Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KASVA“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo bei atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl 2016 m. lapkričio 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-869-773/2016 pagal ieškovų D. K., R. K., B. J., K. Š., D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „KASVA“, A. K., Danske Bank A / S Lietuvos filialui, dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Crumina“, uždaroji akcinė bendrovė „KLASANA“, Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), B. B., A. Z., G. V., notarės R. I. ir J. V., ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams A. Z., J. L., D. L., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis pripažinimo ir atlyginimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovai D. K. ir R. K., B. J., K. Š. ir D. Š. su atsakove UAB „KASVA“ 2007 m. spalio 3 d. – 2008 m. rugsėjo 16 d. sudarė preliminariąsias butų Pastate pirkimo–pardavimo sutartis, jų 3.3 punkte buvo nustatyta, kad ginčo žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas UAB „KASVA“ vardu, o pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta, ar kitam turto administratoriui. Tačiau, 2008 m. gruodžio 4 d. – 2008 m. gruodžio 23 d. sudarant pagrindines sutartis, ieškovams nebuvo perduotos nuosavybės teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis. Žemės sklypas tiek preliminariųjų, tiek pagrindinių sutarčių sudarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovei BUAB „KASVA“, todėl ji turėjo įstatymuose nustatytą pareigą perleisti nuosavybės teises ne tik į butus (patalpas), bet ir į žemės sklypą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis). Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013.

4. Ieškovas A. Z. 2011 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo administracines patalpas Pastate iš UAB „Crumina“, o ieškovai J. L. ir D. L. 2013 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą Pastate iš UAB „KLASANA“. UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“ nurodytas patalpas įsigijo iš atsakovės BUAB „KASVA“ pagal 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose buvo nustatyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas, savininkas ir pagal CK 6.394 straipsnį pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tiek UAB „Crumina“, tiek UAB „KLASANA“ pirkimo–pardavimo sutartimis iš pardavėjos UAB „KASVA“ įsigijo ir žemės sklypo dalį, reikalingą patalpoms ir butui eksploatuoti. Dėl to pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieškovu A. Z., 4.3 punktas ir pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieškovais J. L. ir D. L., 5.5 punkto nuostata, kad pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, kvalifikuotina kaip niekinė ir prieštaraujanti Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, o ieškovai yra perėmę iš pardavėjų UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“ atitinkamos sklypo dalies nuosavybės teises.

7. Ieškovai V. K.-C., G. P. ir R. P., L. L. ir J. L., Ž. L. bei K. L., G. L., Ž. P. E. M. ir V. J. M., M. Ž., G. Š. ir R. Š., L. Č. ir I. Č., P. J., E. K., E. S., A. Z. (vėliau padovanojo ieškovei E. S.) 2010 m. balandžio 19 d. – 2010 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo butus Pastate iš M. K.. Minėtų ieškovų su M. K. sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nustatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymima, kad M. K., būdama butų ar kitų patalpų pardavėja, o kartu ir žemės sklypo (viso ar jo dalies) savininkė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma, privalėjo perduoti buto ar kitos patalpos pirkėjui nuosavybės teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, tačiau to nepadarė. Ieškovų teigimu, kadangi M. K. turtą paveldėjo A. K., todėl jis yra atsakingas už M. K. prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

V. Apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo nutarčių esmė

69. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. K. ir BUAB „KASVA“ apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-722-798/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimą ir 2016 m. lapkričio 24 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

70. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 išnagrinėjusi atsakovo A. K. kasacinį skundą, 2018 m. spalio 12 d. nutartimi:

70.1. paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo dalis tenkinti dalį ieškinio reikalavimų ir pripažinti ieškovams R. K. ir D. K. nuosavybės teises į 166/10 000 dalį, B. J. nuosavybės teises į 184/10 000 dalį, K. Š. ir D. Š. nuosavybės teises į 168/10 000 dalį, V. L. ir I. L. nuosavybės teises į 723/10 000 dalį, N. M. ir D. M. nuosavybės teises į 212/10 000 dalį, K. S. ir G. S. nuosavybės teises į 210/10 000 dalį, A. R. ir D. R. nuosavybės teises į 177/10 000 dalį, V. K.-C. nuosavybės teises į 206/10 000 dalį, N. L. nuosavybės teises į 179/10 000 dalį, R. P. ir G. P. nuosavybės teises į 163/10 000 dalį, L. L. ir J. L. nuosavybės teises į 177/10 000 dalį, Ž. L., K. L. ir G. L. nuosavybės teises į 177/10 000 dalį, Ž. P. nuosavybės teises į 178/10 000 dalį, E. M. ir V. J. M. nuosavybės teises į 177/10000 dalį, M. Ž. nuosavybės teises į 158/10 000 dalį, G. Š. ir R. Š. nuosavybės teises į 206/10 000 dalį, L. Č. ir I. Č. nuosavybės teises į 176/10 000 dalį, P. J. nuosavybės teises į 166/10 000 dalį, E. K. nuosavybės teises į 163/10 000 dalį, E. S. nuosavybės teises į 166/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis dėl 518/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini); atmesti atsakovo A. K. priešieškinį nurodytiems ieškovams; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovams R. K., D. Š., V. L., N. M., G. S., A. R., V. K.-C., N. L., R. P., J. L., Ž. L., Ž. P., E. M., M. Ž., R. Š., I. Č., P. J., E. K., E. S. iš atsakovų A. K. ir UAB „KASVA“;

70.2. panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo dalis tenkinti dalį ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis dėl 3614/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ir dėl nurodytos bylos dalies priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis dėl 3614/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini);

70.3. kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo dalis dėl pripažinimo ieškovui A. Z. nuosavybės teisių į 172/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovams J. L. ir D. L. nuosavybės teisių į 210/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl pripažinimo negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis dėl 382/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. K. priešieškinio ieškovams A. Z., J. L. ir D. L., dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (išskyrus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovams R. K., D. Š., V. L., N. M., G. S., A. R., V. K.-C., N. L., R. P., J. L., Ž. L., Ž. P., E. M., M. Ž., R. Š., I. Č., P. J., E. K., E. S. priteisimo iš atsakovų A. K. ir UAB „KASVA“), paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. papildomas sprendimas, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, panaikino ir šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, grąžindama bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, pagal kurio 7.31 punktą Žemės sklypui Kauno apygardos teismas buvo pritaikęs areštą, nenurodė motyvų, kodėl atmeta šį įrodymą, nors aplinkybė, ar 382/10 000 dalys Žemės sklypo buvo areštuotos sudarant 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, yra reikšminga sprendžiant, ar ieškovai A. Z., J. L. ir D. L. įgijo nuosavybės teises į šias Žemės sklypo dalis, ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

72. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo A. K. apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo peržengti skundo ribas.

73. Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacine tvarka, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovų A. Z., J. ir D. L. reikalavimai pripažinti nuosavybės teises į 382/10 000 (172/10 000 dalis A. Z. atvejis) ir (210/10 000 dalis J. ir D. L. atvejis) dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažintos negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalys dėl 382/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), bei atmesti atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimai ieškovams A. Z., J. L. ir D. L., teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacine tvarka taip pat peržiūrimos pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalys, kuriomis paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovų A. Z., J. L., D. L., atsakovo A. K. ir trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovų A. Z., J. L. ir D. L. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą

74. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „KASVA“ ir UAB „Crumina“, atstovaujama direktoriaus (byloje atsakovo) A. K., 2009 m. sausio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Crumina“ nupirko, o UAB „KASVA“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją administracinės paskirties patalpą pastate, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Tą pačią 2009 m. sausio 9 d. UAB „KASVA“ ir UAB „KLASANA“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „KLASANA“ nupirko, o UAB „KASVA“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Pastate. Šių sutarčių 4.4 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, savininkas ir pagal CK 6.394 straipsnį pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas.

75. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2009 m. sausio 9 d. sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse buvo klaidingai nurodyta, jog butų ir administracinių patalpų pardavėjas UAB „KASVA“ nėra žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, savininkas. Tokį vertinimą teismas grindė 2016 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, pagal kurį viso žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame yra Pastatas, savininke nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2012 m. liepos 31 d. buvo būtent UAB „KASVA“. Teismas, remdamasis imperatyviu teisiniu reglamentavimu – CK 6.394 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, padarė išvadą, kad butų ir administracinių patalpų pirkėjoms UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“ nebuvo suteiktos jokios kitos teisės naudotis ir valdyti žemės sklypo dalis, kaip kad turėjo pardavėja UAB „KASVA“, kuri 2009 m. sausio 9 d. buvo žemės sklypo savininkė, turinti nuosavybės teises į jį, todėl pripažino, kad nuosavybės teisės į atitinkamas jo dalis buvo perleistos patalpų pirkėjoms UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“.

