Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

- pagal BK 266 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, R. A. paskirta 80 parų arešto bausmė pakeista 80 dienų laisvės atėmimo bausme (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų 9 mėnesiai 10 dienų (dvylika metų devyni mėnesiai dešimt dienų) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityta pagal 2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį R. A. atliktos bausmės dalis.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia R. A. skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis, veikdamas bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekorsoriumi), o būtent: 2003–2004 metais, vasarą, Lietuvos Respublikoje V. Š. susitarus su tyrimo nenustatytais asmenimis už 600 JAV dolerių, t. y. 2400 litų, atlygį Lietuvoje neteisėtai įgyti 2000 litrų pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) safrolo (toliau – safrolas), jį neteisėtai gabenti, laikyti V. L. priklausančiame garaže Nr. 18, esančiame (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje parduoti kitiems asmenims, V. Š., per dvi dienas Klaipėdoje iš tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 40 bakų su 2000 litrais safrolo, kuriuos per penkis reisus mikroautobusu „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno Klaipėdoje, autostradoje Klaipėda-Kaunas, Kaune, kartu su L. S., mirusiu (duomenys neskelbtini), perkrovė ir neteisėtai laikė garažo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje. V. Š. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2006-2007 metais, Jonavoje sukurstė, t. y. pasiūlė A. D., o A. D. sutiko dalį safrolo neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti Lietuvoje. A. D., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. Š., 2008 metais sukurstė, t. y. pasiūlė, R. A., o šis sutiko dalį safrolo – 200 litrų – neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti, parduoti Lietuvoje tyrimo nenustatytiems asmenims, ir R. A. apie galimybę parduoti dalį safrolo pranešė A. D., o šis V. Š. ir tokiu būdu prisijungė prie daromos nusikalstamos veikos. Vėliau A. D. ir V. Š., veikdami pagal išankstinį susitarimą, 2008 m. spalio 30 d., dienos metu keturis bakus su 212,77 l skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, perkrovė ir garažo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), į sunkvežimį, A. D. nurodytu sunkvežimiu keturis bakus su minėtu 212,77 litrų safrolo neteisėtai pergabeno iš garažo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), per Kauno, Kauno ir Jonavos rajono teritorijas, Jonavoje, ir prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sunkvežimį su keturiuose bakuose esančiais 212,77 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, perdavė R. A. nurodytiems tyrimo nenustatytiems asmenims. Po to, kai R. A. nepavyko neteisėtai parduoti 212,77 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, R. A. nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. keturis bakus su 212,77 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, neteisėtai laikė, gabeno Lietuvoje, o 2008 m. lapkričio 28 d. apie 16.40 val., prie garažo Nr. 449, (duomenys neskelbtini), grąžino A. D., kuris nuo grąžinimo momento keturis bakus su 212,77 litrų safrolo iki 2009 m. vasario mėn. neteisėtai laikė garaže Nr. 449, (duomenys neskelbtini) ir 2009 m. vasario mėn., veikdamas pagal išankstinį susitarimą, garaže Nr. 449, (duomenys neskelbtini), dalį iš 212,77 litrų safrolo – 200 gramų safrolo – perpylė į talpą, kurį, kaip pavyzdį, perdavė P. P., po ko A. D. keturis bakus su 212,57 litrų safrolo iki 2009 m. vasario 17 d. kratos neteisėtai laikė garaže Nr. 449, (duomenys neskelbtini).

1.2. Be to, jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, o būtent: 2009 m. kovo mėn., neturėdamas tikslo platinti, jis neteisėtai laikė ir gabeno Kauno, Kaišiadorių, Jonavos rajonų teritorijose automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,052 g psichotropinės medžiagos – diazepamo – ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo – iki 2009 m. kovo 25 d. 12.50 val., kai Kaišiadorių rajone, šalia (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, kurie minėtas psichotropines medžiagas rado R. A. vairuojamame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 25 d. 16.05 val. kratos metu.

2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina R. A. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl R. A. inkriminuotos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje

9. Pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio realizavimo tvarką reglamentuoja Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymas. Priešingai nei teigiama skunde, safrolas į Pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtakų sąrašą įtrauktas ne šio 2008 m. gegužės 22 d. priimto įstatymo Nr. X-1556 redakcijoje, o 1998 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 577 dėl prekursorių sąrašo, taip pat 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Remiantis šiais teisės aktais disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais Lietuvos Respublikoje nėra apskritai uždraustas. Ši veikla, kai juridiniai asmenys ją vykdo laikydamiesi teisės aktų nuostatų, yra teisėta. Remiantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymu, bet koks disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais laikytinas teisėtu, jei subjektas, besiverčiantis tokia veikla, turi licenciją arba specialią licenciją atitinkamai disponavimo rūšiai, kurią išduoda Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suteikiantis teisę ją turinčiam subjektui vykdyti veiklą, susijusią su pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). Priešingu atveju disponavimas šiomis medžiagomis laikomas neteisėtu, kadangi jomis disponavę fiziniai asmenys neturėjo tam reikiamų licencijų ar specialiųjų licencijų. Priešingai nei teigiama skunde, tai, ką su įgytais narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais daro jų įgijėjas, neturėdamas licencijos jais disponuoti, kaltininko veikai kvalifikuoti reikšmės neturi – jis gali tokias medžiagas panaudoti savo poreikiams, parduoti, padovanoti, išmainyti į kitas medžiagas ir pan. Dėl šios priežasties atmestinas nuteistojo argumentas, jog safrolas gali būti naudojamas ir buityje, gaminant neuždraustus daiktus, todėl svarbu nustatyti būtent jo naudojimo narkotinėms medžiagoms gaminti faktą.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. D., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su V. Š. ir R. A., 2008 m. spalio 30 d. dienos metu kartu su V. Š. keturis bakus su 212,77 l skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, perkrovė ir garažo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), į sunkvežimį. A. D. nurodytu sunkvežimiu keturis bakus su minėtu 212,77 litrų safrolo neteisėtai pergabeno iš garažo Nr. 18, esančio (duomenys neskelbtini), per Kauno, Kauno ir Jonavos rajono teritorijas, Jonavoje, ir prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sunkvežimį su keturiuose bakuose esančiais 212,77 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, perdavė R. A. nurodytiems tyrimo nenustatytiems asmenims.

13. 2008 m. spalio 22 d. nutartimi buvo sankcionuoti BPK 158 straipsnyje, 160 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės. Remiantis šia nutartimi slapto sekimo metu pareigūnai 2008 m. lapkričio 28 d. užfiksavo, kaip A. D. 16.40 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį garažų masyvą, kur susitiko su mikroautobusu atvykusiu R. A. ir iš šios transporto priemonės į garažą nunešė keturias pilnas skysčio (apie 60 litrų talpos) talpyklas, po ko, R. A. nuvažiavo minėtu mikroautobusu.

14. 2008 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 158 straipsniu, buvo leista Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnams penkis kartus laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. kovo 17 d. patekti į A. D. naudojamą garažą Nr. 449, esantį (duomenys neskelbtini), jį apžiūrėti, paimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų pavyzdžius tyrimui. Remiantis šia nutartimi pareigūnai pateko į minėtą garažą, ten įrengė technines priemones ir, pastebėję 4 plastmasines talpas su skysčiu, galimai prekursoriumi, keturiais švirkštais paėmė šio skysčio pavyzdžius tyrimui. Nors iš šių duomenų matyti, kad procesinio veiksmo atlikimo laikas nurodytas nuo gruodžio 16 d. iki gruodžio 18 d., tačiau, kaip pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė jame dalyvavęs ir protokolą surašęs pareigūnas, ankstesnė nei sankcionuota data protokole nurodyta dėl rašymo apsirikimo. Abejoti tokiais pareigūno, nesuinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

15. 2008 m. gruodžio 19 d. paskyrus užduotį atlikti objektų – švirkštuose esančio skysčio – tyrimą, 2009 m. vasario 11 d. gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(10355)-IS1-1134 (1 t., b. l. 168–168), kurioje nustatyta, kad rudos spalvos skysčio, esančio keturiuose tyrimui pateiktuose švirkštuose, paimtuose iš (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. 449, sudėtyje yra safrolo, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi centre nėra safrolo pamatinės medžiagos. Vadovaujantis 2008 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. X-1556 2 straipsnio 4 ir 5 punktais, ši medžiaga yra I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius).

16. Tyrimo metu nustačius, kad atlikus procesinių prievartos priemonių veiksmus paimti cheminės medžiagos pavyzdžiai yra priskiriami pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtakams, buvo nuspręsta atlikti kratą minėtose patalpose. Iš 2009 m. vasario 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog krata buvo atlikta neatidėliotinai, kadangi nepavyko rasti nei garažo savininko, nei naudotojo A. D., o kratą atlikti nedelsiant buvo būtina, jos neatlikus, būtų kilusi grėsmė nusikalstamos veikos įrodymų užfiksavimui. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad krata buvo atliekama 22.40 val. (nakties metu), joje dalyvavo kviestiniai J. P. ir M. Š. bei VSAT pareigūnai E. Š. ir B. P. (1 t., b. l. 170). 2009 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2009 m. vasario 17 d. kratos metu garaže Nr. 449, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo paimtos keturios talpos su prekursoriumi (1 t., b. l. 20). 2009 m. vasario 17 d. kratos protokolas patvirtina, kad krata pradėta 22.40 val., baigta 23.20 val., jos metu paimtos keturios apie 50 litrų pilkos spalvos talpos, uždengtos mėlynais dangčiais, pilnos vienodą kvapą skleidžiančio skysčio. Jos užantspauduotos, užklijuotos lapeliais ir lipnia juosta. Ant lapelių pasirašė kratoje dalyvavę asmenys. Paimtos talpos užfiksuotos fotolentelėje. Kratos protokolo pabaigoje pasirašė keturi 2009 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyti asmenys (1 t., b. l. 171–173). Iš 2009 m. vasario 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog paimtos talpos baltos spalvos, plastikinės, jų kamščiai – mėlynos spalvos, o viduje – specifinį kvapą skleidžiantis rudos spalvos skystis. 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, jog rudos spalvos skystis, esantis šiose talpose – safrolas (1 t., b. l. 180–181). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, prie kratos protokolo pateikta fotolentelę, nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog iš garažo paimtos talpos buvo juodos spalvos, taigi ne tapačios R. A. atgabentoms 2008 m. lapkričio 28 d.

16.1. Krata yra procesinė prievartos priemonė, ribojanti asmens teises, tad ji gali būti atliekama tik esant įstatyminiam pagrindui bei griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos. Minėtas pagrindas bei sąlygos įtvirtinti BPK 145 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, konstatavus pagrindą manyti, kad atitinkamoje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nagrinėjamu atveju šio procesinio veiksmo teisėtumą patvirtinančio ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo byloje nėra, be to, nakties metu atliktoje neatidėliotinoje kratoje, kurioje nedalyvavo garažo savininkas ir/ ar naudotojas, dalyvavo du kviestiniai asmenys, vienas kurių ginčija savo parašo kratos protokole autentiškumą ir dalyvavimą joje apskritai, o kito asmens teisme apklausti nepavyko, kadangi jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos yra pasislėpęs, paskelbta jo paieška. Nuteistojo gynėjas šiais aspektais ginčijo atlikto procesinio veiksmo teisėtumą, tačiau, pritariant, jog tam tikri procesiniai pažeidimai ir buvo atlikti, aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad visuomenės interesas išaiškinti nusikalstamas veikas bei taikyti juos padariusiems asmenims teisines sankcijas būtų pažeistas, jei dėl tam tikro nukrypimo nuo nustatytų baudžiamojo proceso taisyklių, nebūtų leidžiama remtis tiesos nustatymui svarbiais duomeminis ir dėl to byloje negalėtų būti priimamas materialiai teisingas sprendimas. Pažymėtina, kad ne bet koks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas lemia įrodymų neleistinumą, tai yra, kad to veiksmo atlikimo metu surinkti duomenys negalės būti panaudoti kaip įrodymai. Nagrinėjamu atveju, nors duomenų apie kratos teisėtumo patvirtinimą byloje ir nėra, tačiau garažo patalpa naudojęsis A. D. neginčijo, kad būtent tos talpos, kurios buvo perduotos R. A. nurodytiems asmenims ir vėliau pastarojo grąžintos, kratos metu buvo paimtos iš jo naudojamo garažo. Kratos atlikimo metu galiojusi sankcija BPK 158 straipsnyje numatytų procesinių prievartos priemonių atlikimui suteikė pagrindą pareigūnams slapta patekti į garažo patalpą, kurioje buvo atliekama krata. Kratos pagrindo egzistavimą patvirtina ir tai, kad dar iki šio veiksmo atlikimo pareigūnai pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį vykdydami BPK 158 straipsnyje numatytus veiksmus buvo patekę į minėtą garažą, paėmė rastose keturiose talpose buvusio skysčio pavyzdžius, o specialisto išvada patvirtino, jog rasta ir kratos metu paimta cheminė medžiaga priskiriama I-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakams (prekursoriams). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei priimant 2010 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo dėl to paties įvykio nuteisti A. D., V. Š. ir P. P., kratos teisėtumo klausimas nebuvo keliamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad po kratos atlikimo operatyvinius veiksmus atliekantys pareigūnai ar kviestiniu kratos protokole nurodytas asmuo dėl praėjusio ilgo laiko tarpo (daugiau kaip 8 metų) negali tinkamai prisiminti procesinio veiksmo atlikimo aplinkybių, nesudaro pagrindo abejoti kratos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodymais gali būti laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys, neturi būti suprantama formaliai ir kategoriškai. Duomenų įrodomumo nepripažinimą gali lemti tik esminiai pažeidimai, suvaržantys kaltinamojo teises ar keliantys abejonių dėl duomenų patikimumo, juolab, kai šio veiksmo atlikimo metu gauti duomenys gali būti patikrinami ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, garažu naudojęsis A. D. neneigė, jog pareigūnų atliktos kratos metu iš garažo buvo paimtos būtent tos keturios talpos su safrolu, kurias jam grąžino R. A.. Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, kad duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos galimi pažeidimai, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, todėl kratos metu gauti duomenys laikytini tinkamu įrodymu byloje.

17. 2009 m. sausio 19 d. nutartimi šioje byloje taikomų procesinių prievartos priemonių, numatytų BPK 158 straipsnyje, terminas buvo tęsiamas. Remiantis šia nutartimi, įgalioti pareigūnai slapto sekimo metu nustatė, kaip 2009 m. vasario 19 d. apie 16.13 val., tai yra po kratos atlikimo, prie garažo Nr. 449 atvyko A. D. su P. P., A. D. atrakino garažo duris ir abu užėjo į vidų. 2009 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikto tyrimo neatskleidžiančių savo tapatybės metu daryto garso įrašo protokole (1 t., b. l. 154–156) užfiksuotas šių asmenų pokalbis nuo 16.13 val. būnant šio garažo patalpose. Susipažinus su šio pokalbio stenograma, matyti, jog A. D. svarsto, kad „nieko nebėra“, „būtent tos paimtos, viena, dvi, trys“ <...> „keturios“, „čia vienas stovėjo, dvi, trys, keturios“, „jie žinojo, ko ėjo čia“, diskutuoja su P. P., kas galėjo patekti į garažą ir paimti pasigestus daiktus. A. D. teigia: „tai sakau, kas žinojo, <...> (duomenys neskelbtini) man tada parvežė, parvežė jis, tai žinojo, jis vienas tik parvežė“, „(duomenys neskelbtini), netikiu, kad jis taip padarytų, <...> bet gal davė kam nors komandą, <...> mokėt tenai pinigus, galima ir taip pasiimt“. P. P. atsakydamas teigia, kad „jis („Remyga“) žinok yra <...> slidus, (duomenys neskelbtini) tas kytras“. A. D. nurodo, jog „kokie trys litrai pasiliko“, „tas likutis yra, bet nedaug ten, nėra ten, keli litrai“, „antradienį parsivežiau tas lempas, perenoskes, va čia sudėjau ant viršaus, čia ant tų bačkų“. 2009 m. gegužės 11 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2009 m. kovo 25 d.–26 d. atliktos dar vienos kratos tame pačiame garaže metu buvo paimta dar viena baltos spalvos talpa su 24,15 litrų safrolo (1 t., b. l. 34). Krata sankcionuota 2009 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi (2 t., b. l. 1–2). Iš byloje esančio 2010 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, jog V. Š. savo namuose Rimkų kaime, Kulvos seniūnijoje, Jonavos rajone, būtent tokį kiekį (24,15 1) safrolo perpylė į kitą talpą, kurią perdavė A. D., o pastarasis, tęsdamas nusikaltimą, talpą su 24,5 1 safrolo neteisėtai gabeno nuo V. Š. namų (duomenys neskelbtini) k. per Jonavos rajono, Jonavos teritorijas ir iki 2009 m. kovo 26 d. kratos neteisėtai laikė garaže Nr. 449. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nustatyta, jog į juodos spalvos plastikinį paketą supakuotame 30 l talpos baltos spalvos plastikiniame bake yra prekursorius – safrolas (2 t., b. l. 34–41). 2009 m. liepos 29 d. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas patvirtina, jog telefoninio pokalbio metu 2009 m. vasario 20 d. P. P. teiravosi A. D., ar jis rado, kas pasisavino, pastarasis atsakė neigiamai (1 t., b. l. 161–163). Įvertinus aptartus duomenis, konstatuotina, kad nuteistojo skundo argumentai, jog skyrėsi ikiteisminio tyrimo surinktuose duomenyse užfiksuoti cheminės medžiagos talpų tūriai, nepagrįsti. Tai, kad garaže buvo rasta viena talpykla mažesnio (apie 30 litrų) tūrio, nepaneigia aplinkybės, jog kitos keturios talpos, paimtos kratos metu, buvo po 55 litrus.

18. 2009 m. rugsėjo 21 d. įtariamojo R. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti pastarojo paaiškinimai apie tai, kaip 2008 m. rudenį, link žiemos, jis iš A. D. sužinojo apie uždraustos apyvartos skystį, kuris gali būti tinkamas narkotikų gamybai. A. D. paprašė padėti jį parduoti parduoti. Nuteistasis išdėstė iš esmės analogiškas aplinkybes apie jo dalyvavimą kaltinime nurodytuose veiksmuose, tai yra, kad jis bendravo su nenustatytais vaikinais iš Kauno dėl galimybės įsigyti safrolą, suorganizavo jų bei A. D. susitikimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog 2008 m. spalio 30 d. su A. D. susitiko ir talpas perėmė tyrimą atlikę tapatybės neatskleidžiantys pareigūnai vertinamas kaip objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta prielaida, juolab įvertinus tai, kad šie asmenys paties R. A. buvo nuosekliai nurodomi kaip jo pažįstami iš Kauno. Nepagrįstas ir skundo argumentas dėl negalėjimo vadovautis nurodytais nuteistojo parodymais. BPK 276 straipsnio nuostatos įtvirtina galimybę, tuo atveju, kai asmuo, tame tarpe ir kaltinamasis, duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, jeigu jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagarsinus šiuos parodymus, jais remtis kaip įrodymų šaltiniu. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įstatymo nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo subjektui duoti parodymai savaime neužkerta kelio jais remtis, siekiant patikrinti kitus byloje esančius įrodymus, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje, tokiu būdu sudarant pagrindą teismo vidinio įsitikinimo apie bylai reikšmingas aplinkybes formavimuisi.

19. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat parodė, kad po kurio laiko, minėtiems asmenims atsisakius pirkti cheminę medžiagą, jis krovininiu autobusiuku, kuriame buvo sudėtos keturios talpos po 50 litrų, šią cheminę medžiagą nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie A. D. naudoto garažo Nr. 449, kur padėjo talpas iškrauti bei iškrovęs autobusiuką grąžino minėtiems tyrimo nenustatytiems asmenims. Nurodė, jog parodymus davė savo iniciatyva, poveikio jam niekas nedarė (3 t., b. l. 37–41). Įtariamasis savo parašu patvirtino, jog su protokolu susipažino, jis surašytas teisingai. Apklausoje dalyvavo jo gynėjas E. B.. Šie parodymai atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus bei įvertintus rašytinius įrodymus, A. D., V. Š. parodymus. Šiuos parodymus įtariamasis dar kartą patvirtino 2009 m. lapkričio 4 d. apklausos pas prokurorą metu (3 t., b. l. 45–47) bei 2009 m. rugsėjo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 60–62). Nuteistasis patvirtino, jog jis A. D. grąžino būtent tuos keturis bakus su safrolu, kuriuos A. D. perdavė jo nurodytiems asmenims. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu nuteistasis parodė, kad jam kaltinimas yra suprantamas, su jame išdėstytomis aplinkybėmis jis sutiko, laikėsi ankstesnių apklausų metu duotų parodymų ir jų nekeitė. Analogiškas aplinkybes ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-8012-08 patvirtino A. D., V. Š. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Šių asmenų atžvilgiu dėl nagrinėjamo įvykio 2010 m. gegužės 11 d. priimtas Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas. Nors apklausiamas teisme A. D. teigė dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebeprisimenantis, ar R. A. sakė, kad safrolas yra skirtas narkotinėms medžiagoms gaminti, tačiau, įvertinus tai, kad šiuo asmens atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs 2010 m. gegužės 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kurio proceso metu jis savo kaltę pripažino visiškai, tame tarpe nurodė ir aplinkybes, jog tiek jam pačiam buvo žinoma, tiek ir R. A. jis nurodė, jog cheminė medžiaga, kurią buvo bandoma parduoti, yra ribotos apyvartos ir gali būti naudojama narkotinėms medžiagoms gaminti, o šios bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog būtent ankstesniais jo parodymais reikėtų vadovautis, kadangi jie teisingi, nėra pagrindo spręsti, jog A. D., R. A. papasakojęs apie turimą safrolą, nenurodė šios medžiagos neteisėto panaudojimo būdo.

20. Nors R. A. teisme nurodė, jog bakai su skysčiu, kuriuos jis grąžino A. D. buvo juodos spalvos, tačiau šie jo paaiškinimai vertinami kaip siekis suklaidinti teismą dėl byloje nustatytų aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu A. D. patvirtino, jog kratos metu 2009 m. vasario 17 d. iš jo garažo buvo paimti būtent tie bakai, kuriuos jam grąžino R. A.. Iš byloje esančių aptartų duomenų matyti, jog jie buvo baltos spalvos. Jokių kitų juodos ar kitų spalvų bakų tyrimo metu nenustatyta. Nors nagrinėjamos bylos teismo posėdžio metu A. D. teigė, jog šios 3 ar 4 talpos buvo 30 l talpos didžiausia, o kitos mažesnės – apie 15–20 litrų, žalios arba mėlynos spalvos, šie jo parodymai vertintini kritiškai visų pirma dėl to, kad tyrimo duomenimis nustatytas šių talpų tūris – apie 200 litrų, ką patvirtino ir pats A. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir šie jo parodymai užfiksuoti įsiteisėjusiame 2010 m. gegužės 11 d. baudžiamajame įsakyme, kuriame jis, be kita ko, nurodė, jog talpos su chemija buvo plastmasinės šviesios spalvos.

21. Aptarti duomenys patvirtina, jog R. A., žinodamas, jog skystis, kuriuo disponavo A. D. ir V. Š., yra ribotos apyvartos ir gali būti naudojamas narkotinėms medžiagoms gaminti, bendrais bruožais neabejotinai suprato, jog disponavimas juo yra neteisėtas, tačiau, veikdamas tyčia, prisijungė prie šių asmenų nusikalstamų veiksmų. Dėl šios priežasties konstatuojama, jog R. A. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 266 straipsnį ir atitinka jame numatytos veikos požymius.

