Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. A. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies a) papunktį, paskirta 80 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 12 metų 9 mėnesiams 10 dienų. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas, paskirtas laisvės atėmimas 12 metų 8 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 16 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybės ypatumus, nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, ir padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas atmestinas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi galiojančių nuobaudų, mokėsi, dalyvavo resocializacijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką, taip pat ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis gyvenimo stilius laisvėje nepasižymėjo išskirtinai asocialumu. Apklausos metu išryškėjo, kad nuteistajam rūpi jo statusas draugų kompanijoje. Iki pilnametystės nuteistasis nevengė savęs realizuoti darbinėje veikloje. Jis sąmoningai suvokė, kad prisijungia prie nusikalstamos veikos darymo, tyčinio pobūdžio. Žinojo savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį (disponavimai draudžiamomis medžiagomis, padirbtu asmens dokumentu), tačiau jį menkina. Teisės pažeidimai atlikti veikiant bendrininkų grupėje, atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą ateityje, nuteistasis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinant praeities mąstymą ir elgesį galima teigti, kad polinkis rizikingai elgtis, problemų atpažinimo, sprendimo būdų numatymo ir socialinių kontaktų parinkimo sunkumai siejosi su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nusikalstamų veikų metu buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio.

9. Skunde nuteistasis teigia, kad į negaliojančią nuobaudą nebuvo pagrindo atsižvelgti, nes jis per ilgus bausmės atlikimo metus vidaus tvarką pažeidė tik vieną kartą, o skatintas 21 kartą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad nuteistasis R. A. atlikdamas laivės atėmimo bausmę, vidaus tvarką yra pažeidęs 2 kartus. Šie vidaus tvarkos pažeidimai padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau pirmasis – praėjus trejiems metams, o antrasis, dar po trejų metų, taigi, tarp jų yra pakankamai ilgai laiko tarpai, be to, tiek prieš šiuos pažeidimus, tiek ir jų nuteistasis buvo ne kartą skatintas, kas, nors ir teigiamai jį charakterizuoja, tačiau vertinant elgesį visumoje, duoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

10. R. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai susiję su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ko pakeisti jau negalima ir dėl ko nustatytos rizikos sumažinti nėra galimybės, su tokiais teiginiais skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. Pateikti duomenys rodo, kad pataisos įstaigoje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta ne vieną kartą, ir ne tik bausmės atlikimo pradžioje, tačiau ir vėliau, jam jau atliekant bausmę. Paskutinio vertinimo metu, kuris atliktas 2023 m. spalio 31 d., pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti R. A. nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne nusikaltimų padarymo, o jau bausmės atlikimo metu. Nuteistajam nustatyti trys statiniai ir 7 dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. R. A. yra nustatyti ir 4 apsauginiai veiksniai, tačiau vertinant jas aplinkybių visumoje, tai negali būti lemiamas faktorius lygtinio paleidimo taikymui.

12. Nuteistasis R. A. skunde nesutinka su teismo išvada, kad jei jis bus paleistas į laisvę likus labai nedidelei neatliktos bausmės daliai, nebus pasiekti bausmės tikslai bei bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. R. A. nusikalto ne pirmą kartą, šiuo metu bausmę jis atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, vienas iš nusikaltimų priskiriamas labai sunkiems, jo nusikalstamos veikos yra tyčinės. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo R. A. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

15. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.