Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-586-924/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-586-924/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01062-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Pareiškėjas
S. R.
Kreditorius
uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-586-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01062-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9596-314/2018 pagal pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. R. pateikė skundą dėl antstolės J. J. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymą Nr. S-180019042 ir jo 2018 m. spalio 25 d. prašymą tenkinti, t. y. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Skunde nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo pagrindu 2018 m. spalio 17 d. iš Juridinių asmenų registro išregistruota BAUB „Algraižė“, kurioje pareiškėjas ėjo direktoriaus pareigas ir kurios įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas jo laidavimu, todėl pasibaigus pagrindiniam skolininkui, pasibaigė ir jo laidavimas. Be to, 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašytas likvidavimo aktas, iš kurio matyti, kad po BUAB „Algraižė“ likvidavimo liko nepatenkintas 94 538,14 Eur dydžio išieškotojos UAB „Lemora“ kreditorinis reikalavimas, taigi nepaisant to, kad UAB „Algraižė“ bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Lemora“ jau buvo pareiškusi reikalavimą tiesiogiai pareiškėjui, kaip laiduotojui, iškėlus bankroto bylą UAB „Algraižė“, UAB „Lemora“ į ją įstojo kaip kreditorius, t. y. pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą bankroto byloje, todėl UAB „Lemora“ reikalavimas šioje vykdomojoje byloje turėjo būti sumažintas atitinkamai iki nepatenkinto kreditorinio reikalavimo ir UAB „Lemora“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje turėjo būti mažinamas iš jo asmeniškai išieškotomis sumomis. Toks UAB „Lemora“ nesąžiningumas užkirto kelią jam pateikti išieškomos sumos dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Algraižė“ bankroto byloje, iškreipė bendrą kreditorinių reikalavimų dydį bei apribojo jo galimybes pateikti kreditorinį reikalavimą laidavimo apimtyje, t. y. įvykdžius reikalavimą už pagrindinį skolininką buvo suvaržyta regreso teisė. Likvidavus BUAB „Algraižė“ UAB „Lemora“ įgijo teisę į PVM grąžinimą, t. y. nepatenkinto kreditorinio reikalavimo sumoje įskaitytas PVM mokestis, kuris UAB „Lemora“ bus arba jau yra grąžintas ir sudaro 16 407,45 Eur, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Lemora“ reikalavimas būtų sumažintas iki likusios nepatenkintos kreditorinio reikalavimo sumos. Be to, 2018 m. kovo 20 d. tarp jo ir BUAB „Algraižė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-597-436/2018, kuria iš esmės išspręstas klausimas dėl jo, kaip BUAB „Algraižė“ direktoriaus atsakomybės ir žalos BUAB „Algraižė“ atlyginimo. UAB „Lemora“, būdama BUAB „Algraižė“ kreditore, turėjo visas teises skųsti taikos sutartį ir tokiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau to neatliko, taigi pripažino taikos sutarties sąlygas, todėl jo, kaip BUAB „Algraižė“ direktoriaus pareigos ir atsakomybė BUAB „Algraižė“ kreditoriams pasibaigė teismui patvirtinus taikos sutartį.

2. Antstolė J. J. 2018 m. gruodžio 4 d. patvarkymu Nr. S-180020635 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo S. R. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų atmetė.

4. Teismas nurodė, kad išieškotojai UAB „Lemora“ vykdomasis įrašas Nr. 10882 dėl skolos solidariai išieškojimo iš UAB „Algraižė“ ir S. R. išduotas 2015 m. gruodžio 7 d. bei vykdomoji byla minėto vykdomojo įrašo pagrindu dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai antstolės kontoroje užvesta 2015 m. gruodžio 22 d., o pagrindinė skolininkė UAB „Algraižė“ iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota 2018 m. spalio 17 d., po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimas dėl įmonės pabaigos. Taigi, vykdomojo įrašo išdavimo ir vykdomosios bylos užvedimo metu pagrindinė skolininkė nebuvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. jos prievolė kreditorei UAB „Lemora“ nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, kad kreditorė UAB „Lemora“ kreipdamasi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir vykdomosios bylos užvedimo pareiškėjo atžvilgiu pareikalavo, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės UAB „Algraižė“ prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas ir likvidavus pagrindinę skolininkę laidavimas nepasibaigė, todėl pareiškėjo prašymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo atmestinas.

