Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2VP-4893-1149/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2VP-4893-1149/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02582-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Marija Augustinaitė (pirm.)
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-4893-1149/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02582-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.5; 3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis Z. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą antstolio Z. Z. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

2. Prašyme nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. išdavė vykdomuosius raštus dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015 m. gruodžio 9 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo iš skolininko V. G.. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstoliui Z. Z., kuris 2023 m. vasario 3 d. pradėjo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai tvirtina, kad pareiškėjas nuo 2023 m. kovo mėnesio nepilnamečių vaikų išlaikymui privalo mokėti po 1 113 Eur, pareiškėjo įsitikinimu, mokėtina išlaikymo suma sudaro 913 Eur, o ne antstolio nurodoma 1 113 Eur suma. Laiko, kad antstolis neteisingai skaičiuoja mokėtino išlaikymo dydį, nuo pareiškėjo sąskaitos yra nepagrįstai ir neteisėtai nurašomos lėšos. Šiuo metu pareiškėjas dėl antstolio veiksmų yra permokėjęs išlaikymo. Kadangi kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio ir iš pareiškėjo išieškota bei jo sumokėta suma viršija net paties antstolio skaičiavimus, antstoliui turėtų būti užkirstas kelias iki ginčo išnagrinėjimo vykdyti išlaikymo išieškojimą iš pareiškėjo. Jei antstolis toliau vykdys išieškojimą, pareiškėjo permokėta suma tik didės, todėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl permokėtų lėšų grąžinimo. Tai akivaizdžiai apsunkins galimai palankios pareiškėjui teismo nutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad neginčijamą išlaikymo sumą pareiškėjas jau sumokėjo, be to, išlaikymo yra sumokėjęs daugiau nei turėtų, vykdymo veiksmų sustabdymas nepažeis niekieno interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka.

4. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

5. Šiuo atveju iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kartu su juo pridėtų dokumentų matyti, jog antstolis Z. Z. vykdo priverstinį išieškojimą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-55-904/2017 dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2015 m. gruodžio 9 d. iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išieškojimo iš skolininko V. G.. Pareiškėjas (skolininkas) antstoliui pateikė 2023 m. balandžio 20 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo grąžinti pareiškėjui be pagrindo išieškotas sumas ir nutraukti vykdomąją bylą. Teismui pateiktu prašymu pareiškėjas prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę - išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

6. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Šiuo atveju susipažinus su skundu dėl antstolio veiksmų matyti, kad skunde suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų faktinis pagrindas, argumentacija. Preliminariai vertinant, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Pažymėtina, kad tik iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakytą į klausimą, ar skundas pagrįstas, tuo tarpu spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

7. Sprendžiant dėl realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

8. Pažymėtina ir tai, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

9. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.

10. Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjo prašymu matyti, kad pareiškėjas nenurodė svarių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai jam palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, ar kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bus padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad palankaus pareiškėjui sprendimo atveju turės būti sprendžiamas klausimas dėl permokėtų lėšų grąžinimo, o tai apsunkins galimai palankios pareiškėjui teismo nutarties vykdymą, tačiau nedetalizuoja, kokiu konkrečiai būdu, patenkinus skundą, šio procesinio sprendimo patenkinimas bus apsunkintas. Kartu su prašymu pateikti duomenys, kad nustatęs pagrindą, antstolis pareiškėjui nurašytas lėšas grąžina. Todėl pagal prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis teismas neturi pagrindo spręsti, kad palankaus pareiškėjui sprendimo atveju lėšų susigrąžinimo procesas bus apsunkintas ir neįmanomas.

11. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, bei nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.

12. Kadangi pareiškėjas nepateikė pakankamai motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas daro išvadą, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žyminio mokesčio

13. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 54 Eur žyminio mokesčio.

14. Kadangi pagrindinis reikalavimas – skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), pagal CPK 510 straipsnio 6 dalį neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinamas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-889-565/2019, nutarties 26 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-145-580/2019, nutarties 22 punktas).

15. Sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjui grąžintina 54 Eur žyminio mokesčio. Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 144, 151, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Grąžinti pareiškėjui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. balandžio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LITEKO sistemoje mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Marija Augustinaitė