Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims ERGO Insurance SE, vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. P., antstolėms N. B. ir I. B., dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslintą pareiškimą prašė tenkinti ir iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad yra susidariusi sudėtinga situacija, nes sunku skolas atiduoti. Dirba, tačiau nuo gaunamo minimalaus atlyginimo piniginės lėšos yra nuskaičiuojamos jau ir nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Asmeniniams poreikiams lieka apie 400,00 Eur, kurie skiriami iš esmės tik maistui. Paaiškino, jog kreditoriams, bankroto procedūroms administruoti galėtų skirti iki 100,00 Eur. Pripažino, jog skola ERGO Insurance SE, vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, susidarė dėl eismo įvykio užsienyje, kurio metu vairavo jam priklausančią transporto priemonę neblaivus ir padarė žalos kitoms transporto priemonėms. Po to įvykio sugrįžo į Lietuvą, dirbo, buvo keletą metų, kai nedirbo ir užimtumo tarnyboje nesiregistravo. Turėjo nekilnojamojo turto, tačiau jį pagal susitarimą su nepilnamečio vaiko mama, padovanojo nepilnamečiui. Turi transporto priemonių, tačiau jos stovi sulūžę, tik paskutinę yra įsigijęs iš santaupų. Transporto priemonė yra reikalinga, nes sodyba, kurioje gyvena yra atokioje vietoje. Paaiškino, jog skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos susidarė dėl transporto priemonės vairavimo. Taip pat priverstine tvarka yra pateiktas vykdyti išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimas. Pažymėjo, jog priklausomybių alkoholiui, azartiniams lošimams neturi.

7. Suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (per EPP).

8. Suinteresuotas asmuo antstolė N. B. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

9. Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytą byla teismo posėdyje išnagrinėta suinteresuotiems asmenims ar jų atstovams nedalyvaujant.

Atsisakytina pareiškėjui iškelti bankroto bylą.

11. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) 2 straipsnis nemokumą apibrėžia, kaip būklę, kai fizinis asmuo negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

12. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi neįvykdytų įsipareigojimų ERGO Insurance SE, vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą už akių (civilinės bylos Nr. 2-794-434/2014), kuriuo išieškotojui buvo priteista 23930,36 Eur (82626,76 Lt) draudimo išmokos, 1195,36 Eur (4127,37 L) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentai procesinių palūkanų (b. l. 2 – 3). Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 4027,64 Eur. Priverstinį skolos išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-794-343/2014 vykdo antstolė I. B., neišieškotos vykdymo išlaidos antstolės I. B. kontorai sudaro 2557,37 Eur (b. l. 7 – 8, 25 – 28). 2016 m. gegužės 6 d. Biržų rajono apylinkės teismo įsakymu (dėl išlaikymo priteisimo) (civilinės bylos Nr. L2-596-847/2016) iš skolininko A. S. nutarta išieškoti nepilnamečio vaiko, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), išlaikymui po 200,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant I. P. vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja (b. l. 4). 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-7768-841/2018) iš atsakovo A. S. nepilnamečiui vaikui, gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur mokamų kas mėnesį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Priverstinį skolos išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-7768-841/2018 vykdo antstolė N. B. (skola 13190,00 ir 150,00 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2023-03-01, paskaičiuotos 215,01 Eur vykdymo išlaidos antstolei (b. l. 84, 85, 86). Iš viso pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai nutarties paskelbimo dienai sudaro 45115,74 Eur. Šios skolos viršija įstatymu nustatytą ribą.

Motyvuojamoji dalis

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad didžiausia pareiškėjo skola ERGO Insurance SE, vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, – 23930,36 Eur (82626,76 Lt) draudimo išmokos, 1195,36 Eur (4127,37 L) bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentai procesinių palūkanų, susidarė dėl to, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. Norvegijoje, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys priparkuotos transporto priemonės. Pareiškėjas minėtą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl draudimo bendrovė pareiškė pareiškėjui reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų priteisimo. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjo mokestinė nepriemoka sudaro 4027,64 Eur, toje sumoje: 3591,07 Eur baudos už administracinius nusižengimus, 0,04 Eur žemės mokesčio delspinigiai ir 436,53 Eur skola pagal teismo vykdomąjį raštą. Iš pareiškėjo išieškomas išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas nepilnamečiui vaikui, gim. (duomenys neskelbtini), taip pat išieškomos 2557,37 ir 215,01 Eur vykdymo išlaidos antstolėms.

