- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- eB2-227-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00262-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- UAB "Anveta", Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdyba, Utenos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai"
- Pareiškėjas
- BUAB "Juostina"
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Juostina“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Penktasis šansas“ prašymą dėl BUAB „Juostina“ bankroto pripažinimo tyčiniu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2018-12-03 nutartimi UAB „Juostina“ iškelta bankroto byla pagal ieškovo VSDFV Utenos skyriaus ieškinį, bankroto administratoriumi paskirta MB „Penktasis šansas“. Nuo 2019 m. kovo 4 d. nutarties įsiteisėjimo bendrovė likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
Bankroto administratorius pareiškimu teismui prašo pripažinti UAB „Juostinas“ bankrotą tyčiniu, apriboti buvusio bendrovės vadovo G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę 5 metus eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tvirtina, kad yra Juridinių asmenų nemokomu įstatymo ( toliau –JANĮ) 70 str. 1 ir 2 dalyse nurodyti požymiai, leidžiantys daryti išvadą, kad įmonės bankrotas yra tyčinis.
Nurodo, kad UAB „Juostinas“ skolas kaupė nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., skolos vis didėjo. Bendrovės vadovas žinojo savo prievolę atsiskaityti su kreditoriais, bet siekė to išvengti. Jis ne tik kad nemažino kreditorių rato ir skolų, bet vis sudarinėjo naujas sutartis, didindamas tikimybę, kad su kreditoriais neatsiskaitys, nes skolos išaugo ir viršijo apskaitytą bendrovės turtą.
Atsakovas G. L. 2020 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-60-300/2020) yra pripažintas kaltu už apgaulingą UAB Juostina apskaitos tvarkymą, paslepiant apskaitos dokumentus, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą, turto pasisavinimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir kitų nusikalstamų veikų, kurios numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.,220 str. 1 d, 183 str. 2 d., 216 str. 1 d., 246 str. 2 d. ir 300str. 1 d. Jis šiuo metu atlikinėja realią jam skirtą laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Atsiliepimas
Atsakovas G. L., tretieji asmenys atsiliepimų į administratoriaus prašymus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bei teisių G. L. apribojimo nepateikė, jiems buvo įteikti prašymai, G. L., atlikinėjančiam laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai tenkinami.
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Juostina“, nustatyta, kad bendrovė įregistruota 2016m. lapkričio 23 d. , neturi turto ir lėšų 2688 Eur įsiskolinimui VSDFV Utenos skyriui sumokėti, nes neturi pakankamai pajamų. Nurodyta, kad bendrovėje 2018 metais buvo apskaitytas ilgalaikis turtas tik 16 642 Eur vertės, nėra duomenų apie tai, kad jis būtų apsunkintas įkeitimu. Apskaityta turto iš viso už 150 617 Eur, iš jo 133 684 Eur trumpalaikio turto, o skolų - už 82 544 Eur. Nutartyje pagal G. L. paaiškinimus nurodyta, kad įmonė pelną jei ir pasiekė, tai tik pasiskolinus lėšų iš akcininko, bet tokių įrodymų nėra.
Tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-300/2020 nustatyta, kad ne kartą teistas UAB „Juostina“ akcininkas ir vadovas G. L. nuo 2017 m. iki 2018 m. vasario mėn., būdamas UAB „Juostina“ vadovu ir atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, nurodančius, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, to nesilaikė, nes nesudarė darbo sutarčių su faktiniais darbuotojais, jiems ir tiems, su kuriais sutartys buvo sudarytos, mokėjo neoficialų darbo užmokestį, kitiems darbuotojams mokėjo didesnį darbo užmokestį, nei rodė dokumentuose, o kad išvengti gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, buhalterei, tvarkančiai bendrovės apskaitą, teikė neteisingus duomenis ir pagal juos buvo vedama apskaita.
Nuosprendžiu nustatyta, kad vengdamas mokesčių, G. L. į deklaracijas įrašydavo neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas taip išvengdamas pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo: pardavęs prekes ir už jas gavęs atsiskaitymą grynais pinigais, gautų lėšų nepajamavo; apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neužpajamuodamas gautų lėšų už parduotas prekes, jas pasisavindavo. Vėliau jis pasisavintas lėšas įnešė į bendrovė sąskaitą kaip savo pinigines lėšas, naudojamas bendrovės veikloje, tuo neva didindamas bendrovės skolą sau kaip atskaitingam asmeniui ir sudarydamas galimybę jų neprarasti, jas legalizuoti. Kai bendrovės veikla komplikavosi 2018-02-21, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iki 2018-09-28 G.L. tas lėšas išsimokėjo sau iš kasos/ banko, o kitų skolų kreditoriams nedengė. Tai jis nurodė ir keliant bendrovei bankroto bylą.
