Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugpjūčio 4 d. epizodas) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 7 d. epizodas) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. rugsėjo 24 d. epizodas) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – prie didesnės neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo, tai yra nuo 2025 m. gegužės 22 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, ties pastatu esančiu (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens už 100,00 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau, nei 2,283 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,404 g psichotropinės medžiagos – MDMA, iš kurių 0,801 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir 0,404 g psichotropinės medžiagos – MDMA, laikė prie savęs, kol šias psichotropines medžiagas 2024 m. rugpjūčio 18 d. 20.40 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 1,482 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol jas 2024 m. rugpjūčio 19 d. 24.00 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.1. Be to, E. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) aikštėje, iš nenustatyto asmens už 50,00 eurų neteisėtai įgijo ne mažiau, nei 0,281 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs iki 2024 m. rugsėjo 8 d. 1.30 val., kai pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą išmetė ant žemės, po ko ją surado bei paėmė policijos pareigūnai.

1.2. Be to, E. Č. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2024 m. rugsėjo 24 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje, rado ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ne mažiau, nei 1,185 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šią psichotropinę medžiagą laikė prie savęs iki 2024 m. rugsėjo 25 d. 15.00 val., kai pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus, ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą išmetė ant žemės, po ko ją surado bei paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai nuosprendyje sprendžiant bausmės skyrimą nuteistajam E. Č. atsižvelgė į tai, kad padaryti trys tyčiniai baigti, nesunkūs nusikaltimai, į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: teistas 7 (septynis) kartus, tame tarpe ir už tokią pačią veiką, ir už narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumo neturėjo, baustas administracine tvarka, tame tarpe už narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimą, nedirba, atlieka bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir už nusikalstamų veikų padarymą skirti jam švelnesnes – arešto bausmes.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas E. Č. bausmes neatsižvelgė į BK pakeitimus, kurie priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 ir 2024 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. XIV-3033, kuriais buvo iš esmės pakeista BK bendroji dalis bei BK specialioji dalis. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius pakeitimams, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą atsirado alternatyvios dvi bausmės, dėl ko skiriant bausmę būtina į tai atsižvelgti.

3.2. Apeliantas skunde teigia, jog nuo paskutinio padaryto nusikaltimo (2013 m. sausio 30 d.) praėjo daug laiko, t. y. daugiau nei 11 (vienuolika) metų. Per visą šį laikotarpį nuteistojo teigimu, jis dirbo, nusižengimų nedarė, asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Nusikaltimo padarymo metu teistumo neturėjo, todėl skirti sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę yra neteisinga bei netikslinga.

3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Č. nurodo, jog nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nebandė išvengti atsakomybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto manymu yra pagrindas skirti bausmes pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas.

3.4. Nuteistasis nurodo ir tai, jog apylinkės teismas net nesvarstė galimybės skirti švelnesnes bausmes – areštą, kai laisvės atėmimas skiriamas tik išskirtinais atvejais, kai kaltinamasis piktybiškai kenkia tyrimui, o švelnesnėmis bausmėmis nebūtų pasiektas teisingumas. Apelianto manymu, jam privalo būti skiriama ne pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė.

3.5. Skundu nesutinkama ir su paskirtų bausmių subendrinimu. Nuteistojo teigimu, visos trys nusikalstamos veikos padarytos tais pačiais veiksmais, jos sudaro idealią veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu nuteistasis E. Č. prašo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

3.6. Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde taip pat prašo įskaičiuoti jau atliktą bausmę nuo 2024 m. lapkričio 22 d.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis E. Č. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ar savo paties kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi bei paskirtų bausmių bendrinimu. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurias pagrįstai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos). Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas parinko teisingas bausmių rūšis ir jų dydžius, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė ir paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai subendrino tarpusavyje.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Č. paskirtos griežčiausios bausmės rūšies pakeitimo ir trukmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo apeliacinio skundo pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2k-126-693/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Č. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pavojingumą, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni.

9. Nuteistasis apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nesivadovavo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 pagrindu įsigaliojusiais pakeitimais bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3033 pakeitimais, kurie nagrinėjamu atveju yra reikšmingi paskiriant apeliantui teisingą bausmę. Nuteistojo manymu, įvertinus minėtus BK pakeitimus, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam turėjo būti skiriamos švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės.