22. Nagrinėjamoje byloje leistinais įrodymais nenustatytas nuteistojo disponuotos pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – safrolo kiekis procentine išraiška rastame skystyje. Nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) kiekį reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje svarbią įrodomąją reikšmę turi specialisto išvada ar ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-308/2013). Byloje esančiose specialisto išvadose nurodyta, kad tyrimo metu nustatytų I-os kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursrorių) – safrolo kiekių nustatyti nėra galimybės, kadangi Kriminalistinių tyrimų centre nėra šio prekursoriaus standartų (pamatinių medžiagų). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gautas centro raštas patvirtino šias išvadas, jog tyrimo centre safrolo pamatinės medžiagos nėra. Dėl šios priežasties kiekybiniai žymenys, tokie kaip pirmtako kiekis, buvo nenustatyti.

23. Kadangi aptartų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis R. A. neteisėtai disponavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – safrolu, todėl šie veiksmai jam užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nesant galimybės nustatyti šios grynos medžiagos kiekį gramais, nuteistasis pagrįstai atsakomybėn patrauktas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, kurios dispozicijoje aprašoma paprastoji nusikalstamos veikos sudėtis, nenumatant kvalifikuojančio veiką požymio – kiekio.

24. Vis tik sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nuo veikos padarymo iki jo priėmimo įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo (BK 266 straipsnio) redakcijai, nenurodė, kurią redakciją taikė, pripažindamas R. A. kaltu nagrinėjamoje byloje. BK 266 straipsnio 1 dalies nauja redakcija įsigaliojo 2010 birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-974 (nuo 2010 m. liepos 20 d.). Naujai išdėstytoje minėto straipsnio 1 dalies dispozicijoje veikos aprašymas nekito, tačiau sankcijoje buvo panaikinta už šios veikos padarymą galima skirti arešto bausmė, o maksimalaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas sumažintas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatė, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, skiriant arešto bausmę, darytina išvada, jog iki 2010 m. liepos 20 d. ir veikos padarymo metu galiojusi BK 266 straipsnio redakcija nuteistajam teismo buvo įvertinta kaip palankesnė, dėl šios priežasties aptartas netikslumas ištaisytinas, patikslinant, jog R. A. nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2010 m. liepos 20 d.

24.1. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis padarė BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, kadangi veikos padarymo metu galiojusio įstatymo redakcijoje ši veika buvo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, nuteistojo teisinė padėtis negali būti sunkinama, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė paliktina nepakeista.

25. Kaltinime aprašant veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis sutiko įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti, tokiu būdu jis prisijungė prie V. Š. ir A. D. daromos nusikalstamos veikos. Sutikimas atlikti inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje atliekamus veiksmus, jų realiai neatliekant, asmenims neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl šie kaltinime nurodyti teiginiai vertintini kaip nusikalstamos veikos objektyviuosius fakultatyvius požymius apibūdinančios aplinkybės.

26. Be to, R. A. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. Pirmos kategorijos narkotinių medžiagų prekursorių laikė ir gabeno Lietuvoje, o 2008 m. lapkričio 28 d. apie 16.40 val., prie garažo Nr. 449, (duomenys neskelbtini), grąžino A. D..

26.1. Visų alternatyvių BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytų sudėties požymių įrodinėjimui bei pagrindimui keliami vienodi reikalavimai, tai yra kiekvienas in­kriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti įrody­tas, pagrįstas įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, visuma, o ne preziumuojamas iš kitų šiame straipsnyje nurodytų ir įrodytų veikų (tai, kad asmuo gabeno, pardavė ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus, savaime, nesant byloje įrodyta konkrečiais įrodymais, ne­reiškia, kad tas asmuo juos laikė ar įgijo). Ši aplinkybė itin aktuali, kai nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant.

26.2. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt. Nagrinėjamu atveju jokie byloje esantys duomenys nepatvirtino, jog 2010 m. spalio 30 d. iš A. D. perėmę krovininę transporto priemonę su joje buvusiomis cheminėmis medžiagomis, jie tą pačią dieną jas perdavė R. A.. Tiek A. D., tiek apeliantas nuosekliai tvirtino, jog asmenys, kuriems A. D. perdavė safrolą, po kurio laiko susisiekė su R. A. ir pranešė, jog šios medžiagos nepirks, kadangi ji netinkama. Iš byloje esančių rašytinių duomenų – slapto sekimo protokolų ir kt., nenustatyta, jog R. A. safrolu disponavo, tai yra turėjo jį savo žinioje anksčiau nei 2008 m. lapkričio 28 d., kuomet šią medžiagą apie 16.40 val., prie garažo Nr. 449, (duomenys neskelbtini), grąžino A. D.. Įvertinus aptartus duomenis, kaltinime nurodyta aplinkybė, jog R. A. nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. safrolą laikė, tai yra turėjo savo žinioje, vertinama kaip prielaida, kuri nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis, todėl šalinama.

