- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-2307-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07521-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Trečiasis asmuo
- AB „Šiaulių bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei J. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir kita, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. R. prašydamas: 1) santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) 3) nepilnamečių vaikų A. R. ir D. R. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 500,00 Eur kiekvienam nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, paskirti atsakovę lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; 6) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kiekvienam per mėnesį būsto nuomos ir būsto išlaidoms už komunalines paslaugas apmokėjimui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki atsakovė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą užtikrins nuomos sutarties pagrindu; 7) po santuokos nutraukimo ieškovo siūlomu būdu padalinti santuokoje įgytą turtą; 8) įpareigoti atsakovę pateikti teismui duomenis apie jos vardu registruotą turtą (transporto priemones, nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt.); 8) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei kitas su byla susijusias išlaidas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 30 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma: 1) santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – „K.“; 3) nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina; 4) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiais vaikais; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 750,00 Eur kiekvienam per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, paskiriant atsakovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 750,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 7) priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams po 2 250,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, paskiriant atsakovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) po santuokos nutraukimo atsakovės siūlomu būdu padalinti sutuoktinių turtą; 9) pripažinti, kad nekilnojamasis turtas t. y., žemės sklypas, kurio plotas 0,0584 ha, ir Pastatas – Gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 211,32 kv. m., esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 10) pripažinus minėtą nekilnojamąjį turtą, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi nustatė 2021 m. birželio 30 d. atsakovės J. R. pateiktam procesiniam dokumentui dalyje dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų bei rašytinių įrodymų vertimo terminą iki 2021 m. liepos 22 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, likusioje dalyje atsakovės J. R. pateiktą procesinį dokumentą priėmė kaip rašytinius paaiškinimus.
Atsiliepimas
4. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsakovė J. R. teismo pranešimo su procesiniais teismo dokumentais, tame tarpe ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nėra gavusi iki šios dienos, o atsakovės atstovei per EPP sistemą nebuvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo, be to tarp šalių vyko procesas dėl taikos sutarties sudarymo. Atsakovė nurodė, jog teikia atsiliepimą į ieškinį ir prašo teismo konstatuoti, kad terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį nepraleistas. Teismo priimtas ieškinys su priedais byloje pirmiausiai buvo siunčiamas atsakovei byloje nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteiktas. Teismui gavus advokatės A. R. su atsakove sudarytą atstovavimo sutartį, procesiniai dokumentai, t. y., teismo priimtas nagrinėjimui pirminis ieškinys, ieškovo pareiškimas dėl trūkumų pašalinimo ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo per EPP sistemą 2021 m. birželio 6 d. buvo išsiųsti atsakovės atstovei, advokatei A. R.. Procesinių dokumentų įteikimo atsakovei diena laikytina 2021 m. birželio 4 d., o terminas atsiliepimui pateikti atsakovei pasibaigė 2021 m. birželio 18 d. įskaitytinai. Per teismo nustatytą 14 d. terminą atsakovė atsiliepimo byloje nepateikė, prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti bei priežasčių, sąlygojusių pavėluotą atsiliepimo pateikimą, atsakovė nenurodė, todėl jos pateiktą procesinį dokumentą teismas atsisakė priimti kaip atsiliepimą į ieškinį, dalyje dėl atsakovės atsikirtimų į pareikštus ieškinio reikalavimus priėmė kaip rašytinius atsakovės paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsakovė pateikė ne tik savo poziciją dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, tačiau tuo pačiu procesiniame dokumente formuluoja savarankišką reikalavimą dėl sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo ir žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei jų padalijimo natūra lygiomis dalimis. Teismas išaiškino, kad bet kokie savarankiški šalių priešpriešiniai reikalavimai byloje yra reiškiami pateikiant priešieškinį bei sumokant įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. priešieškiniui šioje dalyje pareikšti. Dalis atsakovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų rašytinių įrodymų – informacija apie užsienio valstybėje turimą turtą – pateikti ne valstybine kalba, todėl teismas įpareigojo atsakovę pateikti aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų vertimus į lietuvių kalbą, patvirtintus įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė J. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį dalyje dėl trūkumų šalinimo dėl reiškiamų savarankiškų reikalavimų ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti atsakovės J. R. pateiktą atsiliepimą į ieškinį ne kaip rašytinius paaiškinimus, o kaip atsiliepimą į ieškinį.
7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad pirminis ieškinys, pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir teismo pranešimas kartu su lydraščiu buvo išsiųstas per EPP sistemą 2021 m. birželio 6 d., tačiau toks dokumentas nebuvo pristatytas ir nebuvo suprasta, ar ieškinys iš viso yra priimtas, nes nutarties priimti ieškinį teismas nepateikė. Ieškovas buvo įpareigotas pašalinti trūkumus, tačiau iki dabar to nepadarė, todėl tiek atsakovė, tiek jos atstovė buvo suklaidintos. 2021 m. birželio 30 d. atsakovės atstovė per EPP sistemą pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį. Atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį atitinka CPK 142 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši civilinė byla dar nebuvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje ir iki šiol nėra paskirta nagrinėti, todėl pateiktas atsiliepimas į ieškinį nesudaro jokių kliūčių jo priėmimui kaip atsiliepimui į ieškinį ir nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo jo laikyti rašytiniais paaiškinimais, kurie savo esme ir turiniu atitinka atsiliepimo į pareikštą ieškinį reikalavimus. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus, gali priimti byloje alternatyvų sprendimą santuokinio turto padalijimo klausimu, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus ir visi klausimai gali būti išsprendžiami parengiamojo posėdžio metu. Šiuo atveju yra nagrinėjama šeimos byla, teismas turi būti aktyvus sprendžiant klausimus susijusius su santuokos nutraukimu ir kitus su šiuo susijusius klausimus. Priešieškinio byloje nepateikimas negali būti vertinamas kaip procesinio dokumento trūkumas, kadangi priešieškinis yra atskiras procesinis dokumentas, jis nėra atsiliepimo į ieškinį dalis, todėl atsakovei atsiliepime nurodžius argumentus, kaip turi būti dalijamas sutuoktinių turtas, prašant įtraukti į sutuoktinių bendro turto masę tam tikrą turtą, ar prašant jo neįtraukti tokiais argumentais, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinų nuosavybė, šie argumentai nagrinėti jau pareikšto byloje ieškinio kontekste. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti atsakovei termino trūkumams pašalinti atsiliepimo į ieškinį dalyje, kurioje buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, kadangi priešieškinio pateikimas nėra atsakovės pareiga.
8. Ieškovas A. R. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti žyminį mokestį, kadangi, kaip ji nurodo, priešieškinio pateikimas nėra atsakovės pareiga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka. Taigi, šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ir išspręsti visus būtinus klausimus ex officio (savo iniciatyva), nepaisant to, ar tokie reikalavimai yra pareikšti.
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovo ieškinį, nurodė, jog su tokiu reikalavimu nesutinka ir prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kai minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 d., 2 d.). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Šiuo atveju atsakovė prašymą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės išreiškė atsiliepime į ieškinį.
13. Ieškovas ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
14. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi tik pareigą išaiškinti atsakovei jos teisę pateikti byloje priešieškinį, tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl ta aplinkybė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus bei reikalavimus negali būti pagrindas įpareigoti ją pateikti priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino atsakovės atsiliepimą į ieškinį jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai visiškai apribojo atsakovei galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-134-513/2017, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1769-254/2014, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1141-464/2010, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-691-230/2018 ir kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė terminą pateikti rašytinių įrodymų vertimus į valstybinę kalbą. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dalis atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų yra pateikti ne valstybine kalba, todėl pagrįstai nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti. Apeliantė prašo priimti jos atsiliepimą į ieškinį būtent kaip atsiliepimą į ieškinį, o ne kaip rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tik dalyje dėl trūkumų šalinimo, civilinė byla pagal atskirąjį skundą yra nagrinėjama tik šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, tai yra pareikšti priešieškinį ir sumokėti žyminį mokestį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis šioje dalyje naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje nutartis paliekama nepakeista ir kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato atsakovei naują terminą trūkumų pašalinimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovės J. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti dalyje dėl įpareigojimo pareikšti priešieškinį ir sumokėti žyminį mokestį, paliekant galioti teismo nustatytą trūkumą dėl vertimų į valstybinę kalbą pateikimo. Nustatyti 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nurodyto ieškinio trūkumo pašalinimui.