14. Pareiškėjas nėra įrašytas psichiatrinėje įskaitoje, narkologiniame kabinete nedispanserizuotas (b. l. 24). 2022 m. lapkričio 8 d. valstybės įmonės Registrų centras duomenimis A. S. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos (b. l. 5). Bylos duomenimis A. S. gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir šulinį (sodybą), esančius (duomenys neskelbtini), 2013 m. gruodžio 13 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido nepilnamečiam vaikui, (dukrai), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76 – 81). Pareiškėjo nuosavybe yra registruotos trys transporto priemonės: 1999 m. gamybos „R. S.“ (dalyvavimas viešame eisme uždraustas); 1999 m. pirmos registracijos „K. S.“ ir 2004 m. pirmos registracijos „T. A.“, įgyta 2022 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 69 – 74). 2022 m. spalio mėn. pareiškėjui darbdavio išmokėta 262,77 Eur atlyginimo suma (b. l. 10). Vykdydamas teismo įpareigojimą pareiškėjas pateikė 2022-10-02 – 2023-03-20 banko sąskaitos išrašą (b. l. 82 – 83).

15. Iš byloje esančių įrodymų – pareiškėjo ir atstovo paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo skolų didžiausią dalį sudaro 23930,36 Eur (82626,76 Lt) draudimo išmokos skola (su paskaičiuotomis ir priteistomis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis) ERGO Insurance SE, vykdančiai veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuri susidarė dėl to, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 15 d. Norvegijoje, vairuodamas automobilį ir būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos trys priparkuotos transporto priemonės. Pareiškėjas minėtą eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, todėl draudimo bendrovė pareiškė pareiškėjui reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Pripažintina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma viršija FABĮ 2 straipsnyje nustatytą ribą.

16. Nors A. S. nurodė, kad yra susidariusi sudėtinga situacija, nes sunku skolas atiduoti, tačiau pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą.

17. FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ nio asmens bankroto bylos iškėlimas" \t "_blank"6 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

18. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

19. Dėl fizinio asmens nemokumo pagal FABĮ kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų. Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas – tai asmens būklė, kai jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, į skolinių įsipareigojimų sumą neįskaitant reikalavimų, kurie negali būti nurašyti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Kasacinio teismo pažymėta, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-561/2014).

20. Siekiant iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nustačius, kad pareiškėjas yra nemokus, būtina nustatyti, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2014. Teismų praktika. 2014, Nr. 42, p. 156–167; 2015 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242-248/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2014).

22. Vertinant pareiškėjo pajamos 3 metų laikotarpiu nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo, t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d., pažymėtina, jog A. S. nepateikė visapusiškų įrodymų ir duomenų. Nors pareiškėjas yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, ribojančių darbo pasirinkimą, nėra, teismas iniciatyva išreikalautais įrodymais (b. l. 37 – 51, 69- 74) nustatyta, jog pareiškėjas įsidarbino tik nuo 2022 m. spalio 26 d., iki tol nuo 2017 m. balandžio 8 d. nedirbo, nesiregistravo užimtumo tarnyboje. Nėra duomenų apie tai, kokiomis santaupomis pareiškėjas disponavo ir kaip gavo pajamų, nors įsigijo ir 2022 m. rugsėjo 9 d. įregistravo transporto priemonę. Sutiktina, jog A. S. šiuo metu dirba ir gauna minimalų darbo užmokestį, nėra duomenų, jog ir anksčiau jo darbo užmokestis buvo ženkliai didesnis.

23. Teismo vertinimu pareiškėjas neatskleidžia visų gaunamų (gautų) pajamų, esamų (turėtų) santaupų dydžio, nesiekia geranoriškai atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir nepilnamečiui vaikui susidariusį įsiskolinimą ar skolą valstybei, nesidomi vykdomų priverstinio skolų išieškojimo procesų eiga. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo didžioji dalis pradelstų įsiskolinimų susidarė, dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, kuomet pareiškėjas vairavęs neblaivus transporto priemonę, sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintos priparkuotos trys transporto priemonės. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolos susidarė iš esmės dėl pareiškėjo pažeidimų (neteisėtų veiksmų) vairuojant transporto priemonę, ką pripažino ir pats pareiškėjas. A. S. yra susidaręs išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas ir išlaikymo skola (nors turėtą nekilnojamąjį turtą pagal susitarimą su nepilnamečio vaiko mama, padovanojo nepilnamečiui), vykdymo išlaidų skolos išieškojimą vykdančioms antstolėms.

24. Įvertinęs byloje pareiškėjo pateiktą ir savo iniciatyva išreikalautą rašytinę bylos medžiagą, teismas mano, kad pareiškėjas siekia per pakankamai neilgą laikotarpį (trejus metus) įsipareigojimų išvengti bankrutavus, ką teismui atsiliepime pagrįstai tvirtina ir suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE, vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą. Todėl teismo vertinimu, aukščiau aptarta pareiškėjo pozicija vertinant ją sąžiningumo kontekste, leidžia manyti, jog pareiškėjas nėra suinteresuotas sąžiningai padengti savo skolinius įsipareigojimus, o tikisi, jog ilgainiui jie bus nurašyti. Analizuojant byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai FABĮ prasme ir dėl šios priežasties bankroto bylą jam kelti atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 straipsnio 8, 9 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

patikslinto pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui A. S. fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartį nusiųsti pareiškėjui, jo atstovui, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją viešai specialioje interneto svetainėje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.