26.3. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų gabenimu laikomas šių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos, ar ne, ir pan. Nagrinėjamu atveju pripažintina įrodyta, jog R. A. 2008 m. lapkričio 28 d. apie 16.40 val., prie garažo Nr. 449, (duomenys neskelbtini), pagal susitarimą krovininiu automobiliu atvežęs keturis bakus su prekursoriumi – safrolu ir perdavęs juos A. D., šią medžiagą neteisėtai gabeno.

Dėl R. A. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje

27. R. A. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas dėl to, kad jis neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, tai yra 2009 m. kovo mėn. iki 25 d. 12.50 val., jis neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8 žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje buvo 0,052 g psichotropinės medžiagos – diazepamo – ir 0,017 g psichotropinės medžiagos – tetrazepamo.

27.1. 2009 m. kovo 25 d. paimtos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, R. A. vairuojamame automobilyje „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėtuvėje tarp priekinių sėdynių (4 t., b. l. 39–41). Nuteistasis, ginčydamas savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, nurodė kelias šių medikamentų atsiradimo jo naudotame automobilyje versijas.

28. Nuteistojo parodymai nenuoseklūs, viso proceso metu kito, jų nepatvirtina jokia byloje esanti medžiaga. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apklausos metu nuteistasis parodė, kad jam kaltinimas yra suprantamas, su jame išdėstytomis aplinkybėmis jis sutiko, laikėsi ankstesnių apklausų metu duotų parodymų ir jų nekeitė. Nurodė, kad 2009 m. kovo 25 d. kratos metu automobilyje buvo rastos raminamosios tabletės, kurias jis turėjo savo reikmėms ir niekam jų parduoti neketino. Iš kur jas įsigijo, neatsimena (4 t., b. l. 160–162). Duomenų apie tai, kad jas išrašė gydytojas, nepateikė. Tačiau jau apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog jam tabletės buvo išrašytos maždaug 2009 metais (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje dėl anksčiau patirtos galvos traumos pasekmių. Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 21 d. (duomenys neskelbtini) ambulatorijos rašto matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. pabaigos iki 2009 m. pradžios R. A. šioje gydymo įstaigoje nebuvo prisirašęs, jo ambulatorinės medicinos kortelės įstaiga neturi (5 t., b. l. 49). Pažymėtina, kad po kurio laiko bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, jog automobilyje vaistus galėjo palikti uošvienė M. R., kadangi ji serga įvairiomis ligomis ir vartoja daug neaiškios kilmės vaistų. Vertinant šias aplinkybes buvo apklaustas M. R. prižiūrintis asmuo – jos dukra D. Ž., tačiau jos parodymai tik patvirtino, jog motina vartojo medikamentus, tarp kurių ir „Xanax“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti kaltinime R. A. nurodytų BK 259 straipsnio alternatyvių požymių – laikymo bei gabenimo.

29. Apeliaciniame skunde ginčijant nuteistojo kaltę dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, jau teigiama, jog R. A. sulaikytas vairavęs S. A. automobilį, todėl tablečių priklausomybė abejotina. 2009 m. balandžio 28 d. papildomos įtariamojo apklausos protokole R. A. nurodė, kad automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis gavo kaip užstatą iš S. A. už paskolintus pinigus. Nors faktiškai šis automobilis priklauso S. A., tačiau jis nuo 2008 m. gruodžio mėn. yra išvykęs į Vokietiją ir ten dirba (3 t., b. l. 18–19). Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog būtent R. A. naudojosi minėtu automobiliu, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

30. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui buvo pateiktos 8 žalios spalvos ovalo formos tabletės, kurių bendroji masė 1,513 g., o vidutinė tabletės masė – 0,189 g. Šių medžiagų kokybinis tyrimas buvo atliktas dujinių chromatografijos metodu, identifikavimas atliekamas pagal medžiagų sulaikymo trukmes ir masės spektrus bei nustatyta, kad tablečių sudėtyje yra diazepamas, kurio masė 0,052 g., ir tetrazepamas, kurio masė 0,017 g. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, šios medžiagos yra įtrauktos į III sąrašą medžiagų, kurios priskiriamos psichotropinėms medžiagoms, leidžiamomis vartoti medicinos tikslams (2 t., b. l. 34–41). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. Ž. paaiškino, kad pagal aprašymą jai buvo pateiktas plastikinis maišelis, kuriame buvo juodos spalvos lipnia juostele apklijuoti du bespalvės plastikinės plėvelės ryšulėliai, kurių viename buvo 4 tabletės. Viso buvo 8 tabletės. Kuomet atliekamas tyrimas iki 10 tablečių, jos visos yra apžiūrimos, ar yra identiškos (šiuo atveju visos 8 tabletės buvo identiškos, nebuvo gamyklinės pakuotės, todėl nežino, ar jos buvo gamyklinės), sveriamos bendrai, sutrintos į miltelius (vadinasi „miksas“) ir tiriama. Vienoje tabletėje specialistės teigimu gali būti dvi veikliosios medžiagos, jei vaistai nėra gamykliniai.