5. Teismas pažymėjo, kad kreditorė pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise pareikšti reikalavimą tiek laiduotojui atskirai, tiek pagrindinei skolininkei iškeltoje bankroto byloje, todėl pareiškėjo argumentai, jog kreditorė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepagrįsti. Teismas sprendė, kad kitos pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo yra nesusijusios ir teisiškai nereikšmingos, todėl dėl jų plačiau nepasisakė. Teismas pripažino, kad antstolės 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymas, kuriuo antstolė atsisakė nutraukti vykdomąją bylą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. R. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - S. R. skundą tenkinti, t. y. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimo pagrindu 2018 m. spalio 17 d. iš juridinių asmenų registro išregistravus BUAB „Algraižė“, t. y. pasibaigus pagrindiniam skolininkui, pasibaigė ir apelianto laidavimas. Todėl, neegzistuojant juridiniam asmeniui apeliantas nebegali būti laikomas šio juridinio asmens direktoriumi, jo, kaip direktoriaus, prievolė taip pat yra pasibaigusi.

6.2. Išieškotoja UAB „Lemora“ yra nesąžininga bei apelianto atžvilgiu taiko dvigubą atsakomybę, kadangi skolą siekė išsiieškoti tiek pateikiant kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tiek ir naudojantis priverstinio vykdymo tvarka. Išieškotojui pateikus reikalavimą bankroto byloje buvo apribotos apelianto teisės pateikti kreditorinį reikalavimą laidavimo apimtyje.

6.3. Teismas nepasisakė dėl išieškotinos sumos dydžio. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „Lemora“ reikalavimas būtų sumažintas iki likusios nepatenkintos kreditorinio reikalavimo sumos, o taip pat, kad UAB „Lemora“ reikalavimas mažintinas grąžintino PVM suma.

6.4. 2018 m. kovo 20 d. tarp apelianto ir BUAB „Algraižė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-597-436/2018 dėl jo, kaip BUAB „Algraižė“ direktoriaus atsakomybės ir žalos BUAB „Algraižė“ atlyginimo, todėl jo, kaip BUAB „Algraižė“ direktoriaus pareigos ir atsakomybė BUAB „Algraižė“ kreditoriams pasibaigė teismui patvirtinus taikos sutartį.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

11. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė 2015 m. gruodžio 7 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 10882 dėl 100 000 Eur su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo mokėjimo termino pasibaigimo, ir 305,76 Eur už vykdomojo įrašo darymą išieškojimo iš solidariųjų skolininkų vekselio davėjo UAB „Algraižė“ ir laiduotojo S. R. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai. Antstolė J. J. 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 305,76 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš solidaraus skolininko S. R. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai. Taip pat antstolio S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 305,76 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Algraižė“ išieškotojos UAB „Lemora“ naudai. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Algraižė“ iškelta bankroto byla, 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu BUAB „Algraižė“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto, 2018 m. spalio 17 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

12. Pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. antstolei pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nes pasibaigus bankroto procedūrai ir nelikus pagrindinio skolininko, pasibaigė ir pareiškėjo laidavimas. Antstolė 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-180019042 nustačiusi, kad Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuras vykdomąjį įrašą Nr. 10882 išdavė 2015 m. gruodžio 7 d., o Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Algraižė“ priimta tik 2016 m. kovo 4 d., pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, konstatavęs, kad vykdomojo įrašo išdavimo ir vykdomosios bylos užvedimo metu pagrindinė skolininkė UAB „Algraižė“ nebuvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, t. y. jos prievolė kreditorei UAB „Lemora“ nebuvo pasibaigusi, todėl ir likvidavus pagrindinę skolininkę laidavimas nepasibaigė ir nėra pagrindo vykdomosios bylos nutraukimui.

13. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pasibaigus pagrindiniam skolininkui, t. y. iš Juridinių asmenų registro išregistravus bankrutavusią UAB „Algraižė“, pasibaigė ir apelianto laidavimas, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

14. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Vadovaujantis CK 6.128 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal 6.87 straipsnio 1 dalį laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė. Anot apelianto, byla turi būti nutraukta, nes UAB „Algraižė“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto bankroto byloje, pagrindu, o likvidavus juridinį asmenį, kurio prievolė kreditoriui buvo užtikrinta laidavimu, vadovaujantis CK 6.76 straipsnio 2 dalimi, 6.87 straipsnio 1 dalimi ir 6.128 straipsnio 3 dalimi, pasibaigia ne tik pagrindinė prievolė, bet ir laidavimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrasis principas yra tas, jog laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Atitinkamai kreditorius nepraranda teisės gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojo kaip solidariojo skolininko, nors bylos nagrinėjimo metu būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo sprendimas dėl skolininko likvidavimo bei jis būtų įregistruotas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2013).

17. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notaro vykdomasis įrašas Nr. 10882 dėl skolos solidariai išieškojimo iš UAB „Algraižė“ ir S. R. išieškotojai UAB „Lemora“ išduotas 2015 m. gruodžio 7 d., vykdomasis įrašas priimtas vykdyti ir vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš solidaraus skolininko S. R. išieškotojos UAB „Lemora“ naudai užvesta antstolės 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymu. BUAB „Algraižė“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, BUAB „Algraižė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2018 m. spalio 17 d.

18. Taigi, išieškotoja UAB „Lemora“ skolos išieškojimo veiksmų iš laiduotojo S. R. ėmėsi iki BUAB „Algraižė“ likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. kai pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui (išieškotojai) nebuvo pasibaigusi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju kreditorė UAB „Lemora“, pateikdama priverstiniam vykdymui vykdomąjį įrašą, pareikalavo, jog nepasibaigusią pagrindinės skolininkės prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas S. R. (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto laidavimą pasibaigusiu.

19. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir apelianto atskirojo skundo argumentus, kad išieškotoja UAB „Lemora“ apelianto atžvilgiu taiko dvigubą atsakomybę, kadangi skolą siekė išsiieškoti tiek pateikiant kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tiek ir naudojantis priverstinio vykdymo tvarka.

20. CK 6.81 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui bankrutuojant, kreditoriui išlieka teisė pareikšti savo reikalavimą tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek jiems abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

21. Atsižvelgiant į šios nutarties 20 pastraipoje nurodytas teisės normų nuostatas bei jų aiškinimą, darytina išvada, kad nepaisant UAB „Lemora“ reikalavimų pareiškimo skolininkės UAB „Algraižė“ bankroto byloje, skolos išieškojimas iš apelianto priverstinio vykdymo tvarka negali būti aiškinamas kaip dvigubos atsakomybės taikymas apelianto atžvilgiu. Šiuo atveju UAB „Lemora“ pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise pareikšti reikalavimą skolininkės bankroto byloje, taip pat pareikalauti skolininkės neįvykdytos prievolės įvykdymo iš laiduotojo. Be to, nėra pagrindo teigti, kad išieškotojai pateikus reikalavimą bankroto byloje buvo apribotos apelianto teisės pateikti kreditorinį reikalavimą laidavimo apimtyje. Laiduotojui įvykdžius prievolę už pagrindinę skolininkę, atsirastų prielaidos spręsti kreditorės procesinių teisių perėmimo skolininkės bankroto byloje klausimą, tačiau apeliantas iki BUAB „Algraižė“ bankroto bylos pabaigos neįvykdė iš laidavimo kylančios savo asmeninės prievolės kreditorei, todėl nėra pagrindo ir jo kreditorinio reikalavimo tvirtinimui.

22. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų 6 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Ši teisės norma taikytina tuomet, kai reorganizuojamas ar likviduojamas skolininkas arba išieškotojas, nes akivaizdu, jog vykdymo procesas negali tęstis, jei nėra vieno iš šių subjektų – nesant skolininko nėra kieno atžvilgiu atlikti vykdymo veiksmus, o nesant išieškotojo nėra kieno naudai tuos veiksmus atlikti. Šiuo atveju pagrindinės skolininkės BUAB „Algraižė“ pabaiga neturi ir negali turėti įtakos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) procesui, nes joje yra tiek skolininkas S. R., tiek išieškotoja UAB „Lemora“, todėl nėra objektyvių kliūčių tęsti vykdymo veiksmus ir vykdomoji byla negali būti nutraukta. Pažymėtina, jog CPK 629 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada vykdomoji byla gali būti nutraukiama. Kadangi šiuo atveju neegzistavo nei vienas iš CPK 629 straipsnyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, antstolė teisėtai 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymu netenkino apelianto prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl antstolės veiksmų.

23. Atskirojo skundo argumentai dėl galimybės išieškotojai susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį, taikos sutarties kitoje civilinėje byloje Nr. e2-597-436/2018 patvirtinimo, neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, nagrinėjant apelianto skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas