Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. RV-22-6346 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 15 d., pabaiga – 2028 m. balandžio 16 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 3 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-6346 nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra neatlikus 4 metų 9 mėnesių 17 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. birželio 29 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau stebimas nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką atitinkamose srityse. Nuteistasis laikosi nustatytos įstaigoje tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse 19 kartų skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

6. Atsiliepimas, pareiškimas dėl nušalinimo ir kiti prašymai nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmės dalį, o iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

9. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Nuteistasis R. A. skunde nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi tais pačiais rašytiniais duomenimis kaip ir Komisija, tačiau teismas neturėjo galimybės pažinti jo, kaip tokią galimybę turi Komisijos nariai, kurie su juo betarpiškai bendravo kiekvieną dieną bei matė jo progresą ir galėjo tinkamai įvertinti. Su tokiais skundo argumentais aukštesnis teismas nesutinka, kadangi apylinkės teismas aiškiai išdėstė motyvus, kodėl nepritaria Komisijos nutarime nurodytam sprendimui ir kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog apylinkės teismas neobjektyviai įvertino asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

11. Nuteistojo vertinimu, jis atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus keliamus asmenims, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas, ir savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš esmės sieja su tam tikrais savo pozityviais veiksmais atliekant bausmę, tai yra tuo, jog jis galiojančių nuobaudų neturi, 19 kartų buvo skatintas už gerą elgesį, stropų darbą ir pažangą mažinant nusikalstamumo riziką, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, dirba ir periodiškai vyksta į trumpalaikes išvykas už pataisos ribų, pažeidimai nedaromi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, dalyvauja užsiėmimuose, darbdavių vertinamas pozityviai, nėra jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Priešingai bei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje teismas taip akcentavo nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tai yra tai, kad jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, skatintas. Aukštesnis teismas neabejoja, kad tiek skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įvertinus jų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad šiuo metu nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo ir vien tik tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Be to, aukštesnis teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia ir tai, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

12. Nors nuteistasis R. A. pateiktame skunde itin akcentuoja, jog yra 19 kartų skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau šiame kontekste negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, jog nuteistasis taip pat vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus). Nors padarytas tik vienas pažeidimas tačiau, tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Juolab, kad pažeidimas padarytas 2019 m. liepos 23 d., tai yra jau įpusėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, kuomet nuteistasis pakankamai detaliai jau buvo susipažinęs su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, jo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai, todėl aukštesnysis teismas negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad R. A. atlikus daugiau nei septynerius metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Taip pat pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad atlikus iš esmės daugiau nei pusę paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių. Tai yra nustatomi trys statiniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai), ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis) ir net šeši dinaminiai (ankstesnė veikla, skatino nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, kriminalinių nuostatų palaikymas). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, artimųjų palaikymas, teigiamos darbinės motyvacijos, patvirtinta galima darbo vieta, neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo sukeltų pasekmių vertinimas, reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje – iš esmės neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių. Apibendrinant, svarbu tai, kad asmens atžvilgiu išskiriami tik trys kriminogeniniai rizikos veiksniai yra statiniai, t. y. kurių eliminavimui asmens veiksmai reikšmės neturi, bet išlieka net šeši dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali ir vis dar privalo koreguoti laisvės atėmimo bausmę toliau atlikdamas pataisos įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tam tikri apsauginiai veiksniai susiję su gyvenamąją vieta, socialinių ryšių palaikymu egzistavo ir R. A. būnant laisvėje, tačiau tai nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė.

14. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą / -us, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie jo padarytas nusikalstamas veikas, jog laisvės atėmimo bausmę R. A. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis) kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, o tai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad atsižvelgiant į R. A. nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam būdingos tam tikros nuostatos, palaikančios nusikalstamą elgesį, nusikalstamų veikų metu buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio. Dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo suplanuotas, tačiau net sąmoningai veikdamas, neapgalvojo visų neigiamų pasekmių, nors šiuo metu dėl to gailisi. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje nepasižymėjo išskirtinai asocialumu, tačiau nuteistojo neatsakingas požiūris į galiojančią tvarką, negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinant praeities mąstymą ir elgesį galima teigti, kad polinkis rizikingai elgtis, problemų atpažinimo, sprendimo būdų numatymo ir socialinių kontaktų parinkimo sunkumai siejosi su nusikalstamu elgesiu. Pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams. Aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs elgesys pakito tiek, kad toliau jį galima būtų koreguoti laisvėje.

15. Nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji R. A. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 9 mėnesiai 17 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną), iš paskirtos galutinės 12 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl, yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Priešingai apelianto skundo argumentams, vien aplinkybė, kad Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, teismo neįpareigoja priimti skundo autoriui palankų sprendimą, kadangi teisę priimti sprendimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įstatymo leidėjas šiuo atveju yra suteikęs teismui.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie R. A. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, R. A. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.