- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- 2-3679-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37437-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Advokatai
- Girdutis Vainius
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1300 Eur nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 1-6), prašydama:
- atidalinti ieškovei L. S. priklausančią ½ dalį patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu S. S. ir ieškovei priklausančią buto dalį priteisti atsakovui, o iš atsakovo S. S. ieškovės L. S. naudai priteisti 11 000,00 Eur kompensacijos;
- priteisti iš atsakovo S. S. 1300,00 Eur nuostolių atlyginimo ieškovės L. S. naudai;
- priteisti iš atsakovo S. S. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (139 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur advokato išlaidų) ieškovės L. S. naudai (b.l. 65, 70).
Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 buvo nuspręsta nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Vilniaus apygardos teismo 2019-01-10 nutartimi civilinėje byloje 2A-657-619/2019 nutarta priteisti L. S. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), o S. S. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovė pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Vienas iš ieškovės kasacinio skundo keliamų reikalavimų buvo: patalpą/butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, priteisti atsakovui S. S., įpareigojant atsakovą S. S. išmokėti ieškovei L. S. 11 000,00 Eur kompensaciją, už paliekamą nekilnojamo turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartimi nutarė ieškovės kasacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019-01-10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Po to, kai buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-26 nutartis, susiklostė tokia situacija, jog ieškovė L. S. neturi jokios realios galimybės naudotis jai priklausančia ½ dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. S. vieno kambario butu naudojasi ir savavališkai atsisako įleisti į butą ieškovę. Kartu su ieškiniu teikiami dokumentai, patvirtinantys, kad tokie atsakovo trukdymo veiksmai ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimi yra užfiksuoti antstolio. Atsakovui dabartinė situacija yra itin palanki, kadangi jis gyvena bute, kurio ½ dalis priklauso ieškovei ir ji dar apmoka dalį buto mokesčių. Kadangi tarp šalių yra konfliktiški santykiai, ieškovė dėl savo saugumo bijo kliudyti atsakovui.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas yra dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro valdymo ir naudojimosi. Ankstesniu teismo sprendimu minimą butą šalims priteisus natūra po ½ dalį buto, realus buto valdymas ir naudojimasis juo ieškovei yra neįmanomas.
Dėl atsakovo nesąžiningo/neteisėto elgesio ieškovė į butą užeiti negali. Šalių tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra labai konfliktiški. Prasidėjus šalių santuokos nutraukimo procesui, ieškovė teismo prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. L. S. savo prašymą grindė medicininiais išrašais, įrodinėjo patirtus ilgalaikius neigiamus išgyvenimus: fizinį ir dvasinį skausmą, pažeminimą. Nors santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai nepaneigia fakto, jog šalys bendrauti ir kartu bendrai spręsti dėl buto iškilusių klausimų negali. Ieškovė per visą ankstesnį civilinį procesą akcentavo, kad baiminasi dėl atsakovo galimo tiek moralinio, tiek fizinio smurto. Šalys per visą santuokos nutraukimo procesą (net pasinaudoję mediatoriaus pagalba) taip ir nesugebėjo bendradarbiauti ir rasti kompromisų sprendžiant iškilusius klausimus. Visi šie faktai patvirtina, kad dėl šių subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių konfliktiškų santykių, jie neturi galimybių bendrai valdyti ir naudoti buto.
Pažymi, jog nėra galimybės šalims atidalyti buto natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad butas yra nedalus. Butas yra 19.13 kv. m., vieno kambario (bendrabučio tipo), todėl šalys realiai negali tinkamai valdyti jiems priklausančios ½ dalies kaip bendrasavininkai, t. y. toks butas iš esmės yra nedalus (techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).
Šalies argumentai
Ieškovė prašo teismo po atidalijimo visą butą nuosavybės teise priteisti atsakovui. Šalių santuokos nutraukimo procesas truko nuo 2015 metų ir visą ši laikotarpį ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo prašė butą asmeninės nuosavybės teise priteisti jam. Kadangi atsakovas bute gyvena iki šiol, čia taip pat registruotas jo ginklas, todėl buto priteisimas jam atitiktų protingumo kriterijų.
Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4898-897/2018 buvo nuspręsta šalims priklausantį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ją išmokėti atsakovui S. S. 24 397,00 Eur kompensaciją. Ieškovė minėtą pinigų sumą atsakovui jau yra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba valstybinį darbą, pakankamai uždirba bei turi papildomų pajamų iš nuomojamų butų, jis būtų finansiškai pajėgus išmokėti ieškovės prašomą kompensacijos sumą.
Šalies argumentai
Šalių santuokos nutraukimo metu, buvo nustatyta tikroji buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė. Ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą skirti minimo buto turto vertinimo ekspertizę. Ieškovės prašymą teismas tenkino. Atlikus nekilnojamojo turto ekspertizę buvo nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 22 000,00 Eur. Taigi, ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl 11 000,00 Eur kompensacijos priteisimo už atidalijimą ½ dalį buto, yra pagrįstas turto vertinimo ekspertizės išvadomis, dalintino buto vertė nustatyta tinkamai.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas atėmė iš ieškovės, kaip buto bendrasavininkės, teisę valdyti, naudoti savo turto dalį, kadangi nei į butą leido užeiti, tuo labiau juo naudotis. Ieškovė, norėdama grąžinti bankui kreditą, norėjo išnuomoti savo buto dalį asmeniui, kuris buvo sutikęs jį nuomotis.
