- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-462-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01255-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5145-375/2015 pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. Ž. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo bei pagal atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovui V. T. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti, jog plokščiaekranis televizorius „Panasonic“ su valdymo pultu, oro kondicionierius – šilumos siurblys „Fujitsu“ su valdymo pultu, kieto kuro krosnelė „Jotul“, benzininė-motorinė vejapjovė ir lengvasis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žieminių ir vasarinių padangų komplektais buvo įsigyti ieškovo lėšomis ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo jo sąskaita įgytus daiktus: 683,50 Eur (2360 Lt) vertės plokščiaekranį televizorių „Panasonic“ su valdymo pultu, 868,86 Eur (3 000 Lt) vertės oro kondicionierių – šilumos siurblį „Fujitsu“ su valdymo pultu, 724,05 Eur (2 500 Lt) vertės kieto kuro krosnelę „Jotul“, 281,51 Eur (972 Lt) vertės benzininę-motorinę vejapjovę, 6 835,03 Eur (23 600 Lt) vertės lengvąjį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su žieminių ir vasarinių padangų komplektais, nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui šių daiktų vertę, buvusią jų gavimo metu – 9 232,96 Eur, įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui 521,32 Eur (1800 Lt) už atsakovės sodo tvarkymui nupirktą juodžemį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pradėjo bendrauti su atsakove kaip pora, tikėjosi bendrai gyventi ateityje, todėl padėjo atsakovei tvarkytis namuose, teikė jai išlaikymą, rėmė ją piniginėmis lėšomis, tenkino įvairius jos poreikius, nupirko nurodytus daiktus. Santykiai nutrūko 2014 m. rugpjūčio mėn., todėl jis paprašė atsakovės grąžinti jo nupirktus daiktus arba atlyginti jų vertę, tačiau ji daiktų negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, jog benzininė-motorinė vejapjovė (283 Eur vertės), žieminių padangų komplektas (301 Eur vertės) ir vasarinių padangų komplektas (278 Eur vertės) buvo įgyti ieškovo V. T. lėšomis ir įpareigojo atsakovę V. Ž. grąžinti ieškovui V. T. be teisinio pagrindo jo sąskaita įgytus daiktus: benzininę-motorinę vejapjovę (283 Eur vertės), žieminių padangų komplektą (301 Eur vertės) ir vasarinių padangų komplektą (278 Eur vertės). Nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti, įpareigojo atsakovę V. Ž. atlyginti šių daiktų vertę, buvusią daiktų gavimo metu – 862 Eur. Įpareigojo atsakovę V. Ž. atlyginti ieškovui V. T. 521 Eur už atsakovės sodo tvarkymui nupirktą juodžemį. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės V. Ž. ieškovui V. T. 30 Eur žyminį mokestį, 318 Eur atstovavimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove susipažino 2009 m. rugsėjo mėnesį ir bendravo iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Santykiai nutrūko atsakovės iniciatyva. Atsakovė pripažino, kad turi ir naudoja ieškinyje nurodytą turtą: televizorių „Panasonic“, oro kondicionierių – šilumos siurblį „Fujitsu“, kieto kuro krosnelę „Jotul“, benzininę-motorinę vejapjovę, automobilį Toyota Yaris su žieminių ir vasarinių padangų komplektu, tačiau nurodė, kad tai yra jos asmeninis turtas, įgytas už jos lėšas. Atsakovė pateikė 2011-07-29 jos vardu sudarytą automobilio Toyota Yaris pirkimo–pardavimo sutartį bei registracijos liudijimą, patvirtinantį, kad automobilis registruotas jos vardu. Atsakovės vardu 2013-11-04 yra išrašyta PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti oro kondicionieriaus – šilumos siurblio „Fujitsu“ įsigijimą, bei 2012-10-23 sąskaita faktūra, išrašyta televizoriui „Panasonic“. Atsakovė pateikė ir sąskaitą už krosnelės „Jotul“ apmokėjimą, tačiau pirkėjas dokumente neįvardintas. Ieškovas pateikė 