76. Ieškovas A. Z. ir UAB „Crumina“, atstovaujama direktoriaus (byloje atsakovo) A. K., 2011 m. vasario 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Crumina“ pardavė A. Z. jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją administracinę patalpą Pastate. Šios sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra Pastatas, savininkas ir pagal CK 6.394 straipsnį pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi ir turi teisę kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Ieškovai J. L. ir D. L., kaip pirkėjai, ir UAB „KLASANA“, kaip pardavėja, 2013 m. spalio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „KLASANA“ pardavė ieškovams butą, esantį Pastate. Šios sutarties 5.5 punkte nurodyta, jog pardavėjo atstovas atsakingai patvirtino, kad pardavėjas nėra savininkas žemės sklypo, kuriame yra Pastatas su šia sutartimi parduodamu daiktu; pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas.

77. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų J. L. ir D. L., kaip pirkėjų, ir trečiojo asmens UAB „KLASANA“, kaip pardavėjos, 2013 m. spalio 23 d. sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punkto nuoroda, kad pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, yra nepagrįsta, todėl šią sutarties sąlygą pripažino niekine ir negaliojančia, o ieškovams J. L. ir D. L. pripažino nuosavybės teisę į 210/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini). Tais pačiais motyvais pirmosios instancijos teismas pripažino ir ieškovui A. Z. nuosavybės teisę į 172/10 000 dalis to paties žemės sklypo.

78. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog UAB „KASVA“ iki 2010 m. balandžio 6 d. buvo minimo žemės sklypo savininkė. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia spręstina ar UAB „KASVA“ 2009 m. sausio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė (perleido) UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“ ne tik butus ir administracines patalpas, bet ir atitinkamas ginčo žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, dėl kurios ši byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi buvo perduota apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, yra tai, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, pagal kurį žemės sklypui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismas buvo pritaikęs areštą.

79. Apeliacine tvarka bylą nagrinėjant iš naujo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro išraše esanti žyma (galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. vasario 9 d.) dėl žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), arešto buvo atlikta Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1278-259/2008 (vėlesnis Nr. 2-412-259/2009) pagrindu. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „KASVA“ dėl avansinės įmokos grąžinimo ir nuostolių priteisimo, tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2008 m. liepos 9 d. nutartimi areštavo atsakovei UAB „KASVA“ priklausančius ir esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus už bendrą 418 090,15 Lt sumą, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant turtu naudotis.

80. Teisėjų kolegija 2019 m. sausio 10 d. nutartimi pareikalavo iš Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-412-259/2009, taip pat vykdomąją bylą iš antstolio R. B., vykdžiusio Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0085/08/01015 nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 12 d. buvo sudarytas turto aprašas pagal Kauno apygardos teismo nutartį 2008 m. liepos 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-1278-259/2018, kuriuo aprašytas atsakovei UAB „KASVA“ priklausantis bendro 0,2970 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė 734 748 Lt (bendras turto arešto mastas 418 090 Lt). 2009 m. vasario 6 d. antstolis R. B. priėmė patvarkymą, kuriuo panaikino areštą UAB „KASVA“ priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris buvo aprašytas antstolio 2008 m. lapkričio 12 d. turto aprašu, ir areštavo UAB „KASVA“ priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei 48/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)-43, Kaune (bendra aprašyto turto vertė 417 587 Lt).

81. Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.) skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas (CPK 677 straipsnio 1 dalis). Antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 677 straipsnio 2 dalis).