10. Kaip ir teisingai nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo pakeisti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsniai ir kodeksas papildytas 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais. Skundžiamas nuosprendis priimtas po šių pakeitimų įsigaliojimo, dėl ko teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, privalo vadovautis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia redakcija. Nors skundžiamame nuosprendyje nėra aptartos aplinkybės dėl BK pakeitimų, įsigaliojusių 2025 m. vasario 1 d., tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skiriamų bausmių už atskirtas nusikalstamas veikas rūšį bei jų dydį, neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas nesivadovavo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia BK įstatymo redakcija, kuri yra aktuali teisingos bausmės skyrimui.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Č. nurodo, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio pakeitimus. Teisėjų kolegija, šiame kontekste pažymi, kad šio straipsnio pakeitimai yra susiję su švelnesnės bausmės paskyrimu nei tai numatyta straipsnio sankcijoje. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus šio straipsnio pakeitimams, BK 54 straipsnio 3 dalis papildyta tuo, jog jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl E. Č. paskirtos bausmės pagrįstumo, esminės reikšmės aptarto BK 54 straipsnio pakeitimai, skiriamai bausmei neturi.

12. Nagrinėjamu atveju, kaip ir teisingai nurodoma skunde, iš esmės yra aktualūs 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusio BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Be to, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę ar su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, jog apylinkės teismas, skirdamas E. Č. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, būtų pažeidęs aptariamas įstatymo nuostatas.

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog E. Č. padarė jam kaltinime inkriminuotas nusikalstamas veikas, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. rugpjūčio 4 d. epizodas) paskyrė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. rugsėjo 7 d. epizodas) paskyrė 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2024 m. rugsėjo 24 d. epizodas) paskyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi, matyti, jog apylinkės teismas E. Č. skirdamas bausmes, nustatė kiek didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas (3 mėnesiai) bei ženkliai mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

14. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam E. Č. paskirtų bausmių pagrįstumo, būtina įvertinti tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį bei sunkumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam E. Č. skiriamas bausmes, teisingai nurodė, jog nuteistasis padarė tris nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino, proceso nevilkino (BK 59 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu, E. Č. laikomas neteistu, t. y. ankstesni teistumai jo atžvilgiu buvo išnykę. Visgi, nepaisant šių aplinkybių, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos E. Č. padarytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad E. Č. pirmą kartą nuteistas 1995 m. lapkričio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Toliau, iki skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, sekė dar šeši E. Č. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl nusikalstamų veikų padarymo. Aptariamu atveju, svarbu pažymėti tai, jog 2007 m. sausio 30 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, E. Č. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir jam paskirta 12 MGL (1 500 litų) bauda bei 2009 m. sausio 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors kaip jau minėta, šie teistumai, nusikaltimų padarymo metu buvo išnykę, visgi, šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia vertinti E. Č. kaip linkusią nusikalsti asmenybę.

16. Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, jog nuo paskutinio praeityje padaryto nusikaltimo praėjo ilgas laiko tarpas, kiek daugiau nei 11 metų bei per visą šį laikotarpį apeliantas nedarė jokių teisės pažeidimų. Nesutinkant su šiais skundo argumentais, atkreiptinas dėmesys, jog E. Č. taip pat nuteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, jog minėtas nuosprendis nusikalstamų veikų darymo metu buvo neįsiteisėjęs, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, E. Č. padarė 2024 m. rugpjūčio 4 d., 2024 m. rugsėjo 7 d. ir 2024 m. rugsėjo 24 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nuteistasis dėl šio minėto apkaltinamojo nuosprendžio pateikė apeliacinį skundą nesutikdamas su jam paskirta bausme. Taigi, akivaizdu, jog nuteistajam E. Č., nusikalstamų veikų darymo metu, buvo žinoma, jog jo atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Visgi, tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Būtent šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Nors ankstesnis teismo nuosprendis ir buvo neįsiteisėjęs, tačiau E. Č. buvo žinoma apie šio nuosprendžio priėmimą bei jam paskirtos bausmės griežtumą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

17. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, jog iš esmės jis nedaro jokių teisės pažeidimų, paneigia ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, iš kurio matyti, jog E. Č. ne kartą baustas administracine tvarka, tarp kurių ir už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (3 t., b. l. 81–84). Akivaizdu, jog E. Č. daromi teisės pažeidimai susiję su narkotinių, psichotropinių medžiagų disponavimu, nėra atsitiktinio pobūdžio, o skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas jis padarė tyčia. Būtent dėsningi nuteistojo veiksmai nulėmė nusikalstamų veikų rezultatus. Aptartos aplinkybės, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog E. Č. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog jam paskyrus švelnesnę nei terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos manymu, terminuotas laisvės atėmimas, sistemingai darančiam teisės pažeidimus asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei paveikti, kad E. Č. laikytųsi įstatymų.

18. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, t. y., jog jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nesistengė išvengti jam gresiančios atsakomybės. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, E. Č. parenkant bausmės rūšį bei jos dydį, svarbu tai, jog valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui bei turi paveikti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o ne sudarytų nebaudžiamumo ar pernelyg švelnaus baudžiamumo iliuziją.

19. Kaip jau minėta, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, kaltinamajam prisipažinus, nuoširdžiai gailintis bei padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, teismas iš esmės privalo skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba skirti alternatyvią bausmę. Kitu atveju, skiriant didesnę nei minimalią laisvės atėmimo bausmę, privaloma motyvuoti papildomai. Visgi, aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai manytina, jog nuteistasis E. Č. neatitinka visų BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų.

20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.40 val., patruliuojant pastebėjo asmenį, kaip paaiškėjo E. Č., kuris važiavo paspirtuku bei jam buvo nustatytas 0,66 promilių girtumas. E. Č. nurodė, kad prie savęs neturi nelegalių arba neleistinų daiktų, tačiau apžiūrint E. Č. daiktus, už telefono dėklo buvo rastas vienas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, kaip vėliau nustatyta psichotropinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 142–143). Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. rugsėjo 8 d. patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, pastebėjo tris vyrus, vienas jų rankos mostu kažką švystelėjo. Žolėje pastebėjo gulintį plastikinį, užspaudžiamą maišelį, kuriam buvo septyni folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais, kaip vėliau paaiškėjo psichotropine medžiaga – amfetaminu. Nustatyta, jog šias psichotropines medžiagas išmetė E. Č. (2 t., b. l. 30–31). Liudytoja K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste, pastebėjo E. Č., kurį nusprendė patikrinti ar neturi su savimi draudžiamų daiktų, matė, kaip būdamas netoli krūmų E. Č. kažką išmetė, kaip vėliau paaiškėjo plastikinį maišelį su baltos spalvos milteliais – psichotropine medžiaga amfetaminu (2 t., b. l. 107–108). Taigi, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. Č. pripažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau deklaruojamas kaltės pripažinimas, teisėjų kolegijos manymu, buvo nulemtas ne jo paties laisvos valios, o surinktų įrodymų. Aptariamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis E. Č. padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti reikšmingas nusikalstamų veikų atskleidimui aplinkybes. Priešingai, visų nusikalstamų veikų padarymo metu, nuteistasis stengėsi išvengti to, jog pas jį būtų rastos neleistinos psichotropinės medžiagos, vienu atveju neigdamas, jog su savimi turi neleistinų daiktų, kitais atvejais išmesdamas psichotropines medžiagas, manydamas, jog jų policijos pareigūnai neras. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, jog nuteistojo E. Č. prisipažinimas yra nuoširdus, juolab, jog nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų nenustatė ir apylinkės teismas, o pateiktu apeliaciniu skundu, šios aplinkybės nėra ginčijamos.

21. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą, skirtos kiek didesnės nei minimalios laisvės atėmimo bausmės. Aukštesnysis teismas, įvertinęs jau anksčiau šioje nutartyje aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, sprendžia, jog paskirtos bausmės yra teisingos bei proporcingos, atsižvelgiant į veikų pavojingumą bei siekiamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Ankstesniais teismų nuosprendžiais, E. Č. buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, t. y. baudos ar arešto bausmės. Visgi, akivaizdu, jog švelnesnių bausmių skyrimas E. Č. elgesiui tai ilgalaikės teigiamos įtakos nepadarė.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir teisingai nustatė jų dydžius.

23. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. Č. laisvės atėmimo bausmę, nepasisakė dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, nors BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nepaisant to, jog skundžiamame nuosprendyje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė nėra aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo manyti, jog aptariamu atveju, E. Č. atidėjus nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, būtų pasiekti bausmės tikslai. Skundžiamu nuosprendžiu, E. Č. nuteistas už trijų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. Šias nusikalstamas veikas padarė būdamas nuteistas už sunkesnio nusikaltimo padarymą, kuris yra susijęs taip pat su narkotinių medžiagų disponavimu (BK 260 straipsnio 1 dalis), kas rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelė ir efektyvi priemonė E. Č. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra paskirti nuteistajam realų laisvės atėmimą.

Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo

24. Nagrinėjamu atveju, aktualu ir tai, jog po E. Č. nusikalstamų veikų padarymo įsigaliojo nauja BK 259 straipsnio 1 dalies redakcija (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.)., kurioje sušvelninta nesunkaus nusikaltimo, nurodyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, sankcija, t. y. veikos baudžiamumas buvo papildytas naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, kai pirmesnėje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje šio nusikaltimo sankcijoje buvo nustatyta baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

25. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, be kita ko, bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Įsigaliojus švelnesniam baudžiamajam įstatymui, dėl jo taikymo kasacinėje bylų praktikoje formuluojama tokia taisyklė, kad, nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025).

26. Nagrinėjamu atveju, anksčiau šioje nutartyje aptarti duomenys, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam E. Č. bausmės tikslai bus pasiekti taikant naują BK 259 straipsnio 1 dalies redakciją (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d.) įtvirtintas švelnesnes bausmes – viešuosius darbus ir/ar laisvės apribojimą, todėl E. Č. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią BK 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kuria įstatymo redakcija vadovavosi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Č. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl ko šioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendis tikslintinas.

Dėl bausmių bendrinimo

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių bendrinimo ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis. 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmių apėmimo būdu, kadangi apelianto manymu, jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

28. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

29. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtinoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

30. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose BK straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025). Tai tokie atvejai, kai išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau nei vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Šiame kontekste pabrėžtina tai, kad teismų praktikoje yra konstatuota, jog nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos, t. y. būtinos viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

31. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog E. Č. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis E. Č. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis laikė skirtingą psichotropinių medžiagų kiekį. Kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, E. Č. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas. Taigi, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos neatitinka teismų praktikoje formuojamos idealiosios sutapties sąlygų, dėl ko nėra pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde. Be to, aptariamu atveju, nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą ir taikant kitas BK 63 straipsnyje 5 dalyje numatytas sąlygas, kadangi E. Č. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, kurios priskiriamos tai pačiai nesunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. padarytos nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, kaip to reikalaujama BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas taikyti visišką ar dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, yra teismo diskrecija. Nustačius, jog aptariamu atveju, nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, nors ir turėdamas išnykusį teistumą, tačiau anksčiau būdamas teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą tiek turint tikslą jas platinti, tiek ir neturint tokio tikslo, į tai, kad naujas nusikalstamas veikas įvykdė praėjus kiek daugiau nei 2-3 mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, taikydamas visišką bausmių sudėjimą, teisės aiškinimo klaidų nepadarė. Dėl ko, keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, aukštesnysis teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

33. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant E. Č. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

34. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas, E. Č. padarė po 2024 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžio priėmimo, kuris naujų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neįsiteisėjęs. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes subendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2011, 2K-233-654/2023). Taigi, pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmių bendrinimo būdą pagal BK 64 straipsnį, teisės aiškinimų klaidų nepadarė, apeliaciniame skunde šios aplinkybės taip pat nėra ginčijamos.

Dėl laiko, išbūto laikinajame sulaikyme, įskaitymo į bausmę

35. Nuteistasis E. Č. apeliaciniame skunde prašo į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmės dalį pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo tenkinti šio nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimo.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog E. Č. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. spalio 28 d. Nors nuteistasis prašo įskaityti ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmės dalį, tačiau priešingai nei BK 63 straipsnio taikymo atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, pagal ankstesnį nuosprendį. Bausmes bendrinant vadovaujantis BK 64 straipsniu, pridedama neatlikta bausmės dalis, taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-648/2023).Taigi, įvertinus tai kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo į paskirtą subendrintą galutinę bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal ankstesnį teismo nuosprendį.

37. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Č., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 18 d. 21.00 val., o 2024 m. rugpjūčio 19 d. 15.13 val. paleistas į laisvę (3 t., b. l. 9–11, 14–15). BK 66 straipsnis numato, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. Č. šioje byloje buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 15.13 val. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, paskiriant bausmę, pirmosios instancijos teismas neįskaitė E. Č. laikinajame sulaikyme išbūto laiko, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl proceso išlaidų

38. Kauno apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 27 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 27 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. Č.. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 154,17 eurų dydžio išlaidas.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

40. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Šioje byloje nuteistajam E. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas (advokatas Aleksandras Pocius) buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi, esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas nuteistajam E. Č. buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių.

41. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, įrodymų tyrimas neatliktas. E. Č. bylos duomenimis nedirba, duomenų, kad turėtų vertingesnio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto byloje nėra. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. Č. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuteistojo E. Č. nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir nurodyti, kad E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) (2024 m. rugpjūčio 4 d. veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) (2024 m. rugsėjo 7 d. veika), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) (2024 m. rugsėjo 24 d. veika).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinę subendrintą ir paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti E. Č. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 15.13 val. išbūtą laiką (2 dienas), jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. Č. už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.