31. BK 259 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai kaltininkas neturi tikslo jas platinti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia nuteistasis, visiškai reikšmės neturi tai, ar šios medžiagos buvo rastos tabletėse, kurios pagamintos gamykliniu būdu. Psichotropinėmis medžiagomis yra laikomos bet kokios natūralios, gamtinės ar sintetinės medžiagos, įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos kontroliuojamų psichotropinių medžiagų sąrašus, taip pat vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, sukeliantys specifinį poveikį centrinei nervų sistemai ir galintys sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę nuo jų.

32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytais duomenimis bei ją rengusios specialistės paaiškinimais pirmosios instancijos teisme. Nuteistojo parodymais nustatyta, jog jis šias medžiagas turėjo su savimi, savo žinioje, jas laikė savo naudotame automobilyje, kadangi 2009 m. daug keliavo. Jis pareigūnų buvo sulaikytas psichotropines medžiagas gabenantis šiuo automobiliu. Įvertinus šiuos duomenis konstatuojama, jog kaltinimas R. A. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį yra visiškai įrodytas ir šioje dalyje pagrįstas išsamiu ir nešališku pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymų vertinimu, įrodymai byloje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, todėl naikinti ar keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo

33. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes dalinio sudėjimo būdu. BK 259 straipsnio objektas – tabletės buvo rastos 2009 m. kovo 25 d. kratos metu kitoje byloje, kurioje R. A. priimtas apkaltinamasis 2010 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis. Taigi ir dėl tablečių nuosprendis turėjo būti priimamas 2010 m. balandžio 15 d., o bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties. Pažymima, kad šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę ir pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendį (pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį), kuris buvo subendrintas su Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Kadangi šioje byloje jis teisiamas dėl apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymo, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, bausmei, paskirtai už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, apimant švelnesnes bausmes.

33.1. Nustatyta, kad R. A. BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 266 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas padarė, būdamas neteistas, tai yra iki 2010 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei 2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio pagal BK 300 straipsnio 2 dalį priėmimo, taigi apylinkės teismas pagrįstai jas subendrinto BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka, tačiau netinkamai taikė bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje.

33.2. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nuteistasis padarė tuo pačiu metu, kaip ir 2010 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, tai yra 8 vnt. tablečių nuteistojo automobilyje buvo rastos 2009 m. kovo 25 d. jo vairuotame automobilyje. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalimi, esant nusikalstamų veikų daugetui, jos turi būti bendrinamos taip, tarsi galutinė bausmė būtų skiriama vienu nuosprendžiu. Teisiamojo asmens padėtis negali būti nepagrįstai apsunkinama vien dėl to, kad dėl tyrimo nustatytų priežasčių šios nusikalstamos veikos buvo išskirtos į atskiras baudžiamąsias bylas. BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (disponavimas 8 vnt. psichotropinėms medžiagoms priskirtų vaistų, neturint tikslo jų platinti, ir disponavimas narkotinių medžiagų prekursoriumi, jį gabenant Lietuvos teritorijoje), jas vertinant su BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytu labai sunkiu nusikaltimu (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turinti tikslą jas platinti) labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą visų pirma įvertinti, ar bendrinant bausmes nėra galimybės taikyti nuteistajam BK 63 straipsnio 2 dalyje bei 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių apėmimo būdą.

34. Konstatavus, jog šiuo nuosprendžiu paskirtos ir tarpusavyje subendrintos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei 2016 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies įrodytomis pripažintas aplinkybes, jog nuteistasis R. A. nuo 2008 m. spalio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 28 d. 1-os kategorijos narkotinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 212,77 litrų skysčio, kurio sudėtyje buvo safrolo, laikė ir gabeno Lietuvoje, nustatant, kad jis šią medžiagą gabeno 2008 m. lapkričio 28 d. ir apie 16.40 val., prie garažo Nr. 449, (duomenys neskelbtini), grąžino A. D..

Patikslinti, kad nuteistasis R. A. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2010 m. liepos 20 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridėta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir R. A. skirta galutinė subendrinta bausmė – 12 metų 9 mėnesiai 10 dienų (dvylika metų devyni mėnesiai dešimt dienų) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 20 d.) paskirtą subendrintą 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę apėmimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, kuris buvo subendrintas su Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme - griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.