82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, areštas, kuris buvo taikomas Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutarties pagrindu ir galiojo nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. vasario 9 d., iš esmės neturėjo įtakos atsakovės UAB „KASVA“ teisei disponuoti ginčijamomis sklypo dalimis (382/10 000 dalys). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotas 418 090 Lt vertės turtas (nustatytas turto arešto mastas), tuo tarpu antstolio aprašyto bendra ginčo žemės sklypo vertė sudarė beveik dvigubai didesnę sumą – 734 748 Lt. Taigi faktiškai buvo areštuota šiek tiek daugiau kaip pusė žemės sklypo (5 690/10 000 dalys). Kolegija pažymi, kad teisės normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti (aprašyti) skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui. Įvertinus aplinkybę, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama tik užtikrinti atsakovės UAB „KASVA“ turtinės padėties stabilumą – galimybę ateityje išieškoti priteistinas sumas, o ne apriboti konkretaus turto (ginčo žemės sklypo) perėjimą tretiesiems asmenims, kitoks šios faktinės situacijos aiškinimas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

83. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra butai, patalpos daugiabučiuose namuose, ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas (šiuo atveju atsakovė UAB „KASVA“), tai sprendžiant dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą taikytina imperatyvi Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostata ir laikytina, kad pirkėjui kartu su butu ar patalpomis turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015).

84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017 suformavo naują teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę. Kasacinis teismas konstatavo, kad kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, tai dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas (perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį) kartu su CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatomis (pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis), t. y. pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais.

85. Kaip minėta, 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarčių 4.4 punktuose įtvirtinta, jog pardavėja ir pirkėjai susitarė, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamų sutarčių 4.4 punktais turto savininkė UAB „KASVA“ perdavė pirkėjoms UAB „Crumina“ bei UAB „KLASANA“ tiek teisių ir pareigų naudotis atitinkamomis žemės sklypų dalimis, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, t. y. perdavė nuosavybės teisę naudoti žemės sklypo dalis. Pažymėtina, kad aptariamose sutartyse šalys nesusitarė dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį kitais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais (nuoma, panauda, kt.). Be to, iki to laiko nurodytos Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatos tiek notarinėje, tiek teismų praktikoje buvo aiškinamos kaip imperatyviosios ir nustatančios, kad asmuo, kuris yra sklypo, kuriame yra daugiabutis, savininkas, perleisdamas butus ar patalpas daugiabutyje, turi perleisti ir žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti. Taigi esant tokiai vyraujančiai praktikai, kitokie sąžiningų sutarties šalių ketinimai iš esmės nebuvo galimi.

86. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas A. K. nurodo, kad sandorių šalys (UAB „KASVA“, UAB „Crumina“ bei UAB „KLASANA“) siekė tik ateityje sudaryti susitarimą dėl žemės sklypo, kadangi jis tuo metu buvo areštuotas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo paaiškinimuose nurodytais argumentais. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad ginčo žemės sklypui taikytas areštas būtų turėjęs kokią nors įtaką šalių apsisprendimui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, žemės sklypo (faktiškai jo dalių) areštas galiojo tik labai trumpą laiką po 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo (iki 2009 m. vasario 9 d.), tačiau nėra duomenų, kad UAB „KASVA“, UAB „Crumina“ bei UAB „KLASANA“ po arešto panaikinimo būtų siekusios pakeisti pirkimo-pardavimo sutarčių 4.4 punktą arba sudaryti naują susitarimą dėl kitokios, nei nuosavybės teisės perleidimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis.

87. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ginčo žemės sklypo dalių (382/10 000 dalys) nuosavybės teisės perėjimo UAB „Crumina“ bei UAB „KLASANA“ 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu. Taigi toliau spręstinas klausimas ar pardavėjos UAB „Crumina“ bei UAB „KLASANA“ 2011 m. vasario 28 d. ir 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu atitinkamas žemės sklypo dalis pardavė (perdavė) ieškovams A. Z., J. L. ir D. L..

88. 2011 m. vasario 28 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punktu pardavėja UAB „Crumina“ ir pirkėjas A. Z. susitarė, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi ir turi teisę kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Šioje sutartyje žemės naudojimo teisė nėra aptarta, tačiau sutarties 4.3 punkte pirkėjui A. Z. buvo klaidingai nurodyta teisė kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo, kadangi žemės sklypo dalies, būtinos A. Z. negyvenamosios-administracinės patalpos naudojimui pagal paskirtį, savininkė buvo UAB „Crumina“. Taigi, sutarties 4.3 punkto nuostatos dalis, kuria iš esmės nesusitariama dėl pirkėjo teisių į žemės sklypo dalį, ir kurioje be pagrindo nurodoma, kad pardavėjui žemė nepriklauso, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, sutarties sudarymo metu galiojant praktikai, kad asmuo, kuris yra sklypo, kuriame yra daugiabutis, savininkas, perleisdamas butus ar patalpas daugiabutyje, turi perleisti ir žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame eksploatuoti, bei nesant duomenų, kad sutarties šalys būtų susitarusios dėl kitokių pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl nuosavybės teisės į 172/10 000 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažinimo ieškovui A. Z..

