Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K. 2022 m. birželio 29 d. apie 10.55 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), pažymėtu namu, vairuodamas lengvąjį automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 9 ir 102 punktų reikalavimus – tai yra, važiuodamas iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“ šalutine gatve įvažiuodamas į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, neįsitikino, kad įvažiuoti į kelią yra saugu bei nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančio dviračio, kurį vairavo N. G. A., ir tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio dviračio vairuotojai N. G. A. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės blauzdos srityje, dešinio blauzdikaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

19. Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.). Įvertinus tai, kad kaltinamasis S. K. padarė neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, pažeidimą jis padarė, nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių / psichotropinių medžiagų, atsižvelgus į dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, S. K. skirtina 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į įmokos dydį, kaltinamojo finansinę situaciją, kaltinamajam nustatytinas 10 mėnesių terminas įmokai sumokėti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu yra proporcinga teisės pažeidimui, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

22. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal darbo sutartis teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018).

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatyti odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės blauzdos srityje, dešinio blauzdikaulio lūžis. Nukentėjusioji nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų buvo penkis mėnesius slaugoma senyvos moters, kuriai už tai sumokėjo po 200 Eur per mėnesį, taip pat dar po 200 Eur per mėnesį išleido jos maitinimui. Pažymėtina, jog jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, galinčių patvirtinti tokias ir būtent nurodyto dydžio nukentėjusiosios N. G. A. realiai patirtas išlaidas, į bylą nepateikta. Kaip minėta anksčiau, būtent nukentėjusioji, reikalaujanti atlyginti žalą, privalo įrodyti jos patirtų išlaidų dydį. Šiuo aspektu negali būti remiamasi tik deklaratyviais nukentėjusiosios teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jokių jos deklaratyvius teiginius patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė, šis jos reikalavimas dėl 2 000 Eur (1 000 Eur dėl atlyginimo slaugiusiam asmeniui ir 1 000 Eur išlaidų jo maitinimui) turtinės žalos atlyginimo laikytinas neįrodytu, todėl netenkintinas.

29. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

30. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y., kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

31. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai N. G. A. eismo įvykio metu buvo sukelti sužalojimai: odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, muštinė žaizda kairės blauzdos srityje, dešinio blauzdikaulio lūžis. N. G. A. nustatytų kūno sužalojimų visuma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl blauzdikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusioji teigė, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, t. y. juntamas skausmas, judėjimo galimybės apribotos, gyvenimo kokybė negrįžo į įprastą (Nuosprendžio 3, 6.2, 23 punktai). Nukentėjusiosios įvardyti patirti nepatogumai teismui nekelia abejonių. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažįsta, kad dėl neatsargių S. K. veiksmų vairuojant automobilį nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu buvo patirtos traumos ir šie nukentėjusiosios patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

32. Teismui pripažinus nukentėjusiajai teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina, kas ją turi atlyginti. Kaip minėta, nukentėjusioji žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai tiek iš kaltinamojo, tiek ir jo draudiko. Anksčiau aptartoje TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoje nustatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų žalos turtui. Nukentėjusiosios N. G. A. patirta neturtinė žala neviršija TPVCAPDĮ apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlyginti eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas), tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – draudimo bendrovė prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiajai žalą, dalį žalos jau yra atlyginusi, o dėl papildomų reikalavimų spręstina teismo, priimant nuosprendį. Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, reikalauti žalos atlyginimo, kurios suma neviršija TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos ir kurios dalis iki nuosprendžio priėmimo draudimo kompanijos buvo išmokėta, ir iš eismo įvykio kaltininko, šiuo atveju – S. K., nėra įstatyme numatyto pagrindo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-125-557/2020).

33. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 970/2022(04) buvo įvertinti šie medicininiai duomenys: (duomenys neskelbtini) gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji buvo gydoma Ortopedijos-traumatologijos centre nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Galutinė diagnozė: dešinio blauzdikaulio plokštumos lūžis, kairės blauzdos žaizda; GMP kvietimo kortelė, forma 110/a, kvietimo ID 2244046131, kurioje atžymėta, jog atvykimo laikas 2022 m. birželio 29 d., 11 val. 05 min.; partrenkė automobilis važiuojančią dviračiu per perėją; rasta sėdinti šalia dviračio; be sąmonės nebuvo; kol tvarstyta koja, aktyviai sukinėjosi, judėjo – nugaros ir kaklo neskauda, todėl spinalinė imobilizacija netaikyta; kairės blauzdos srityje yra žiojėjanti žaizda apie 10 cm; dešinė koja skausminga kelio sąnario srityje; dešinio skruosto srityje nubrozdinimas; preliminari diagnozė – blauzdos žaizda, sritis nepatikslinta; suteikta pagalba – spaudžiantis tvarstis, galūnių įtvarai, Ketonai 2 ml; transportuota į specializuotą ligoninę. Atvykusi skundėsi dešinės blauzdos skausmu ir kairės blauzdos žaizda. Trauma transporto įvykio metu 2022 m. birželio 29 d. Pacientės teigimu, buvo nutrenkta važiuojant su dviračiu automobilio, traumavo veidą, abi kojas. Objektyvi būklė atvykus: sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Veido srityje, dešiniame skruoste stebimas paviršinis nubrozdinimas, vokų judesiai laisvi. Abi kojos sutvarstytos, dešinė koja imobilizuota gipso longete, kraujotaka ir inervacija n.y. Alkotesterio „Drager“ duomenys (2022 m. birželio 29 d.): 0,00 prom. Skubios kairės blauzdos ir čiurnos rentgenogramos Nr. 9965-6 PR (2022 m. birželio 29 d.): apimtuose kauluose lūžių požymių nematyti. Skubios dešinio kelio rentgenogramos Nr. 9963-4 PR (2022 m. birželio 29 d.): vertinimas ribotas dėl įtvarų; apimtuose kauluose lūžių požymių nematyti. Skubus dešinio kelio KT tyrimas Nr. 10747870 (2022 m. birželio 29 d.): blauzdikaulio lateralinio krumplio skeveldrinis lūžis su lateralinės plokštumos impresija per ~ 0,8–1,0 cm – blauzdikaulio lateralinės plokštumos II tipo lūžis. Skubaus galvos smegenų KT tyrimo Nr. 10747838 (2022 m. birželio 29 d.) išvada: židininių galvos smegenų tankio pakitimų, būdingų ūmiai traumai, intrakranijinio pakraujavimo požymių nematyti. 2022 m. birželio 30 d., 12 val. 30 min. atlikta osteosintezės plokštele operacija (chirurginės operacijos protokolas Nr. XXIIO-2486): spinalinė nejautra; operacinis laukas paruoštas kutaseptu, manžetė ant kairės šlaunies iki 300 mmHg; anterolateraliai pjūvis, prieita iki lūžio, nuspręsta sąnario artrotomijos nedaryti, lūžgaliai reponuoti, rentgeno kontrolėje sąnarinis paviršius iškeltas su impaktoriumi, laikinai fiksuoti su K. T. kontrolėje atlikta osteosintezė rakinama L formos 6 skylių plokštele ir sraigtais. Esant patenkinamai lūžgalių ir medicininių konstrukcijų padėčiai, žaizda pasluoksniui susiūta. Sterilūs tvarsčiai; koja imobilizuota įtvaru. Dešinio kelio 2 krypčių rentgenogramos Nr. 13936-7 (2022 m. birželio 30 d.): blauzdikaulio proksimalinės dalies intrasąnarinis lūžis ir osteosintezė, kaulinė ašis gera. Būklė išrašant 2022 m. liepos 1 d.: pacientė jaučiasi gerai naujų skundų neatžymi, skausmas pasiduoda analgetikų poveikiui. Bendra būklė gera, ŠSD 70 k/min., (duomenys neskelbtini)80 mmHg, plaučiai n.y.; pilvas n.y.; pooperacinės žaizdos gyja pirminiu būdu. Pacientė labai nori tęsti gydymą ambulatoriškai. Gydymo ir tyrimų planai baigti, išrašoma iš stacionaro tolimesniam ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 60–61). Analogiški duomenys pateikti (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktoje gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos rekomendacijos: įtvaras 1 mėn. po operacijos ir dieną, ir naktį; kojos neminti 3 mėn., vaikščioti su ramentais (2 t., b. l. 135–136).

34. (duomenys neskelbtini) į bylą pateiktuose asmens ambulatorinio gydymo statistinių (elektroninių) kortelių nuorašuose užfiksuota: 2022 m. rugpjūčio 11 d. apsilankymo metu būklės įvertinimas objektyviai: nevaikšto, dešinės kojos nemina, įtvaras nuimtas, dešinio kelio judesiai pilnos amplitudės, pooperacinė žaizda sugijusi; Rekomendacijos: neminti kojos, vaikščioti su ramentais ar vaikštyne, dešinio kelio sąnario mankšta; 2022 m. spalio 14 d. apsilankymo metu būklės įvertinimas objektyviai: kelio sąnarys sutinęs, dešinė blauzda patinusi, koja neparaudusi; Atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacija: atliktose RO padėtis gera, lūžis gyjantis, visiško sugijimo nėra, stebimi artrotiniai dešinio kelio sąnario pokyčiai; Rekomendacijos: kojos neminti, dešinio kelio sąnario mankšta atstatyti judesio amplitudę; 2022 m. gruodžio 2 d. apsilankymo metu būklės įvertinimas objektyviai: dešinio kelio sąnarys nesutinęs, dešinė blauzda nepatinusi, dešinio kelio fleksija 90, ekstenzijos trūksta 10 laipsnių; Atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacija: atliktose RO padėtis gera, lūžis gyjantis, visiško sugijimo nėra, stebimi artrotiniai dešinio kelio sąnario pokyčiai; Rekomendacijos: koją pilnai minti, dešinio kelio sąnario mankšta atstatyti judesio amplitudę, reabilitacinis gydymas; 2022 m. gruodžio 15 d. apsilankymo metu būklės įvertinimas objektyviai: deformuotas dešinio kelio sąnarys, sutrikusi funkcija, silpni, hipotrofiški, silpnesni dešinės šlaunies raumenys, juda 1-os alkūninės lazdos pagalba; 2023 m. sausio 17 d. apsilankymo metu būklės įvertinimas objektyviai: eina su 1 lazda, šlubčiodama; stebimas dešinio kelio-blauzdos išorinis išlinkimas; Pastoziškas dešinio kelio sąnarys be žymios kontraktūros; patinusi dešinė blauzda. Silpnesnė dešinė koja; Rekomendacijos: tęsti gydomąją mankštą namuose, vaikščioti, vengti pakartotinių mikrotraumų, griuvimų, sumušimų bei kryptelėjimų. Tikslinga traumatologo konsultacija dėl tolimesnio gydymo taktikos. Nurodytos pastabos: Gydėsi Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje AR-je nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. sausio 17 d. Po gydymo – dalinis pagerėjimas: skausmų neatžymi, sumažėjo dešinio kelio ir blauzdos patinimas, stabilesnė eisena. Išlieka: silpnesnė dešinė koja, apsunkinta eisena, lipimas laiptais bei vidutiniškai sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija. Prognozė: ligos atžvilgiu – apsunkinta, gyvenimo – palanki (2 t., b. l. 138). Analogiški duomenys užfiksuoti (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje N. G. A. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje (2 t., b. l. 142, 143).

35. Teismų praktikoje dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 7 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-211-895/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019). Maksimali anksčiau minėta suma ar artima jai paprastai priteisiama tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

36. Pažymėtina, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad ,,teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

37. Tačiau nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismo nuomone, svarbu atsižvelgti ne tik į teismų praktiką, bet įvertinti ir tai, kokiu laikotarpiu ji buvo suformuota, tai yra atsižvelgti į šalies ūkio vystymosi rezultatus ir tendencijas (ekonominę situaciją), bei kitus veiksnius, tokius kaip didėjančius minimaliosios mėnesinės algos dydžius, TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytus draudimo bendrovėms mokamų įmokų ir draudimo sumos dydžių didėjimą, protingumo principą, kas leidžia spręsti, jog atitinkamai turi didėti ir teismo priteisiamos neturtinės žalos dydžiai.

38. Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiosios N. G. A.: patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris konstatuotas dėl dešinio blauzdikaulio lūžio); ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (atlikta operacija, trijų dienų trukmės gydymas stacionare, daugiau nei pusmetį trukęs gydymasis ambulatoriškai, kurio metu penkis mėnesius buvo draudžiama minti koją; patirtas skausmas, judėjimo ir apsitarnavimo buityje galimybių sumažėjimas, ribojama fizinė veikla ir kt.); liekamuosius padarinius (silpnesnė dešinė koja, apsunkinta eisena, lipimas laiptais bei sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, jaučia skausmus, yra žymiai suprastėjusi jos gyvenimo kokybė); abejones dėl ateities (ateities prognozės apsunkintos, reikalingos dvi operacijos – pirminės operacijos sutvirtinimams pašalinti ir kelio operacija dėl po traumos nustatytų artrotinių dešinio kelio sąnario pokyčių); nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji N. G. A. patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, judėjimo galimybių sumažėjimą, nerimą dėl ateities, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios N. G. A. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo žymiai pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučia jai padaryto sužalojimo pasekmes ir kad šie sužalojimai trukdo jai gyventi visavertį gyvenimą.

39. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų kaltinamojo S. K. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino iš pat pradžių, iškvietė pagalbą, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, domėjosi jos sveikata), vairavo blaivus, eismo įvykis įvyko išvažiuojant iš degalinės teritorijos šalutiniu keliu į pagrindinį kelią, kertant dviračių-pėsčiųjų taką, dienos metu, esant sausai kelio dangai ir geram matomumui, kurioje nukentėjusioji turėjo jaustis saugi, nukentėjusioji savo veiksmais eismo įvykio nepaveikė. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad žala padaryta neatsargiais S. K. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajai, į kitas anksčiau išdėstytas aplinkybes taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

40. Būtina pastebėti, kad N. G. A. nustatyti sužalojimai nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei. Todėl neturtinės žalos dydis, kurį papildomai prašo priteisti nukentėjusioji (14 000 Eur), po to, kai draudimo kompanija jau išmokėjo N. G. A. 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų ir yra per didelis. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Šiuo atveju teismas, siekdamas išlaikyti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų taikymą, įvertindamas teismų praktiką panašaus pobūdžio ir sužalojimų bylose, mano, kad nukentėjusiosios patirtus sužalojimus ir išgyvenimus atitinka 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas (nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytų traumų liekamieji reiškiniai nėra išnykę, ilgą laiką gydėsi, reikalingos dar dvi operacijos, po kurių vėl seks gydymas bei bus būtina reabilitacija). Atkreiptinas dėmesys, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau yra atlyginęs 6 000 Eur, todėl nukentėjusiajai likusi neatlyginta neturtinė žala yra 1 000 Eur, kuri priteistina iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

41. Nukentėjusioji N. G. A. taip pat prašo jai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinęs baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, esant civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) reikalavimui, teismas gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

43. Vadovaujantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos išaiškinimu, nukentėjusiajai N. G. A. priteisiamos penkių procentų dydžio procesinės palūkanos nuo jai priteistos 1 000,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

44. Nukentėjusiosios N. G. A. įgaliotas atstovas advokatas D. Narmontas civiliniame ieškinyje (1 t., b. l. 147–152), patikslintame civiliniame ieškinyje (2 t., b. l. 73–78) bei pareiškime (2 t., b. l. 165–167) išdėstė prašymą iš S. K. ir jo, kaip transporto priemonės „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko solidariai priteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas. Iš prie patikslinto civilinio ieškinio pridėto 2022 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1099298 matyti, jog N. G. A. advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 605,00 Eur (2 t., b. l. 107). Prašomos priteisti išlaidos sietinos su teisinių konsultacijų teikimu, civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio bei kitų dokumentų, prašymų byloje parengimu, atstovavimu nukentėjusiosios teisiniams interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jai teisme.

45. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

46. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

47. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ negali būti tenkinamas, nes nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą.

48. Nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl S. K. jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (2 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, gauna pajamas, sprendžia, kad nukentėjusiosios N. G. A. turėtos atstovavimo teisme 605,00 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo S. K..

49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- dviratis, perduotas saugoti nukentėjusiajai N. G. A., paliktinas jos neribotai nuosavybei;

- automobilis „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugoti automobilio savininkui S. K., paliktinas jo neribotai nuosavybei;

- dvi kompaktinės laikmenos, esančios vokuose prie pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje;

- N. G. A. gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136), grąžintina (duomenys neskelbtini) ligoninės archyvui;

- N. G. A. ambulatorinė asmens sveikatos istorija (2 t., b. l. 143) grąžintina (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centrui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. K. perduoti laiduotojos A. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. K. paskirti 10 MGL/BBND (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) („Luminor“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiosios N. G. A. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“, juridinio asmens kodas 304080146, N. G. A. priteisti likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 euro centų) ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo. Likusią patikslinto civilinio ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios N. G. A. patirtas atstovavimo 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų ir 00 euro centų) išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo S. K. nukentėjusiosios N. G. A. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dviratį, perduotą saugoti nukentėjusiajai N. G. A., palikti jos neribotai nuosavybei;

- automobilį „Nissan X-Trail“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris grąžintas saugoti automobilio savininkui S. K., palikti neribotai savininko S. K. nuosavybei;

- dvi kompaktines laikmenas, esančias vokuose prie pirmojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

- N. G. A. gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti (duomenys neskelbtini) ligoninės archyvui;

- N. G. A. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją grąžinti Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui.

Išaiškinti S. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. D., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžio nuorašą A. D. įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.