- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3158-861/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07521-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-15 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12460-869/2021, kuria ieškovo A. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašoma skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnametės dukters A. R. ir nepilnamečio sūnaus D. R. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu A. R.; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-29 nutartimi taikytas laikinąsias apaugos priemones ir iš atsakovės J. R. priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. ir nepilnamečiui sūnui D. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Paskirti ieškovą A. R. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; įpareigoti atsakovę J. R. per vieną dieną nuo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovui A. R. asmens dokumentus ir vaikų poreikiams užtikrinti reikalingus daiktus (uniformą, rūbus, batus ir kita).
2. Nurodė, kad bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu, ieškovas sužinojo, kad atsakovė vaikų atžvilgiu nuolatos naudoja fizinį smurtą bei tinkamai nesirūpina vaikais, palieka juos vienus, neužtikrina jiems pakankamai maisto, nuteikinėja prieš tėvą. Ieškovas dėl atsakovės veikimo vaikų teises pažeidžiančiu būdu kreipėsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl galimai atsakovės padaryto nusikalstamos veikos. Taip pat ieškovas kreipėsi su pranešimu ir į Vilniaus miesto Vaiko teisių apaugos skyrių dėl vaikų teisių pažeidimo. Specialistai, įvertinę visas aplinkybes, priėmė sprendimą paimti vaikus iš nesaugios jiems aplinkos. Vaikai buvo išvežti pas atsakovės tėvus. Ieškovo vertinimu, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove yra nesuderinama su vaikų teisėmis ir interesais. Akivaizdu, jog vaikai supranta, kad atsakovės elgesys pažeidžia jų teises ir interesus, tačiau žinodami, jog pasisakymas dėl netinkamo atsakovės elgesio gali jai sukelti neigiamas pasekmes, o taip pat ir jie patys sulaukti fizinio smurto prieš juos, vaikai buvo nusprendę tylėti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti ir pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodė, kad nesutinka su tokiais nepagrįstais ieškovo prašymais, kadangi jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovė nurodo, kad vaikai be jokio teisinio pagrindo buvo paimti iš abiejų tėvų ir išvežti pas J. R. motiną. Nurodė, kad ieškovas, būdamas su šalių nepilnamečiais vaikais, daro jiems poveikį, apkalba atsakovę, bando apie ją sudaryti neigiamą įspūdį, verčia juos kalbėti netiesą, neva jie patiria smurtą. Pažymėjo, kad atsakovė prieš vaikus niekada nenaudojo smurto.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnametės dukros A. R. ir nepilnamečio sūnaus D. R. laikiną gyvenamąją vietą su atsakove J. R.; skubiai išsireikalauti bylą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kurioje buvo apklausti nepilnamečiai D. R. ir A. R..
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodo, kad buvo atliktos nepilnamečių vaikų apklausos. Vertina, jog tam, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa, būtina išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos, kurioje buvo apklausti nepilnamečiai vaikai, apklausą. Visi šie ieškovo skundai atsirado tada, kai būnant šalių nepilnametei mergaitei pas tėvą ją apkandžiojo šuo ir melagingai liudydamas ieškovas bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, o pateikus atsakovei skundą dėl neteisėto atsisakymo pradėti ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą, jis pradėjo apgaulės būdu rinkti įrodymus, kurie neatitinka objektyvios tiesos.
6. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė jog mano, kad pakeisti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą nėra pagrindo, tačiau Tarnyba taip pat neprieštarauja, kad patenkinus reikalavimą dėl laikinosios apsaugos priemonės, t. y. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, būtų nustatytas laikinas išlaikymas vaikams ir mokėtina iš atsakovės kiekvienam po 250 Eur suma. Pakeitus vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, Tarnyba sutinka, kad atsakovė būtų įpareigota perduoti ieškovui vaikams priklausančius būtiniausius kasdieninius daiktus, dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-15 nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. 2021-08-31 buvo gautas ieškovo pranešimas apie tai, kad atsakovė galimai naudoja fizinį smurtą prieš vaikus. Skyriaus specialistai reaguodami į pranešimą lankėsi šeimoje, pildė informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą aktus bei priėmė sprendimą paimti A. ir D. R. iš atsakovės ir laikinai apgyvendinti jos motinos I. K. gyvenamoje vietoje. 2021-09-27 vaikų laikinas apgyvendinimas buvo nutrauktas ir ieškovas įgijo teisę paimti A. ir D. iš jų buvimo vietos, todėl vaikai šiuo metu faktiškai gyvena su tėvu;
3.2. Teismui pateiktuose garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės leidžia teismui preliminariai spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsakovės vartojamą fizinį smurtą šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei galimą netinkamą jų priežiūrą;
3.3. Iš byloje esančių duomenų visumos spręstina, kad šiuo metu atsakovė galimai nesugeba tinkamai užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisių ir interesų. Ieškovo pateikti duomenys leidžia teismui preliminariai spręsti apie atsakovės vartotą fizinį smurtą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl pripažintina, kad šiai dienai vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove neatitinka vaikų teisių ir interesų, o atsakovės nurodytos aplinkybės, jog labiausiai vaikų interesus atitiks vaikų gyvenamoji vieta su ja, yra deklaratyvios ir prieštaraujančios pateiktiems įrodymams;
3.4. Bylos duomenimis, šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo atsakovės smurto šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu nėra baigtas, t. y. nėra priimta galutinio ir įsiteisėjusio procesinio sprendimo šiuo klausimu. Duomenų apie tai, jog atsakovas netinkami rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais ar pažeistų jų interesus, byloje nėra;
3.5. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas nurodė, kad teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, atsakovės gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutaria ieškovo prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
3.6. Teismas sprendė, kad tokiu būdu, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti; panaikinus 2021- 10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12460-869/2021 palikti galioti 2021-07-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nebuvo aktyvus, neišklausė vaikų nuomonės, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, kadangi vaikai visą laiką išreiškė valią gyventi su atsakove. Prieš vaikų valią, nesant teisėto pagrindo, o esant tėvo apkalboms taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina gyvenamoji vieta su ieškovu;
5.2. Nebuvo vertini į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš esmės nebuvo vertinti ir procesiniai dokumentai pateikti instituciją teikiančios išvados;
5.3. Teismas nesudarė galimybės šalims pateikti žodinių paaiškinimų dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis nepilnamečiai vaikai pradėjo gyventi kartu su ieškovu;
5.4. Yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir konstatuota, kad atsakovė smurto vaikų atžvilgiu niekada nevartojo. Teismas privalėjo išsireikalauti vaikų apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjus protokolus ir juos vertinti su kitais byloje surinktais įrodymai;
5.5. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė keltų grėsmę vaikų interesams;
Atsiliepimas
5.6. Atsakovė nesutinka su teismo pozicija, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais ar pažeistų jų interesus. Atsakovė teigia, kad teismas privalėjo vertinti faktą, jog visi ieškovo skundai Vaiko teisių skyriaus apsaugos institucijoms atsirado tada, kai būnant šalių nepilnametei mergaitei pas tėvą ją apkandžiojo šuo ir melagingai liudydamas ieškovas bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės;
5.7. Teismas nevertino fakto, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nustačius nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, jam yra suteikta galimybė išsivežti vaikus į (duomenys neskelbtini). Atsakovė atskirajame skunde kelia klausimą, kas rūpinsis vaikais, kuomet tėvas bus (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį išimtinai pasitikėjo tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir garso įrašais, kurie buvo padaryti užduodant menamus klausimus;
5.8. 2021-10-07 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai pagal įstatymą buvo perduoti atsakovei, kas patvirtina, kad ieškovo prašymas tenkintas nepagrįstai;
5.9. Taip pat nebuvo vertintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
9. Ieškovas atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.10. Teismas nagrinėjamoje byloje įvykdė teisės aktuose įtvirtintą pareiga būti aktyviu, t. y., surinkti reikšmingus duomenis, išklausyti proceso šalis dėl pareikšto prašymo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymų visumą įvertino ne pagal atsakovės subjektyvią nuomonę, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas sprendžiant klausimą dėl laikinos vaikų laikinosios gyvenamosios vietos buvo neaktyvus;