89. 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.5 punkte nurodyta, jog remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjai J. L. ir D. L. įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovams J. L. ir D. L. perleisto buto (tiek žemės sklypo dalių) savininkė buvo UAB „KLASANA“, todėl CK 6.394 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties 5.5 punkte nustatyta sąlyga, kuria iš esmės nesusitariama dėl pirkėjų teisių į žemės sklypo dalį, nepagrįstai nurodant, kad pardavėjui ji nepriklauso, pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi ir šios normos taikymo praktika suformuota ankstesnėmis kasacinio teismo nutartimis, taip pat nesant duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokių pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovams J. L. ir D. L. nuosavybės teisę į 210/10 000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

90. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „KLASANA“ (akcininkas A. K.) pardavė butą ieškovams J. L. ir D. L., sudaryta po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 (byloje atsakovais dalyvavo UAB „KLASANA“ ir A. K.) pateikto išaiškinimo, jog savininkams, parduodantiems butus (patalpas) daugiabučiame name, esančiame ginčo žemės sklype, privaloma perleisti ir atitinkamą žemės sklypo dalį. Todėl UAB „KLASANA“ ir jos akcininko A. K. elgesys 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nesąžiningas, t. y. A. K. ir vėl sudarė sandorį, kuriame toliau klaidino pirkėjus – sutartyje nurodė, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, savininkas bei pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas.

91. A. K. priešieškiniu prašė pakeisti pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas, kuriomis ieškovai būtų įpareigojami įsigyti žemės sklypo dalis, reikalingas jų butams (patalpoms) eksploatuoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio reikalavimus dėl pripažinimo ieškovams nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, kaip jau įgytų pagal sudarytas patalpų pirkimo–pardavimo sutartis ir jose nurodytą kainą, t. y. nepriteisiant piniginių sumų iš ieškovų, ir priešieškinio reikalavimus dėl sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo ir pripažinimo ieškovams nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, priteisiant iš ieškovų pinigų sumas už šias žemės sklypo dalis, konstatuoja, kad šių ieškinio reikalavimų patenkinimas savaime reiškia priešieškinio reikalavimų atmetimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. K. priešieškinio pagrįstumas atskirai nevertintinas.

Dėl 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento ir 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalių dėl 382/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiomis

92. Nustatyta, kad atsakovės UAB „KASVA“ nuosavybės teisėmis buvo įregistruotas 0,2970 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra ginčo gyvenamasis daugiabutis namas. Siekiant užtikrinti skolininkės UAB „KASVA“ įsipareigojimus bankui, ginčo žemės sklypui buvo įregistruota 2007 m. sausio 23 d. hipoteka. Dėl kreditorės AB Sampo banko pasikeitimo į Danske Bank A/S, sutartinė hipoteka 2008 m. liepos 29 d. buvo pakeista. 2009 m. sausio 22 d. sutartinė hipoteka pakeista dar kartą, kadangi iš prievolės pasitraukė kreditorė Danske Bank A/S bei įstojo nauja kreditorė M. K. M. K. turėjo iš banko perimtą finansinį reikalavimą į UAB „KASVA“, kuris buvo užtikrintas 2009 m. sausio 22 d. sutartine hipoteka (lakštas Nr. 02120090000749). Kadangi atsakovė UAB „KASVA“ bankrutavo, bankroto proceso metu buvo vykdomos jos turto pardavimo varžytynės, kurioms neįvykus, bankroto administratorius pasiūlė kreditorei M. K. perimti turtą už antrosiose varžytynėse nustatytą kainą. BUAB „KASVA“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu perdavė M. K. nuosavybėn administracines patalpas ir 16 butų bei 0,297 ha ploto ginčo žemės sklypą.

