems vaikams. Dėl šios priežasties išlaidos mergaitės išlaikymui šiuo metu yra padidėję. Vaikas yra užrašytas į darželį. Ji skolino L. J. pinigų vaistams kai susirgo mergaitė, nes atsakovas ieškovei atsisakė padėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė L. J. ir atsakovas A. B. nėra susituokę, jie kartu gyveno iki 2019 m. spalio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. B.. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažymų matyti, kad L. J. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), kartu deklaruota nepilnamečių vaikų: M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta.
Atsakovui A. B. ieškinio ir jo priedų kopijos įteikti tinkamai, apie teismo posėdį jam taip pat buvo pranešta tinkamai. Atsakovas pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, tačiau jo nepateikė. Pasak liudytojos L. M., šalys bandė sudaryti taikos sutartį, kurioje atsakovas sutiko mokėti 100,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, susiekus su atsakovu telefonu, pastarasis paaiškino, jog sutinka mokėti 100,00 Eur dydžio išlaikymą. Pasak ieškovės, atsakovas sutiko mokėti 150,00 Eur vaiko išlaikymui, tačiau su sąlyga, jei būtų neprašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (ieškove), atsakovas neprieštaravo. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsakovo pozicija teismui nėra žinoma. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apie vykstantį teisminį procesą ir byloje pareikštus reikalavimus atsakovui yra žinoma, tačiau jis išlaikymo vaikui toliau neteikia, rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, atsakovas savo vaiko nelanko, jokio ryšio nepalaiko, juo nesirūpina, o pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir nepaneigiama, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, padarius išvadą, kad šiuo atveju jo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, o jo pasirinkta taktika nedalyvauti teisminiuose ginčuose neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko dukters V. B., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove L. J.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neišsakė. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra V. B. bei sūnumis M. ir L. S. gyvena nuomojamame socialiniame būste, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). V. gyvena su ieškove nuo jos gimimo iki šiol, jas sieja artimas ir glaudus tarpusavio ryšys. Ieškovė rūpinasi savo dukra, jos sveikata, užtikrina jai tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos ugdymu. Atsakovas gimus vaikui, kartu su ieškove jau negyveno, pasak ieškovės bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, vaiką yra matęs tik du kartus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nustatė, kad mamos L. J. gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytos geros sąlygos sveikai gyventi, ilsėtis, žaisti ir mokytis, nepilnametė V. yra aprūpinta drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Ieškovė rūpinasi savo vaikais (nepilnamete V., gimusia 2020 metais, ir sūnumis L. S. ir M. S., gimusiais 2012 metais), jų sveikata, užtikrina jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jų ugdymu. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina L. J. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaikų bendravimo su tėvu A. B. tvarka.
Ieškovė teismo prašo nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas A. B. bendraus su dukra du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, apie būsimą bendravimą informuojant ieškovę L. J. prieš vieną dieną; 2) bendru L. J. ir A. B. sutarimu gali būti nustatyta kita A. B. bendravimo su vaiku tvarka.
Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos neišsakė. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus. Byloje nustatyta, jog atsakovas noro bendrauti su savo dukra nėra išreiškęs, mergaitę yra matęs tik du kartus, jos nelanko, ja nesirūpina. Nesant atsakovo nuomonės dėl bendravimo su vaiku, teismas vadovaujasi byloje esančiais, surinktais ir teismo ištirtais įrodymais bei atsižvelgia į vaiko amžių (netrukus sukaks 1 metai), pagal kuriuos mano, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, L. J. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, L. J. savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 13-2018 bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Ukmergės miesto seniūnijos pažymų matyti, kad ieškovė L. J. kartu su nepilnamečiais vaikais: M. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), V. B., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame socialiniame būste. Ieškovės teigimu ji nedirba, nes augina kūdikį. Jos gaunamos pajamas kas mėnesį yra 860,00 Eur, kurias sudaro 333,00 Eur vaikų pinigai, 164,00 Eur socialinė pašalpa, 144,00 Eur išmokos iš Sodros, skirtos jos dvynukų sūnų išlaikymui, 219,00 Eur išmoka iš Sodros, skirta dukters V. išlaikymui. Informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovas A. B. Lietuvos Respublikoje nedirba, turi vieną transporto priemonę – automobilį „Volvo“. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, A. B. nekilnojamojo turto neturi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, susiekus su A. B., pastarasis nurodė, kad oficialiai dirba Prancūzijoje tolimųjų reisų vairuotoju. Pasakojo, kad jo darbo užmokestis yra kintantis, tačiau vidutiniškai sudaro 1000,00 – 1200,00 Eur per mėnesį. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų. Kaip jau buvo pažymėta, ieškovė augina tris mažamečius vaikus: dukrą V., gimusią (duomenys neskelbtini), bei sūnus M. ir L. S., gimusius 2012 metais. Berniukai mokosi (duomenys neskelbtini). Iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-766-759/2014 matyti, jog iš A. B. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. B., gimusiai 2010 m., ir M. B., gimusiai 2012 m., po 300,00 Lt (86,88 Eur) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Pažymėtina, jog atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.
Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių dukrai ugdymo įstaigos nelanko. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktų vaikų išlaikymo išlaidų sąmatų matyti, kad dukters V. B., gimusios 2020 m. gegužės 29 d., išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti: 1) 150,00 Eur maistui (tyrelės, mišinėliai); 2) 45,00 Eur drabužiai, avalynė; 3) 50,00 Eur vaistams, vitaminams, higienos prekėms, sauskelnės; 3) 45,00 Eur lavinimo priemonėms, žaislams, šventėms. Be to, už buto nuomą bei komunalinius mokesčius vaikui tenkanti dalis žiemos metu yra 21,00 Eur, kitu metų laiku – yra 13,00 Eur. Taigi, pagal ieškovės pateiktą išlaidų sąmatą reikalinga suma yra 310,00 Eur per mėnesį, tačiau ieškinyje ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams būtina skirti 360,00 Eur per mėnesį, kas sudaro po 180,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu vaiko išlaikymui skiria mažiau nei 360,00 Eur kas mėnesį, tačiau reikės pirkti lovytę, lankyti ugdymo įstaigą, padidėjo išlaidos dėl vaikui nustatyto dermatito, alergijos, nes priemonės bei maistas alergiškiems vaikams yra brangesni nei įprasti. Nepaisant to, kad į bylą nepateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovės nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, higienos priemonėms ir kt., yra realūs. Kita vertus, atsižvelgiant į posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei apteiktus rašytinius įrodymus, jog vaikui nustatytas dermatitas ir jam reikalingas maistas bei higienos priemonės alergiškiems vaikams, kurie yra brangesni nei įprasti bei reikalingos medicininės priemonės (vaistai, tepaliukai) bei atsižvelgiant į vaiko amžių (netrukus sukaks 1 metai), konstatuotina, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 390,00 Eur dydžio suma.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) sudaro 70,00 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas dukrai mažintinas šia suma. Taigi, iš vaiko poreikiams reikalingų lėšų, kurie teismo vertinimu, sudaro 390,00 Eur atimtina 70,00 Eur išmoka vaikui, tad šalys vaiko išlaikymui per mėnesį turi skirti 320,00 Eur (kiekvienas iš tėvų turi skirti po 160,00 Eur).
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių (šių metų gegužės 24 d. mergaitei sukaks 1 metukai) ir poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendžia, kad iš atsakovo nepilnametei dukrai V. B. priteistinas išlaikymas po 160,00 Eur (390-70/2=160) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė L. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.
CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Analogiškais principais kasacinis teismas vadovavosi ir kitoje byloje, įrodydamas aiškią nuostatą dėl retroaktyvumo principo taikymo galimybės vaiko išlaikymo teisiniuose santykiuose – vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2004).
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
Pirmiau nurodyta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1091,60 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo vaiko gimimo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. už 6 mėnesius ir 2 dienas, t. y. kuomet atsakovas finansiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Grįsdama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė nurodo, kad atsakovas vaiku nesirūpina, jo materialiai neremia, tik vieną kartą yra davęs vaikui išlaikyti 50,00 Eur sumą. Atsakovo pozicija dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismui nėra žinoma. Ieškovė skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį, jį skaičiuoja už 180,00 Eur/mėn. sumą, t. y. (6 mėn. ir 2 d. x 180,00 Eur = 1091,60 Eur. Teigia, jog vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga bendra 360,00 Eur suma.
Įvertinęs šios bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus ir teismo posėdžiuose teiktus paaiškinimus bei padidėjusias išlaidas išlaikymui dėl 2021 m. vasario 5 d. nustatyto dermatito, taip pat iš nustatytos vaiko poreikiams reikalingos 390,00 Eur sumos atėmus 70,00 Eur dydžio išmoką vaikui, teismas, šiuo sprendimu sprendė, kad iš atsakovo priteistinas 160,00 Eur išlaikymas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie dukters aprūpinimo maistu, drabužiais, higienos priemonėmis ar kt., nustatyta, jog yra tik vieną kartą pervedęs 50,00 Eur sumą dukters išlaikymui (CPK 178 straipsnis).
Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad atsakovas nuo dukters gimimo iki ieškinio pareiškimo tinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti dukrą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vaiko poreikiai dėl nustatyto dermatito padidėjo tik nuo 2021 m. vasario 5 d., bei tai, jog nustatyta, kad atsakovas yra vaiko išlaikymui skyręs 50,00 Eur sumą, daro išvadą, kad atsakovo įsiskolinimas yra 830,00 Eur (145,00 Eur x 6 mėn. 2 d. – 50,00 Eur). Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovo nepilnametės dukters V. naudai priteistinas 830,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2517-12469 nuspręsta teikti ieškovei L. J. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų bei 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų.
Iš 2021 m. vasario 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32Mr)PT-1071 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro – 387,00 Eur advokato užmokestis.
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo valstybei ieškovės patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinio reikalavimai patenkinti 88 procentais. Tokiu būdu iš atsakovo A. B. priteistina: 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius ieškinio reikalavimus, 43,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (160 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) bei 18,00 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo įsiskolinimo (830 Eur x 3 proc. x 75 proc.), viso 136,00 Eur žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 341,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (387,00 Eur - 88 proc.) (patenkintų reikalavimų dalis 88 procentų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Be to, byloje patirtos 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės dukters V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jos motina – ieškove L. J., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas A. B. turi teisę bendrauti su dukra V. B. du savaitgalius per mėnesį: šeštadienį ir sekmadienį nuo 12 val. iki 16 val., vaiko gyvenamojoje vietoje, apie būsimą bendravimą informuojant ieškovę L. J. prieš vieną dieną; 2) bendru L. J. ir A. B. sutarimu gali būti nustatyta kita A. B. bendravimo su vaiku tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Išaiškinti, kad skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 830,00 Eur (aštuonių šimtų trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina L. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 341,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-11989-517/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.