Po to bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. G. L. paslėpė. Jie nebuvo surasti, dokumentai ir turtas liko neperduoti po bankroto bylos UAB „Juostina“ iškėlimo. Galiausiai, kad išvengti turto bei dokumentų perdavimo pareigos, G. L. iki 2018-10-24 apgaulingai surašė akcininko sprendimą, kuriuo nuo 2018-10-25 save atleido iš direktoriaus pareigų ir tą pačią dieną direktore paskyrė M. S., kuri nei Lietuvoje, nei Pabaltijo valstybėse niekada nėra buvusi. Šį dokumentą jis pateikė VĮ „Registrų centras“, kuriame buvo įregistruotas naujas vadovas. Šias aplinkybes G. L. pripažino nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme.
Be to, tiriant G. L. nusikalstamas veikas 2018 m. vasario 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė nutarimu laikinai apribojo UAB „Juostina“ nuosavybės teises į įmonei priklausantį krovininį automobilį Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 19000 Eur vertės, keleivinį automobilį VW „Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Eur vertės, uždraudžiant valdyti ir disponuoti turtu. Turtas buvo perduotas saugoti G. L., bet jis šias transporto priemones pardavė už mažesnę kainą. Automobilio Volvo FM9, kuriam dar įregistruota hipoteka, surasti nepavyko, jo vertė iš G. L. priteista pagal administratorės ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu už akių.
Pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Paminėtame ĮBĮ straipsnyje nurodytų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą, nes įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir teisinių padarinių, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad bendrovės „Juostina“ bankroto byloje patvirtina 88038,89 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma, kad kreditorių reikalavimai bendrovei susiformavo 2017 m. pabaigoje – 2018 m.
Teismo vertinimu, bendrovė 2018 m. pradžioje dar galėjo atsiskaityti su kreditoriais ir vykdyti finansinius įsipareigojimus, nes iš veiklos gaudavo lėšų, tačiau jų tinkamai nepajamavo, dalį gautų lėšų po atsiskaitymo su tiekėjais bei darbuotojais, vadovas vienasmeniškai naudojo savo nusikalstamai veikai, jas vėliau neva skolino bendrovei, o iki 2018 m. rugsėjo mėn., kai veikla sustojo, jas G. L. galutinai pasisavino, įformindamas skolos grąžinimą. Bendrovė parduodama prekes ir teikdama paslaugas atsiskaitydavo grynais pinigais, todėl buvo sąlygos jų nepajamuoti, neapskaitytas lėšas vadovui naudoti savo nuožiūra. Nustatytomis aplinkybėmis nebuvo nustatyta tikroji bendrovės „Juostina“ ūkinė finansinė veikla, nebuvo sumokėti mokesčiai į valstybės/ savivaldybių biudžetą, nes didžiausi reikalavimai bankroto byloje yra Valstybinės mokesčių inspekcijos ir siekia 81 903,50 Eur.
Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes nėra tiksliai nustatyta, kad 2018 m. pradžioje bendrovės valdymo organams jau buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Juostina“ iškėlimo. 2018 m. vasario mėn. po atliktos kratos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, po ko bendrovės ūkinė veikla iš esmės nutraukta, G. L. pasisavino bendrovės lėšas, taip suprasdamas, kad bendrovė privesta prie bankroto.