93. Ieškinio dalis dėl 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento ir 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalių dėl 382/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiomis grindžiama tuo, kad ieškovams pagal pirkimo–pardavimo sutartis įsigijus ne tik butą (patalpas), bet ir jiems eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, ne vien buto (patalpų), bet ir atitinkamų žemės sklypo dalių hipoteka turėjo būti panaikinta (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodoma, kad hipoteka buvo nepagrįstai neišregistruota nuo pirkėjams priklausančių žemės sklypo dalių, nes ieškovai atsiskaitė už butą (patalpas) ir atitinkamas žemės sklypo dalis, o nekilnojamojo turto hipoteka turėjo būti panaikinta dar iki atitinkamų žemės sklypo dalių hipotekos reikalavimo perleido M. K. Danske Bank A/S indosamentu.

94. 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Crumina“ nupirko iš UAB „KASVA“ nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją–administracinę patalpą, o UAB „KLASANA“ nupirko iš UAB „KASVA“ nuosavybės teise priklausantį butą. Naujosioms buto (patalpų) savininkėms UAB „Crumina“ ir UAB „KLASANA“ priklausančioms žemės sklypų dalims hipoteka išregistruota nebuvo. Vėliau negyvenamąsias – administracines patalpas ir atitinkamą žemės sklypo dalį A. Z. įsigijo iš UAB „Crumina“, o ieškovai J. L. ir D. L. butą ir atitinkamą žemės sklypo dalį įsigijo iš UAB „KLASANA“.

95. Pažymėtina, kad iš esmės analogiška faktinė situacija (dėl tos pačios reikalavimo teisių perleidimo sutarties, turto perdavimo akto ir indosamento) jau buvo įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendime konstatavo, kad tenkinus ieškinį dėl ieškovų, kurie yra butų (patalpų) savininkai, nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, reikalingas butams (patalpoms) daugiabučiame name eksploatuoti, perėjimo butų (patalpų) savininkams pagal pagrindines butų (patalpų) pirkimo-pardavimo sutartis, darytina išvada, kad nepagrįstai nebuvo išregistruota hipoteka nuo butų (patalpų) savininkams priklausančių žemės sklypo dalių, nes butų (patalpų) savininkai atsiskaitė su butų (patalpų) pardavėju už butą (patalpą) ir atitinkamą žemės sklypo dalį, dėl ko jie nebebuvo laikomi atsakovės UAB „KASVA“ skolininkais (CK 4.197 straipsnio 2 dalis). Todėl teismui nustačius, kad hipoteka nuo žemės sklypo dalių, reikalingų butams (patalpoms) eksploatuoti daugiabučiame name, buvo neišregistruota pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, tolimesni hipotekos bei kiti sandoriai tose dalyse, pagal kurias pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas, užtikrintas žemės sklypo dalių įkeitimu, buvo perleistas naujajai kreditorei M. K. bei buvo patenkintas šios kreditorės reikalavimas iš žemės sklypo (dalių), perleidžiant šį žemės sklypą (jo dalis) kreditorei M. K., ex officio laikytini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnis ir 1.80 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo išvadą pripažino teisinga.

96. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovams (bei pradiniams pirkėjams UAB „Crumina“ ir UAB „KLASAVA“) įsigijus butą (patalpas) daugiabučiame name, ir pripažinus, jog kartu jie įsigijo ir atitinkamas žemės sklypo dalis, ir už įsigyjamą turtą atsiskaitė su pardavėju, yra pagrindas laikyti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl tolimesni hipotekos bei kiti sandoriai (2009 m. sausio 21 d. indosamento ir 2010 m. balandžio 6 d. BUAB „KASVA“ turto perdavimo–priėmimo akto dalys) tose dalyse, pagal kurias pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas, užtikrintas žemės sklypo dalių įkeitimu, buvo perleistas naujai kreditorei M. K. bei buvo patenkintas kreditorės reikalavimas iš šioje byloje ginčijamų žemės sklypo dalių (382/10 000 dalys), perleidžiant nurodytas žemės sklypo dalis kreditorei M. K., ex officio laikytini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnis ir 1.80 straipsnis).

