- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-909-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04431-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis A. S. Klaipėdos apylinkės teismui persiuntė pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų, juo pareiškėjas prašė pripažinti 2022 m. sausio 7 d. pažymą (duomenys neskelbtini) negaliojančia ir pateikti informaciją apie įvykdytas išskaitas.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą dėl antstolio veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog skundžiama antstolio pažyma apie vykdomus išieškojimus (duomenys neskelbtini) buvo priimta 2022 m. sausio 7 d. ir išsiųsta skolininkui elektroniniu paštu, įteikta 2022 m. sausio 14 d. Pareiškėjo skundas antstolio kontoroje gautas tik 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo skundžiamos antstolio pažymos priėmimo ir įteikimo dienos.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą (CPK 512 straipsnis). Pareiškėjas, praleidęs 20 dienų terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, galėtų kreiptis į antstolį su prašymu dėl šio procesinio termino atnaujinimo (CPK 510 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo atveju praleistas 90 dienų procesinis terminas, kuris yra naikinamasis, todėl procesinio termino negalima atnaujinti.
6. Teismas nurodė, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Kadangi yra praleistas skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas (90 dienų naikinamasis terminas), teismas atsisakė skundą priimti (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad nors skundžiama antstolio pažyma apie vykdomus išieškojimus (duomenys neskelbtini) buvo priimta 2022 m. sausio 7 d., tačiau pareiškėjui tuo metu nebuvo būtinybės kreiptis dėl pažymos panaikinimo. 2022 m. liepos 7 d. registruotu laišku (RE274325265) buvo gauti duomenys, kad antstolis A. S. suklastotus duomenis, neatitinkančius tikrovės, paskleidė tretiesiems asmenims. Paskleisti duomenys sukėlė pareiškėjui negatyvių pasekmių, todėl iškilo būtinumas kreiptis į antstolį dėl pažymos panaikinimo ir objektyvių duomenų gavimo.
7.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo formaliai. Teismas ignoravo skundo reikalavimą dėl duomenų gavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
3. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
4. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
5. Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
6. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
7. Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad byla negalės būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
8. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
9. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu į bylą papildomai pateikė naujus įrodymus – 2022 m. sausio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto (duomenys neskelbtini) kopiją. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolis A. S. 2022 m. sausio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė pažymą apie vykdomus išieškojimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri skolininkui (pareiškėjui) J. S. elektroniniu paštu įteikta 2022 m. sausio 14 d. Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriuo, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančia 2022 m. sausio 7 d. pažymą apie vykdomus išieškojimus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. liepos 14 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
11. Įstatymas reglamentuoja, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis, todėl, jį praleidus, nebegali būti atnaujinamas nei teismo, nei antstolio.
12. Taigi, pasibaigus naikinamajam devyniasdešimties dienų terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme ir todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
13. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas skundžia antstolio A. S. 2022 m. sausio 7 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą pažymą apie vykdomus išieškojimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri skolininkui (pareiškėjui) J. S. įteikta elektroniniu paštu 2022 m. sausio 14 d. Pareiškėjo skundas antstolio kontoroje gautas tik 2022 m. liepos 11 d., t. y. praėjus beveik pusei metų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundas teisme nenagrinėtinas, nes paduotas praėjus daugiau nei devyniasdešimčiai dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo, t. y. praleidus devyniasdešimt dienų procesinį terminą, kuris yra naikinamasis, todėl šio termino negalima atnaujinti. Apelianto pateiktas 2022 m. sausio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas ir atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad anksčiau nebuvo būtinybės skųsti antstolio veiksmus, prašant panaikinti minėtą pažymą, nesudaro pagrindo teismui nesivadovauti imperatyvia įstatymo norma.
Dėl bylos procesinės baigties
14. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
15. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.