2012-05-10 UAB „Bijamita“ išduotą kasos pajamų orderio kvitą, kad už 1 800 Lt buvo pirktas juodžemis ir vežtas atsakovės adresu (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė pripažino, jog ieškovas pirko vasarinių ir žieminių padangų komplektus automobiliui. Tą patvirtina MB „Ratai visiems“ išduota pažyma, jog ieškovas 2013-07-30 pirko automobiliui Toyota Yaris 4 padangas ir jas sumontavo G. D. įmonėje „Ratai visiems“, buvo sumokėta 960 Lt. 2011-11-10 „Egzotika“ padangų parduotuvėje buvo pirktos padangos už 1040 Lt. Šalių santykių teismas nepripažino partnerystės santykiais, kadangi šalys negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, taip pat nenustatė, kad ginčo daiktai buvo dovanoti, todėl siekė nustatyti, už kieno lėšas buvo įsigyti ginčo daiktai. Teismas nustatė, kad ieškovas yra lėktuvų pilotas, turi nuosavą verslą (orlaivius nuomojančią aviacijos kompaniją), gauna pensiją. Tačiau, teismo nuomone, vien gera ieškovo turtinė padėtis nesuponuoja išvados, kad jis yra visų ginčo daiktų savininkas, nes kai kurio ginčo turto įsigijimo dokumentai vienareikšmiškai įvardija atsakovę kaip asmenį, pirkusį tą turtą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad automobilis yra įgytas ieškovo lėšomis (banko sąskaitos išrašų, automobilio pardavėjo patvirtinimo apie iš ieškovo gautus pinigus ir pan.). Teismo neįtikino ir ieškovo iškviesto liudytojo V. D. parodymai, kadangi liudytojas neatsiminė jokių konkrečių automobilio pirkimo detalių. Liudytojas taip pat nurodė, kad apie televizoriaus, krosnelės pirkimą atsakovei, tvoros ir pavėsinės statymą, atsakovės dukrų skraidinimą ir kt. jam pasakojo pats ieškovas, todėl šio liudytojo parodymus teismas dėl jų neinformatyvumo, nekonkretumo ir dėl informacijos šaltinio subjektyvaus pobūdžio (ieškovo pasakojimai) vertino kaip neturinčius jokios įrodomosios reikšmės. Televizoriaus „Panasonic“ su valdymo pultu, oro kondicionieriaus – šilumos siurblio „Fujitsu“ apmokėjimo dokumentuose yra nurodyta, kad prekes pirko ir pinigus mokėjo atsakovė, todėl teismas šių rašytinių įrodymų pagrindu sprendė, kad ir šio turto savininkė yra atsakovė. Nors kieto kuto krosnelės „Jotul“ sąskaitoje nėra nurodyta, kad pinigus už prekę apmokėjo atsakovė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad apmokėjimo dokumentas yra pas atsakovę, teismas labiau tikėtinu laikė tai, kad atsakovė už šį turtą ir apmokėjo. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apie atsakovės gautą iš buvusio sutuoktinio piniginę 141 500 Lt kompensaciją bei tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus moteris, užsiima siuvimu, todėl manytina, kad ji galėjo turėti finansines galimybes ginčo turtui įsigyti. Kiti byloje pateikti ieškovo įrodymai dėl ginčo turto – vejapjovės, automobilio vasarinių ir žieminių padangų komplektų bei juodžemio atvežimo ir transportavimo į atsakovės sodą patvirtina, jog turtas įgytas bei juodžemis atgabentas atsakovei už asmenines ieškovo lėšas. Teismas laikė, kad santykiams tarp šalių nutrūkus yra visos sąlygos taikyti CK 6.237 str. nuostatas įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovui jo asmeninėmis lėšomis įgytą ir šiuo metu pas atsakovę esantį turtą, o nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti, atlyginti jų vertę, buvusią daiktų gavimo metu, bei įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovui jo patirtas išlaidas už atsakovės sodo tvarkymui nupirktą juodžemį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, jog plokščiaekranis televizorius „Panasonic“ su valdymo pultu, oro kondicionierius – šilumos siurblys „Fujitsu“ su valdymo pultu, kieto kuro krosnelė „Jotul“ ir lengvasis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgyti ieškovo V. T. lėšomis ir įpareigoti atsakovę V. Ž. grąžinti ieškovui be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita įgytus minėtus daiktus; nesant galimybės šiuos daiktus grąžinti, įpareigoti atsakovę V. Ž. atlyginti ieškovui V. T. šių daiktų vertę, buvusią daiktų gavimo metu – 8 532,20 Eur (arba 29 460 Lt); priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad daiktus – automobilį, televizorių ir oro kondicionierių – šilumos siurblį – pirko atsakovė, nes šių daiktų įgijimo dokumentuose atsakovė yra įvardinta kaip pirkėja, o kieto kuro krosnelė taip pat pirkta atsakovės, kadangi pas atsakovę buvo kieto kuro krosnelės sąskaita, yra nepagrįsta. Tokia teismo išvada padaryta ne tik neįvertinus kitų svarbių įrodymų byloje, tačiau netgi prieštarauja daliai byloje esančių įrodymų (tarp jų ir pačios atsakovės paaiškinimams teismo posėdžio metu). Vien aplinkybė, jog prašomų grąžinti daiktų pirkimo dokumentuose pirkėja buvo nurodyta V. Ž. nereiškia, jog atsakovė tapo daiktų savininke. Apie šių daiktų įgijimo ieškovo asmeninėmis lėšomis, taip pat tam tikrų daiktų (oro kondicionieriaus – šilumos siurblio „Fujitsu“, kieto kuro krosnelės „Jotul“) sumontavimo atsakovės namuose aplinkybes ieškovas išsamiai paaiškino teismo posėdžių metu. Atsakovė, priešingai nei ieškovas, nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji daiktų įgijimo metu būtų turėjusi realias finansines galimybes nusipirkti prašomus grąžinti daiktus. Priešingai, iš pačios atsakovės pateiktos VSDFV Kauno skyriaus pažymos matyti, jog atsakovės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. dažniausiai tesudarė vos kelis šimtus litų per mėnesį, o didžiausias darbo užmokestis minėtu laikotarpiu neviršijo 1 000 Lt per mėnesį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė užsiimtų siuvimu ir iš šios veiklos kada nors būtų gavusi pajamų. Todėl vien tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus ir užsiima siuvimu, nesudarė pagrindo teismui pripažinti, jog ji turėjo finansines galimybes ginčo turtui įsigyti. Duomenys apie atsakovės gautą 141 500 Lt piniginę kompensaciją bylai taip pat nėra reikšmingi, kadangi neturi jokio ryšio su ieškovo prašytų grąžinti daiktų įgijimu. Tai 2015-08-19 posėdžio metu patvirtino pati atsakovė, nurodydama, kad po skyrybų iš sutuoktinio 2006 m. gauti pinigai ieškovo prašomų grąžinti daiktų įsigijimui nebuvo panaudoti. Atsakovės pateikta teismui Didžiojoje Britanijoje dirbančios dukters darbo užmokesčio lentelė bei 2015-05-26 dukters L. Ž. pareiškimas nepagrindžia atsakovės dukters teiktos finansinės paramos atsakovei, kadangi atsakovės dukra duoti „kas mėnesį“ mamai po 200 svarų fiziškai negalėjo, jokių pinigų pervedimų banku atsakovės dukra niekada neatliko, o pati duktė, anot atsakovės, į Lietuvą atvažiuoja tik kas keletą mėnesių. Neįtikinantis yra ir pareiškimo argumentas „davėme mamai 4000 svarų, kad nusipirktų Toyota Yaris automobilį“ ne tik todėl, kad atsakovės dukters šeimos finansinės galimybės yra ribotos (L. Ž. turi paskolą būstui, šeimą, tuo metu turėjo vieną vaiką, dabar jau du), bet ir tai, jog, kaip 2015-08-19 posėdžio metu nurodė pati atsakovė, iš anksto nebuvo žinoma, koks automobilis bus perkamas. Atsakovės argumentas, jog jos turtinė padėtis buvo gera dar ir todėl, kad ji kas mėnesį gaudavo kelis šimtus litų už savo močiutės slaugą, taip pat nepagrįstas jokiais slaugos pašalpos dydį ir gavimo faktą patvirtinančiais įrodymais, be to, nėra duomenų, kad atsakovė buvo paskirta slaugytoja, o ir pinigai turėjo būti panaudoti močiutės poreikiams. Kartu ieškovas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ginčo daiktų įgijimo laikotarpiu su atsakove taip pat gyveno jos moksleivė dukra, iki šiol tame pačiame name gyvena ir atsakovės mama, kurios pajamos tėra kukli senatvės pensija. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į atsakovės pozicijos nenuoseklumą, kuris yra akivaizdus tiek jos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus teismo posėdžių metu. Atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu kito, priklausomai nuo į bylą ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos informacijos, todėl ji buvo nesąžininga, tačiau teismas į šias aplinkybes (atsakovės pozicijos nenuoseklumą) neatsižvelgė ir jų visiškai nevertino. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas, priešingai nei atsakovė, viso bylos nagrinėjimo metu (nuo ieškinio teismui pateikimo iki bylos iš esmės išnagrinėjimo) buvo nuoseklus, jo paaiškinimai teisme atitiko ieškinyje (su ieškinio reikalavimų patikslinimu ir padidinimu) nurodytas aplinkybes, o taip pat vėliau į bylą pateiktus įrodymus. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neginčijo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties ir neprašė pripažinti jo šio sandorio šalimi. Ieškovas neginčijo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi šiuo atveju nėra sandorio negaliojimo pagrindų. Byloje nesant įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog televizorių, oro kondicionierių – šilumos siurblį, kieto kuro krosnelę bei automobilį įgijo kuri nors viena iš šalių, teismas turėjo ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir priimti sprendimą, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui klausimą. Ieškovas atstovavimo išlaidas šioje byloje patyrė net tik dėl savo ieškinio, bet ir akivaizdžiai nepagrįsto atsakovės priešieškinio. Dėl atsakovės pareikšto priešieškinio ieškovas patyrė 992,50 Eur atstovavimo išlaidų. Teismui atsakovės priešieškinį atmetus, teismas privalėjo priteisti ieškovui 992,50 Eur sumą. Be to, ieškovui dėl pareikšto ieškinio byloje patyrus 1 277,50 Eur atstovavimo išlaidų, o teismui ieškinį patenkinus 14 proc., ieškovui už patenkintą ieškinio dalį iš atsakovės turėjo būti priteista 178,85 Eur atstovavimo išlaidų. Tokiu būdu, ieškovui iš atsakovės iš viso turėjo būti priteista 1 171,35 Eur atstovavimo išlaidų (992,50 Eur + 178,85 Eur = 1 171,35 Eur). Priešieškinį atmetus, o ieškinį patenkinus iš dalies atsakovei turėjo būti priteista 339,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir padarius įskaitymą ieškovui turėjo būti priteista 831,65 Eur atstovavimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog nors apeliantas, skųsdamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą, teigia, jog vien aplinkybė, kad prašomų grąžinti daiktų pirkimo dokumentuose pirkėja buvo nurodyta V. Ž., nereiškia, jog atsakovė šiuo pagrindu tapo daiktų savininke, tačiau pirkimo dokumentai būtent ir yra pagrindas, kuriuo sudaroma daikto pirkimo–pardavimo sutartis, o šia sutartimi daikto pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog didesnė tikimybė, kad daiktą įgijo tas asmuo, kurio vardu yra šio daikto įsigijimo dokumentai, o ne tas, kuris turėjo geresnes finansines galimybes tą daiktą įgyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog automobilis yra įgytas ieškovo lėšomis. Taip pat niekaip nebuvo paneigtas faktas, jog automobilis buvo įgytas atsakovės. Be to, abejotina ar ieškovas pasirinko tinkama savo teisių gynimo būdą, nes kaip viena iš privalomų sąlygų, nustatytinų sprendžiant klausimą dėl be pagrindo įgyto turto, yra ta, jog turtas privalo būti įgytas kai nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė. Apelianto teiginiai, jog atsakovė elgėsi nesąžiningai, pagrįsti vien deklaratyviais iš konteksto ištrauktais argumentais. Nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės elgesys su ieškovu buvo nesąžiningas. Atsakovė taip pat pažymi, kad teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą sprendžia, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieškinio (tame tarpe ir priešieškinio) reikalavimų dalis, taikant proporcingumo principą. Kadangi ieškinys ir priešieškinis yra nagrinėjamas vienoje byloje, tai visos vienos šalies patirtos išlaidos yra bendros. Įstatymas nenumato, kad šalys privalo nurodyti, kiek išlaidų patirta dėl ieškinio ir kiek dėl priešieškinio nagrinėjimo, jos nėra atskirai išskirstomos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės be pagrindo įgyto turto, kuris buvo įgytas šalims kartu bendraujant ir, ieškovo teigimu, būtent jo asmeninėmis lėšomis, grąžinimo ieškovui, apeliantui iš esmės teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir įrodymų vertinimo, konstatuojant ginčo išsprendimui svarbias bylos aplinkybes
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dalis ginčo daiktų atsakovės buvo įgyti ieškovo asmeninėmis lėšomis, todėl teismas įpareigojo atsakovę juos grąžinti ieškovui, kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio pagrindu). Atmesdamas ieškinį dėl kitų daiktų ieškovui grąžinimo, teismas sprendė, kad nebuvo įrodyta, jog tie ginčo daiktai buvo įgyti už asmenines ieškovo lėšas ir jis yra jų savininkas, su kuo nesutinka ieškovas. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto daiktų grąžinimo pagrindo, t. y., kad jie grąžintini, kaip be pagrindo įgytas turtas. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ir teigia, kad ieškovas nurodo netinkamą teisių gynimo būdą ir turtas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negalėtų būti išreikalautas, tačiau apeliacinio skundo dėl nurodytų teismo išvadų ir priimto teismo sprendimo nepadavė. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytos teismo išvados pagrįstumo nepasisako (CPK 320 straipsnis). Esminis ginčas, remiantis apeliacinio skundo argumentais, kyla dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktus nustatymo, t. y. nustatymo, kas yra šių daiktų savininkas. Ieškovas savo poziciją ir teises į ginčo daiktus grindžia asmeninių lėšų panaudojimu jų įsigijimui, todėl pasisakytina būtent dėl šiuo klausimu padarytų teismo išvadų pagrįstumo, kartu vertinant, ar teismas tinkamai įvertino šiai aplinkybei pagrįsti pateiktus įrodymus ir nepažeidė įstatymuose nustatytų bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Be to, įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, ar įrodinėjamas faktas egzistuoja. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius reikšmingas sprendžiant jų pakankamumo klausimą.
Iš apeliacine tvarka apskųsto teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių. Ginčo daiktai – pločiaekranis televizorius „Panasonic“ su valdymo pultu, oro kondicionierius – šilumos siurblys „Fujitsu“ su valdymo pultu, kieto kuro krosnelė „Jotul“ ir lengvasis automobilis „Toyota Yaris“ buvo įgyti pirkimo būdu, t. y. sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, todėl nagrinėjant kilusį ginčą svarbu nustatyti, kas buvo šių daiktų pirkėju (CK 6.305 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis tuo, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog automobilio „Toyota Yaris“ pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su atsakove ir automobilis įregistruotas jos vardu, kad PVM sąskaitos faktūros dėl oro kondicionieriaus – šilumos siurblio „Fujitsu“ ir televizoriaus „Panasonic“ įgijimo buvo išrašytos atsakovės vardu, o kieto kuro krosnelės įgijimo dokumentas yra pas atsakovę, sprendė, kad šių daiktų savininkė yra atsakovė. Būtent šie tiesioginiai daiktų įsigijimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad nurodytų daiktų pirkėja, t. y. ir jų savininke yra atsakovė, todėl jai priklausantys daiktai iš jos negalėtų būti išreikalauti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartis net nebuvo ginčijama, o ieškovas tik tvirtino, kad automobilis buvo pirktas už jo asmenines lėšas. Atsižvelgiant į tai, net ir išreikalavus šį automobilį iš atsakovės, jis netaptų ieškovo nuosavybe, todėl ieškovas, nustačius jo asmeninių lėšų panaudojimą automobilio įsigijimui, iš esmės galėtų pretenduoti tik į pinigines lėšas.
Kadangi nurodytų daiktų pirkimo–pardavimo dokumentai įforminti atsakovės vardu, kas iš esmės patvirtina, kad ji laikytina pirkėja ir šių daiktų savininke, ieškovas privalėjo įrodyti, kad šiuos daiktus pirko būtent jis ir jis, o ne atsakovė, yra šių daiktų savininkas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad tai neva pagrindžia byloje surinkti įrodymai apie geras ieškovo ir atvirkščiai – nepakankamas atsakovės finansines galimybes įsigyti šiuos daiktus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ieškovo gera turtinė padėtis nesuponuoja išvados, kad jis yra visų ginčo daiktų savininkas. Akivaizdu, kad šiuo atveju didesnė įrodomoji reikšmė teiktina tiesioginiams rašytiniams įrodymams, kurie patvirtina daiktų įsigijimą atsakovės vardu. Duomenys apie ieškovo turtinę padėtį ir jo finansines galimybes tiesiogiai nepatvirtina, kad ginčo daiktus yra įgijęs būtent jis, jie tik patvirtina šalutinę aplinkybę, kad jis turėjo finansinę galimybę įgyti šiuos daiktu, tačiau siekiant nustatyti, ar būtent jis yra ginčo daiktų savininkas, vien šios aplinkybės nepakanka. Ieškovui teigiant, kad daiktai buvo įgyti už jo asmenines lėšas, turėtų būti pateikti konkretūs įrodymai, kad jis, turėdamas finansines galimybes, savo asmenines lėšas panaudojo būtent nurodytų daiktų įsigijimui. Tačiau byloje nėra pateikta jokių konkrečių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent ieškovas už juos sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Byloje tai grindžiama tik ieškovo paaiškinimais, iš dalies liudytojo V. D. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, pagrįstai pripažindamas juos nepakankamais nurodytai aplinkybei patvirtinti. Be to, pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.). Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus apie šalių finansines galimybes, detaliau neanalizuojami, kadangi šios aplinkybės nustatymas neturi tiesioginės įrodomosios reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, nes jo išsprendimui buvo svarbu nustatyti ne šalių finansines galimybes įgyti turtą, bet nustatyti, ar ieškovas panaudojo asmenines pinigines lėšas turto įgijimui. Nesant jokių kitokių tai patvirtinančių įrodymų, vien šie įrodymai laikytini nepakankamais reikšmingai faktinei aplinkybei (piniginių lėšų panaudojimui konkretiems daiktams įsigyti) nustatyti. Tam tikras atsakovės pozicijos nagrinėjamo ginčo klausimais nenuoseklumas, taip pat negali būti laikytinas tinkamu ir pakankamu įrodymu esminei nagrinėjimo ginčo aplinkybei, kas yra daikto pirkėjas ir savininkas, nustatyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teigdamas, kad buvo pažeistas reikalavimas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia nuostata, priteisė iš atsakovės ieškovui 30 Eur žyminį mokestį ir 318 Eur atstovavimo išlaidas Nors teismas nenurodė konkretaus priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, tačiau sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės atitinka patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (14 %) nuo visos ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų sumos. Ieškovo manymu, jis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir dėl atsakovės priešieškinio, tačiau priešieškinį atmetus šios išlaidos iš atsakovės nebuvo priteistos. Sutiktina, kad priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo savarankiškas reikalavimas, kuris turėjo atskirą pagrindą ir dalyką, todėl atsikertant į jį buvo patirtos papildomos išlaidos, kurios atmetus priešieškinį taip pat turėtų būti atlygintos.