Šalies argumentai
5.11. Ieškovas pažymėjo, jog priešingai nei teigia atsakovė, dukra A. R. nori gyventi su ieškovu;
Atsiliepimas
5.12. Atsakovė, teigdama, kad vaikai nori gyventi su atsakove, nepateikė jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų;
5.13. Atsakovė, teikdama teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti žodinio proceso tvarka nereiškė. Atsakovė, teigdama, jog teismas nesudarė galimybės šalims pateikti žodinių paaiškinimų dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių, nepagrindė, jog šiuo atveju šalių papildomi žodiniai paaiškinimai būtų padarę įtakos sprendžiamo klausimo esmės atskleidimui;
5.14. Pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą savaime nepaneigia ieškovo į bylą pateiktų vaikų pasisakymų – garso įrašų dėl atsakovės smurto jų atžvilgiu. Vien tai, kad atsakovės veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, kad atsakovės elgesys – auklėjimo būdai ir priemonės buvo atitinkančios vaikų teises ir interesus;
5.15. Nepilnamečiai vaikai ne kartą skundėsi, jog atsakovė prieš juos smurtauja. Atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigė, jog į bylą pateikti garso įrašai su stenogramomis buvo gauti ieškovui verčiant sakyti netiesą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečiai vaikai šias aplinkybes nurodė naudojant prievartą. Dukros A. R. nurodomos aplinkybės pažymi, jog nepriklausomai nuo to, jog atsakovė prieš vaikus smurtauja, atsakovę gina;
5.16. Nurodo, kad 2021-03-03 teismo posėdyje tvirtino, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu taip ir buvo. Tačiau ieškovas nuo 2021 m. vasaros pradėjo gyventi Lietuvoje;
5.17. Pagal 2021-10-07 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktus, vaikai buvo perduoti abiems tėvams, o ne tik atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-15 nutarties, kuria teismas iš dalies patenkino ieškovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
13. Apeliantė pateikė teismui prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos tarnybos pranešimą apie priimtą sprendimą; sprendimo Nr.: (duomenys neskelbtini) originalo kalba su vertimu į lietuvių kalbą; prokurorės R. Šipkauskaitės nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini); žinučių nuorašus; 2021-02-10 Vaikų situacijos vertinimo anketas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) D. R. pokalbį su ieškovu; 2021-11-18 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją Nr. (duomenys neskelbtini); 2021-11-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad pridedami dokumentai patvirtina atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog anksčiau minėtų įrodymų neturėjo galimybės pateikti.
14. 2021-12-09 Vilniaus apygardos teisme gauti rašytiniai ieškovo paaiškinimai dėl atsakovės teiktų į bylą papildomų įrodymų. Nurodoma, jog papildomi įrodymai teikiami tendencingai, iškreipiant tiesą; ieškovas prašo teismo priimti naujus įrodymus – patikslintą vertimą, Pagalbos planą, susirašinėjimus žinutėmis, taip pat mokyklos raštus dėl sūnaus ir išvadą teikiančios institucijos raštą.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įrodymus apeliantė gavo po atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktus įrodymus yra tikslinga priimti į bylą.
16. Pasisakant dėl prašomų prijungti ieškovo ir atsakovės papildomų dokumentų matyti, jog šie dokumentai gali būti reikšmingi tiksliau nustatant faktines bylos aplinkybes, kurios reikšmingos atskirojo skundo nagrinėjimui, todėl priimtini. Prašomi prijungti įrodymai yra nedidelės apimties, teikiami siekiant paneigti skundžiamoje nutartyje išdėstytas aplinkybes (motyvus). Proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
17. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atsižvelgti į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Šis principas įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
18. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nutarė nustatyti nepilnametės dukters A. R. ir nepilnamečio sūnaus D. R. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
20. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas nebuvo aktyvus, neišklausė vaikų nuomonės, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi, kadangi vaikai visą laiką išreiškė valią gyventi su atsakove. Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos remiantis tik tėvo apkalbomis, neatsižvelgiant į vaikų valią.
21. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės.
22. Šiuo momentu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškovu, pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą ir nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nurodė, kad Tarnyba išvadoje nurodė, jog 2021-08-31 buvo gautas ieškovo pranešimas apie tai, kad atsakovė galimai naudoja fizinį smurtą prieš vaikus. Skyriaus specialistai priėmė sprendimą paimti nepilnamečius vaikus iš atsakovės ir laikinai apgyvendinti jos motinos I. K. gyvenamoje vietoje. 2021-09-27 vaikų laikinas apgyvendinimas buvo nutrauktas ir ieškovas įgijo teisę paimti vaikus iš jų buvimo vietos.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagristai vertino, kad pateikti duomenys sudaro pagrindą preliminariai spręsti apie šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu atsakovės vartojamą fizinį smurtą šalių nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei galimą netinkamą jų priežiūrą, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomai išklausyti nepilnamečių vaikų nuomones.
