- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-691-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-03062-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- Š. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei SEB bankas, Luminor Bank akcinei bendrovei
- Išvadą teikia
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Š. V. ieškinį atsakovei E. V., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, Luminor Bank akcinei bendrovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Š. V. Jonavos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriame prašo: 1) nutraukti ieškovo Š. V. ir atsakovės E. V. santuoką dėl atsakovės E. V. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti V., o atsakovei – V. pavardę; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. V. ir U. V. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove E. V.; 5) iš ieškovo Š. V. priteisti kiekvieno iš nepilnamečių vaikų naudai Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikai taps pilnamečiais, priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavedant atsakovei E. V.; 6) nustatyti ieškovo Š. V. bendravimo su vaikais tvarką; 7) 5 000 Eur vidutinės rinkos vertės lengvąjį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti natūra atsakovei E. V., o 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) natūra priteisti ieškovui Š. V., iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 2 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausytiną, bet atsakovei atitenkančią didesnę dalinamų automobilių vertės dalį; 8) ieškovui Š. V. dalinės nuosavybės teisėmis priteisti 1/2 idealiąją dalį 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 idealiąją dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. V. dalinės nuosavybės teisėmis priteisti 1/2 idealiąją dalį 3 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 idealiąją dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 9) santuokos nutraukimo metu ieškovo Š. V. ir atsakovės E. V. solidariosios sutuoktinių prievolės kreditoriams AB SEB bankas ir Luminor Bank AB nedalinti; 10) priteisti iš atsakovės E. V. ieškovo Š. V. naudai visas jo turėtas išlaidas.Atsakovė E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo: 1) santuoką, sudarytą tarp Š. V. ir E. V., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nepilnamečių vaikų A. V. ir U. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove E. V.; 3) priteisti iš ieškovo Š. V. šalių nepilnamečių vaikų A. V. ir U. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikai taps pilnamečiais, priteistų lėšų tvarkymą uzufrukto teisėmis pavedant atsakovei E. V.; 4) po santuokos nutraukimo ieškovui Š. V. priteisti automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. V. priteisti automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 350 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui Š. V. palikti vykdyti kreditorinius įsipareigojimus pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP2015-050415 ir SEB banko lizingo sumos skaičiuoklę Nr. P 135508-01; 6) po santuokos nutraukimo E. V. ir Š. V. palikti solidariais skolininkais vykdant kreditorinius įsipareigojimus Luminor Bank AB pagal kreditavimo sutartį 2006-06-28 Nr. 236P-06 ir AB SEB bankui pagal vartojimo kredito sutartį 2017-01-12 Nr. 03A1718050136-C5.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi nustatė atsakovei E. V. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus – sumokėti 448 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Teismas nustatė, kad atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį turi priešieškinio požymių, o už pateiktą priešieškinį (jo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo) nėra sumokėtas 448 Eur žyminis mokestis.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus, t. y. nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka.Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį.Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei E. V. buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės E. V. pateiktas procesinis dokumentas yra priešieškinis, o ne atsiliepimas į ieškinį, nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už priešieškiniu reiškiamus reikalavimus.Apeliantė (atsakovė) E. V., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ji savo atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo turi teisę išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį, o ne reikšti savarankiškus reikalavimus, paduodama priešieškinį, tuo tarpu teismas šeimos bylose privalo būti aktyvus ir turi teisę išspręsti minėtus klausimus kitaip nei nurodo ieškovas ieškinyje.
Dėl priešieškinio trūkumų nustatymo (ne)pagrįstumo
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė E. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame be kitų prašymų pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti savarankiški reikalavimai gali būti reiškiami tik pateikiant atskirą ieškinį, o ne atsiliepimą į ieškinį, atsakovės pateiktą procesinį dokumentą laikė priešieškiniu ir nustatė atsakovei E. V. terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.Apeliantė (atsakovė) E. V. atskirajame skunde nurodo, jog ji pasinaudojo savo teise išdėstyti atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo atsiliepime į ieškinį ir jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jos pateikto procesinio dokumento trūkumus. Tokie apeliantės argumentai laikytini pagrįstais.CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008 ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.Nagrinėjamoje byloje ieškovas Š. V. prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės E. V. kaltės, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).Ieškovas Š. V. ieškinyje taip pat pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovė E. V. atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą bei prašė po santuokos nutraukimo ieškovui Š. V. priteisti automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) ir butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. V. priteisti automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2 350 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį.Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turi tik pareigą išaiškinti atsakovei jos teisę pateikti byloje priešieškinį, tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl ta aplinkybė, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį išdėstė savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus bei reikalavimus negali būti pagrindas laikyti jos atsiliepimą į ieškinį priešieškiniu (juo labiau nustatyti priešieškinio trūkumus). Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai įvertino atsakovės E. V. atsiliepimą į ieškinį jo atitikties bendriesiems CPK reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai visiškai apribojo atsakovei galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-134-513/2017, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1769-254/2014, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1141-464/2010 ir kt.)Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė atsiliepimo į ieškinį priėmimą ir trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartis naikintina ir atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir atsakovės E. V. atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.