97. Pažymėtina, jog šioje byloje priimta 2018 m. spalio 12 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis dėl 3614/10 000 dalių žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad dalis ieškovų butus ir patalpas bei 3614/10 000 dalių žemės sklypo įsigijo iš M. K. ar A. K. po 2010 m. balandžio 6 d., todėl nebuvo pagrindo remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013. Priešingas aiškinimas reikštų, kad M. K., o po jos mirties, A. K. netapo 3614/10 000 dalių žemės sklypo savininkais ir negalėjo šių žemės sklypo dalių perleisti ieškovams, t. y. neliktų pagrindo tenkinti reikalavimus dėl nuosavybės teisių į 3614/10 000 dalių žemės sklypo pripažinimo.

98. Apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo grąžintos bylos dalies faktinė situacija (nutarties 94 punktas) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 nagrinėtas aplinkybes, nes pradiniai pirkėjai UAB „Crumina“ ir UAB „KLASAVA“ butą ir patalpas (atitinkamai ginčo žemės sklypo dalis) įsigijo iš UAB „KASVA“ iki 2010 m. balandžio 6 d. ir vėliau pardavė (perleido) ieškovams A. Z., J. L. ir D. L..

Dėl bylos procesinės baigties

99. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas aiškino ir taikė iš esmės teisingai, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą (jo dalį), kurią keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

100. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir papildomo sprendimo

101. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018 nurodė, kad ieškovai išlaidų advokato pagalbai nagrinėjamoje byloje nepatyrė, jas patyrė tik trečiasis asmuo daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. K., todėl tol, kol nežinomas galutinis rezultatas byloje, negalima šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminiu mokesčiu už ieškinį, sumokėtu tų ieškovų, dėl kurių ieškinio reikalavimų tenkinimo paliktini galioti teismų priimti sprendimai. Kadangi dalis bylos perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų (išskyrus bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminiu mokesčiu už ieškinį, sumokėtu tų ieškovų, dėl kurių ieškinio reikalavimų tenkinimo paliktini galioti teismų priimti sprendimai) paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

102. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 14 d. sprendimu trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BUAB „KASVA“ priteisė 911,15 Eur, iš atsakovo A. K. 1 682,14 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti); iš atsakovo A. K. ieškovei J. L. priteisė 16,66 Eur, ieškovui A. Z. 15,50 Eur žyminį mokestį; iš atsakovės BUAB „KASVA“ ieškovei J. L. priteisė 16,66 Eur, A. Z. 15,50 Eur žyminį mokestį; iš atsakovų BUAB „KASVA“ ir A. K. priteisė po 23,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

103. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. papildomu sprendimu priteisė trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BUAB „KASVA“ 930,18 Eur, iš atsakovo A. K. – 930,18 Eur bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti).

104. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). A. K. apeliaciniu skundu nėra kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, tačiau kitu šio atsakovo apeliaciniu skundu skundžiamas 2016 m. lapkričio 24 d. papildomas sprendimas.

105. Nagrinėjamoje byloje priimtoje 2018 m. spalio 12 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. papildomu sprendimu priteisdamas trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbos atlyginimą, CPK 98 ir 277 straipsnių nepažeidė. Taigi apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo pakartotinai vertinti atsakovo A. K. skundo argumentų dėl teismo teisės priimti papildomą sprendimą. Nepaisant minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų išaiškinimų, reikia atsakyti į A. K. apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už paslaugas, kurias advokatų profesinė bendrija suteikė ne ieškovams, o trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini).

106. Nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, DNSB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigtas ieškovų (bendrijos narių), kurios tikslas yra jos narių poreikių tenkinimas, teisių ir pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, įgyvendinimas. DNSB (duomenys neskelbtini) nariai 2010 m. spalio 5 d. susirinkime padidino iki 20 Lt per mėnesį įmoką į Bendrijos kaupimo fondą visų rūšių teisinėms išlaidoms (antstolių, advokatų, notarų ir pan.) padengti. Kadangi DNSB (duomenys neskelbtini) atstovauja savo narių teisėms ir interesams, teisėjų kolegija sutinka su ieškovais, kad jų byloje turėtas išlaidas už teisines paslaugas, tarp jų ir už ieškinio parengimą, pagrįstai apmokėjo trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) iš bendrijos narių surinktų kaupiamojo fondo lėšų.