24. Apeliantė teigia, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nesudarė galimybės šalims pateikti žodinių paaiškinimų dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis nepilnamečiai vaikai pradėjo gyventi kartu su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas 2021-09-28 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2021-09-29 teismas rezoliucija priėmė ieškovo prašymą ir paskyrė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021-10-06, 16.30 val. Teismas pasiūlė atsakovei iki 2021-10-05 pateikti savo poziciją (atsiliepimą) dėl pareikšto prašymo, taip pat teismas įpareigojo Tarnybą iki 2021-10-05 pateikti visą tarnybos žinioje esančią medžiagą apie šeimą bei išvadą dėl pareikšto prašymo. Atsakovė teismui teikė paaiškinimus, dokumentus. Tarnyba taip pat pateikė teismui jos žinioje esančius duomenis bei išvadą. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad atsakovei buvo suteikta galimybė paaiškinimus pateikti raštu, atsakovė turėjo galimybę išsamiai ir visapusiškai pasisakyti dėl pareikštų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, teigdama, jog teismas nesudarė galimybės šalims pateikti žodinių paaiškinimų dėl byloje susiklosčiusių aplinkybių, nepagrindė, jog šiuo atveju šalių papildomi žodiniai paaiškinimai būtų padarę įtakos sprendžiamo klausimo esmės atskleidimui.
26. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, jog yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir konstatuota, kad iš tiesų jokio smurto atsakovė vaikų atžvilgiu niekada nevartojo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytini kaip nepagrįsti įrodymais.
27. Apeliantės teiginiai, kad teismas turėjo išsireikalauti vaikų apklausų protokolus ir juos vertinti su kitais byloje surinktais įrodymai, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šalys turi teisę teikti įrodymus apie ikiteisminio tyrimo baigtį. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiais vaikais ar pažeistų jų interesus.
28. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai, jog teismas privalėjo vertinti faktą, kas visi ieškovo skundai Vaiko teisių skyriaus apsaugos institucijoms atsirado tada, kai būnant šalių nepilnametei mergaitei pas tėvą ją apkandžiojo šuo ir melagingai liudydamas ieškovas bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėto atvejo buvo pradėtas tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės.
29. Atsakovė deklaratyviai nurodo, jog ieškovas apgaulės būdu rinko įrodymus, kurių pagrindu atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ieškovas apgavo vaikus siekdamas surinkti įrodymus. Iš garso įrašų girdima, jog vaikai patys nurodo šias aplinkybes, o dukra dar ir bando apginti mamą, suvokdama, jog mama netinkamai elgiasi ir už tai jai gali kilti problemų. Teismas vertina, kad nėra pagrindo laikyti, jog minėtas aplinkybes vaikai nurodė verčiami ieškovo ar naudojant prievartą. Iš pateiktų garso įrašų negalima spręsti, kad nepilnametis sūnus, gyvendamas su ieškovu, patiria smurtą, nepriežiūrą, kaip teigia atsakovė. Tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta.
30. Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir dėl to kyla grėsmė, jog ieškovas tinkamai neprižiūrės vaikų arba juos išsiveš į užsienį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tuo atveju, jei vaikų (laikina) gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, nesant kito iš tėvų rašytinio sutikimo ar teismo leidimo, jis neturi teisės vaikų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi. Ieškovas paaiškino, kad 2021-03-03 vykusiame posėdyje tvirtino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu taip ir buvo. Tačiau situacija pasikeitė ir ieškovas nuo 2021 m. vasaros pradėjo gyventi Lietuvoje. Ieškovo į bylą pateikta nuomos sutartis paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog duomenų, kad atsakovas gyvena užsienyje nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas planuotų išvežti vaikus į užsienį.
32. Atsakovė nurodo, kad 2021-10-07 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai pagal įstatymą buvo perduoti atsakovei, todėl ieškovo prašymas tenkintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2021-10-07 Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktus, vaikai buvo perduoti abiems tėvams, o ne tik atsakovei. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
34. Akcentuotina, kad iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog ieškovas savo pareigų nevykdytų ar vykdytų netinkamai, juo labiau, argumentai nėra pakankami konstatuoti, kad laikinosios apsaugos priemonės nustatytos nepagrįstai.
35. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Dėl šios priežasties teismas netenkina ieškovo 2021-12-09 pateikto prašymo įpareigoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrių pateikti išvadą dėl vaikų A. R. ir D. R. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, pažymint, kad toks prašymas taip pat yra nesavalaikis.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
37. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, byloje nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog yra išimtinės aplinkybės, sąlygojančios žodinio teismo proceso poreikį. Nagrinėjamu atveju neiškilo būtinybė nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas netenkintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus atsakovės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nespręstinas jų atlyginimo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-15 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.