Ieškovas pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus turėjo iš viso 2 270 Eur atstovavimo išlaidų. Dėl atsakovės pareikšto priešieškinio ieškovas sumokėjo advokatei 510 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, šis dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyto dydžio, todėl priešieškinį atmetus ieškovui turėjo būti atlygintos šios išlaidos. Po priešieškinio pareiškimo byloje, ieškovas dar turėjo bendrų su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais susijusių atstovavimo išlaidų, o būtent: 1) pagal 2015 m. balandžio 13 d. sąskaitą dėl 340 Eur sumokėjimo už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme (2015 m. balandžio 8 d. posėdis truko 1 val.); 2) pagal 2015 birželio 1 d. sąskaitą dėl 425 Eur sumokėjimo už baigiamųjų kalbų motyvų parengimą (340 Eur) ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme (85 Eur, 2015 m. balandžio 29 d. posėdis truko 2 val. 43 min, 2015 m. birželio 3 d. posėdis truko 10 min.); 3) pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. sąskaitą dėl 160 Eur sumokėjimo už baigiamųjų kalbų koregavimą ir papildymą (60 Eur – 2 val.) ir pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme (100 Eur, 2015 m. rugpjūčio 19 d. posėdis truko 2 val., 13 min); iš viso tokių išlaidų turėta 925 Eur sumai, o atstovavimas teismo posėdžiuose truko 5 val. 10 min. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą (pvz. paaiškinimai, baigiamosios kalbos) šis indeksas yra 0,4, o už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui ir pan. valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos patirtos tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio reikalavimų, laikytina, jog jos turėtos lygiomis dalimis, todėl už baigiamųjų kalbų, kaip dokumento parengimą, priteistina 142,90 Eur, (714,50 Eur x 0,4 = 285,80 Eur : 2). Kadangi baigiamosios kalbos koregavimas ir papildymas kaip atskiras dokumentas nebuvo pateiktas, todėl vertintinas tik laikas šiam veiksmui atlikti (t. y. 2 val.) ir kartu su kitomis atstovavimo išlaidomis atlygintina, remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu. Kadangi bendras sugaištas laikas yra 7 val. 10 min.ir tik pusę šio laiko priskirtina atstovavimui dėl priešieškinio (tai yra 3 val. 35 min.), todėl ieškovo atstovavimo teismo posėdžiuose dėl pareikšto priešieškinio išlaidos sudaro 282,90 Eur (1 val.+2 val. 43 min.+10 min.:2=2 val.x714,50 Eurx0,1=142,90 Eur+2 val. 13 min.+2 val. (už baigiamųjų kalbų koregavimą): 2=2 val.x 699,80 Eur x 0,1=140 Eur). Ieškovo atstovavimo išlaidos dėl pareikšto priešieškinio sudaro 792,90 Eur (510 Eur +282,90 Eur). Kadangi likusi ieškovo atstovavimo išlaidų dalis – 1 477,10 (2 270 Eur – 792,90 Eur) priskirtina išlaidomis dėl ieškinio, todėl ieškinio reikalavimus patenkinus 14 %, jam turėjo būti priteista 206,80 Eur, o iš viso – 999,80 Eur (792,90 Eur +206,80 Eur). Dėl šių argumentų padidintina iš atsakovės ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų suma iki 999,70 Eur.
Kadangi apeliacinis skundas dėl sprendimo esmės netenkinamas ir sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1 punktas), todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, tačiau tenkintinas atsakovės prašymas priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra 611 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik padidinti priteistas iš atsakovės V. Ž. ieškovui V. T. atstovavimo išlaidas iki 999,70 Eur.
Priteisti iš ieškovo V. T. atsakovei V. Ž. 611 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.