Bendrovės bankroto bylos iškėlimo procesas inicijuotas kreditorės VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. spalio 17 d. Tuomet skola šiam kreditoriui siekė 2687,75 Eur, ji susidarė nuo 2018 m. I ketvirčio, o valstybės biudžetui skola ieškiniu nurodyta 8 557,46 Eur. Bendrovė įspėta dėl skolos VSDF sumokėjimo ir bankroto bylos jai inicijavimo 2018 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas G. L. 2018-09-10 įsipareigojo sumokėti pusę skolos, o kitą dalį mokėti dalimis, tačiau susitarimo su kreditoriumi dėl to nesudarė, skolos nesumokėjo, sutikdamas, kad bendrovei būtų keliama bankroto byla. VSDFV Utenos skyrius ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Juostina“ ( bylos Nr.eB2-50-280/2021) nurodė, kad nuo 2018-06-01 G. L. bendrovėje nebedirbo. Šios aplinkybės patvirtina, kad G.L. sąmoningų savanaudiškų veiksmų pasekmėje UAB „Juostina“ privesta prie tyčinio jos bankroto.
Kaip nustatyta, UAB „Juostina“ ūkinę-komercinę veiklą vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, tinkamai neapskaitė pajamų ir išlaidų, siekdama išvengti priklausančių mokesčių. Valstybei buvo padaryta didelė žala. Su kitais kreditoriais neatsiskaityta tik dėl to, kad G. L. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis, paslėpęs dokumentus, realizavęs turėtą bendrovės turtą, paliko bendrovę likimo valiai. Teismo paskirtam bankroto administratoriui jis nei turto, nei dokumentų neperdavė, jam už tai teismo nutartimi skirta bauda.
Žemesnės instancijos teismas
G. L. turėjo būti žinoma ir jis žinojo, kad tokiu elgesiu jis pažeidžia valstybės institucijas atstovaujančių kreditorių teises ir teisėtus interesus ( Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Be to, jis sau išmokėdamas faktiškai bendrovės pajamas sudarančias lėšas, jas nuslėpdamas nuo šių kreditorių, kai gavo įspėjimą dėl gresiančio bankroto, turėjo suvokti ir suvokė, kad bendrovė bankrutuos ir tas bankrotas savo esme bus tyčinis.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo JANĮ ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Lingvistinis bei loginis šios normos vertinimas patvirtina, kad įgyvendinant atitinkamas teises juridinio asmens bankroto procese nuo 2020 m. sausio 1 d., nepaisant to, jog bankroto procesas buvo pradėtas dar iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikytinos JANĮ nuostatos, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje. Teisė pateikti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepatenka į paminėtoje normoje nustatytą išimčių sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl UAB „Juostina“ bankroto pripažinimo tyčiniu teismui pateiktas 2021 m. kovo 3 d., todėl šis klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis JANĮ, o ne ĮBĮ nuostatomis.
Pasikeitus įstatyminiam juridinių asmenų bankroto teisinių santykių reglamentavimui, atitinkamai pasikeitė ir tyčinio bankroto instituto nuostatos.
JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, akivaizdu, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. Taigi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai.
Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartį).
Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibūdinimu. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju UAB „Juostina“ tapo nemoki todėl, kad G. L., matydamas bendrovės skolas ir jų nemokėdamas, tinkamai neapskaitytas bendrovės pajamas pasisavino. Po to paslėpė bendrovės dokumentus, iššvaistė apskaitytą turtą.
Dėl vadovo atsakomybės
JANĮ 70 str. 3 d. nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Šis asmuo pagal byloje nustatytas aplinkybes ir yra G. L., a.k. (duomenys neskelbtini).
JANĮ 13 str. 2 d. nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, kai savo veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir(ar) informacijos. Pagal šį teisinį reglamentavimą yra pagrindas atsakovui G. L. apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, nes jis ne tik kad savo veikimu sukėlė UAB „Juostina“ tyčinį bankrotą, bet ir neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir(ar) informacijos. Jis klaidino ir teismą, nurodydamas, kad savo asmeninėmis lėšomis finansavo bendrovės veiklą, dėl ko bendrovė su juo turėjo atsiskaityti, todėl nemokėjo mokesčių. Vėliau išaiškėjo jo nusikalstama veikla. Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Todėl yra pagrindas teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apriboti 5 metams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., Juridinių asmenų nemokumo įstatymo70 str., 13 str. 2 d.,
nutaria:
1. UAB „Juostina“ , įm. kodas 304425699, bankrotą, kurį sukėlė buvęs bendrovės vadovas G. L., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti tyčiniu.
2. Apriboti G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
Nutartį siųsti administratoriui ir G. L., jai įsiteisėjus- Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Nutartį per 7 dienas nuo paskelbimo per EPP, o G.L. nuo nuorašo gavimo dienos, galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.