107. Dėl apelianto A. K. argumento, jog į 2015 m. birželio 10 d. ataskaitą yra įtraukta suma įvardinta kaip „kitos kompensuojamos išlaidos“ (VĮ Regitra, vertimo biuro ir kt. paslaugos), kurias suteikė teisininkė, tačiau byloje nebuvo suteiktos nei vertimo, nei VĮ Regitra paslaugos, ieškovų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad programoje, kuria naudojasi advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai, į skiltį „Kompensuojamos išlaidos, kitos kompensuojamos išlaidos (VĮ Regitra, vertimo biuro ir kt. paslaugos) pagal paslaugų tiekėjų nurodytą kainą“ yra išlaidos, kurias advokatų profesinė bendrija sumokėjo paslaugų tiekėjams, ir kurias pagal ataskaitą bei išrašytą sąskaitą pateikia apmokėjimui klientui. 2015 m. birželio 26 d. ataskaitoje nurodyta 19,90 Eur suma yra ne už teisininko atliktą darbą, bet kompensuojamos išlaidos, kurios buvo sumokėtos VĮ Registrų centrui už ieškovų A. Z., J. L. ir D. L. pirkimo–pardavimo sutarčių kopijų gavimą. 2015 m. birželio 10 d. ataskaitoje nurodyta 500 Eur suma yra už VĮ Registrų centro parengtą žemės sklypo dalių paskaičiavimo projektą (įrašas ataskaitos pirmoje eilutėje), bet ne už teisininkės darbą, ir kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu. Taigi, šią paslaugą advokatų profesinė bendrija pirko iš VĮ Registrų centro bei minėtas išlaidas pagrįstai įtraukė į programos skiltį „Kompensuojamos išlaidos, kitos kompensuojamos išlaidos (VĮ Regitra, vertimo biuro ir kt. paslaugos) pagal paslaugų tiekėjų nurodytą kainą“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad advokatų profesinė bendrija bei DNSB (duomenys neskelbtini) nesąžiningai siekia pasipelnyti A. K. sąskaita.

108. Išdėstyti argumentai lemia išvadą, kad naikinti ar keisti papildomą sprendimą A. K. skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

109. Nustatyta, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) patyrė iš viso 1 431,91 Eur bylinėjimosi išlaidų (871,20 Eur už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, 560,71 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo parengimą, 210,27 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą). Bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) patyrė 323,87 Eur bylinėjimosi išlaidų už rašytinių paaiškinimų parengimą. Bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame Teisme trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) patyrė 1 560,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į A. K. kasacinį skundą parengimą. Byloje taip pat yra pažymos, pagal kurias Lietuvos apeliacinis teismas patyrė 12,11 Eur, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – 43,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

110. Įvertinus galutinį bylos rezultatą – visiems ieškovams teismų procesiniais sprendimais pripažintos teisės į žemės sklypo dalis ir atmesti atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimai sumokėti žemės sklypo dalių kainą, laikytina, kad ieškovai bylą laimėjo, todėl byloje ieškovų pusėje dalyvaujantis trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) turi teisę į visų instancijų teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas dėl teismo papildomo sprendimo ir kasacinis skundas buvo pateikti tik atsakovo A. K. iniciatyva, trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimų į šiuos procesinius dokumentus parengimu (2 121,61 Eur), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos kasaciniame teisme (43,21 Eur) priteistinos iš apelianto A. K..

111. Kitos trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 405,34 Eur advokato pagalbai apmokėti) ir 12,11 Eur dokumentų įteikimo išlaidos Lietuvos apeliaciniame teisme iš esmės susidarė dėl abiejų apeliantų – BUAB „KASVA“ ir A. K., veiksmų. Iš teismų informacinės sistemos Liteko ir juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė BUAB „KASVA“ teismo sprendimu yra pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų apie galimą šio juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimą. Tokiu atveju pusė aptariamų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš apelianto A. K., o likusi išlaidų dalis paliekama neatlyginta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui A. Z. pripažintos nuosavybės teisės į 172/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovams J. L. ir D. L. pripažintos nuosavybės teisės į 210/10 000 dalį žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pripažintos negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalys dėl 382/10 000 dalies žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), atmestas atsakovo A. K. priešieškinis ieškovams A. Z., J. L. ir D. L. ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), j. a. k. 302329442, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 824,28 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. 49,27 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.