Ieškovė buvo suradusi nuomininką, kuris norėjo buto dalį nuomotis už 130 Eur mėnesinį mokestį. Kadangi atsakovas buto dalimi ieškovei neleido naudotis, dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė negavo pajamų iš turto nuomos, kurias pagrįstai tikėjosi gauti. Laikotarpis nuo kada skaičiuojamos ieškovės negautos pajamos sudaro nuo minėtos apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki šio ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2019-02-10 iki 2019-11-13, skaičiuojant 10 mėn. x 130 Eur = 1 300 Eur.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ji būtų gavusi, jeigu ji būtų išnuomojusi jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį už 130,00 Eur per mėnesį mokestį laikotarpiu 2019-02-10 - 2019-11-13.
Atsakovo S. S. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neteisėtai, be ieškovės sutikimo, pažeisdamas ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93 str.), neleido ir iki šiol draudžia jai naudotis nuosavybės dalimi, o joje gyvena. Atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, t.y. negautas pajamas.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė bei jos atstovė nurodė, kad L. S. tinka abu turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: tiek buto natūra priteisimas atsakovui, jį įpareigojant išmokėti ieškovei 11000 Eur kompensaciją, tiek buto priteisimas natūra ieškovei, ją įpareigojant atsakovui kompensuoti 11000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti 450 Eur advokatės atstovavimo išlaidų (b.l. 74-75, 116-117, 128129).
Atsakovas atsiliepime į ieškinį (b. l. 74-76) nurodė, kad ieškovė pati pateiktame ieškinyje nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendrabučio tipo kambarys, nedalus ir abiems šalims jį valdyti yra neįmanoma. Ieškovė ieškinyje kelia aplinkybes dėl atsakovo konfliktiškų santykių, nors teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė šioje dalyje teismo sprendimą skundė, bet jos apeliacinis skundas šioje dalyje buvo atmestas.
Byla dėl santuokos nutraukimo buvo nagrinėjama kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje 2019-08-26, dėl buto (duomenys neskelbtini) pasidalinimo tarp buvusių sutuoktinių būdo pasisakyta, kad vien buvusių sutuoktinių konfliktiški santykiai negali lemti turto pasidalinimo būdo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje nurodė, kad vien tik dėl konfliktiškų santykių negali būti prašoma priteisti iš kito sutuoktinio piniginę kompensaciją, ko toliau siekia ieškovė, iškėlusi naują bylą.
Pripažįsta, kad tokio tipo buto valdymas šalims, yra nepatogus, todėl ieškovei buvo siūlyta spręsti klausimą dėl šio buto pardavimo ir gautų pinigų pasidalinimo, tačiau ieškovė atsisakė taip pasielgti, ji siekia valdyti butą (duomenys neskelbtini), nori įsikelti į šį butą, nors turi dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) arba, kaip siekia šiuo metu, bando išnuomoti šį vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), savo ½ dalį, nors jos dalis nėra apibrėžta, kur realiai ji egzistuoja šiame bute.
Ieškovė, prašydama priteisti 11 000,00 Eur piniginę kompensaciją, remiasi anksčiau atliktu turto įvertinimu, nurodo, kad atsakovas yra gavęs iš jos piniginę kompensaciją už butą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje nutyli, kad jei atsakovas sutiktų išmokėti piniginę kompensaciją, turės būti atlikta užskaita, ieškovė jam skolinga sumokėtą 8000,00 Eur sumą už grąžintą bankui paskolą pagal kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB Swedbank pagal 2002-10-24 kredito sutartį už buto (duomenys neskelbtini), pirkimą. Pastarąjį įsipareigojimą kreditoriui teismas pripažino solidariu, tačiau paskolą bankui grąžino atsakovas. Jei nebūtų grąžinęs kredito bankui, nebūtų panaikinta hipoteka, taikyta butui (duomenys neskelbtini), tik gražinus paskolą ir bankui panaikinus hipoteką antstolė galėjo pradėti vykdyti priteistos 24 850,00 Eur piniginės kompensacijos išieškojimą, buvo netgi sprendžiamas klausimas dėl vykdymo nukreipimo į butą (duomenys neskelbtini).
Antstolei pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovė buvo priversta sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją už santuokos metu įgyto turto dalį, tačiau šiuo metu ji vis dar skolingą sumokėtos paskolos dalį, delsia išspręsti šį klausimą. Teisme šiuo klausimu yra pradėta kita civilinė byla.
L. S. teigia, kad butas (duomenys neskelbtini) yra bendras turtas, tačiau jo išlaikyti, mokėti mokesčių nenori, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2019-07-05 sprendimu civ. byloje Nr. 2-16090-1089/2019 iš atsakovės L. S. buvo priteista 653,66 Eur skola su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis bei 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Šiuo metu ieškovė atsakovui ya skolinga 8803,00 Eur sumokėtos bankui paskolos. Taip pat, dar papildomai turėtų sumokėti savo dalį už buto (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo koridoriaus remontą, už kurį turėjo mokėti visi namo gyventojai, yra oficialūs remonto kvitai, šios skolos suma dar bus patikslinta. Atsakovas sutiktų išmokėti ieškovei 2000,00 Eur piniginę kompensaciją už butą (duomenys neskelbtini), išskaičiavus visas nurodytas ieškovės skolas atsakovui, suapvalinus – 9000,00 Eur skolą. Ieškovei nesutikus su atsakovo pasiūlymu, atsakovas sutinka, kad butas (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, o ieškovė jam išmokėtų 11 000,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo dalį šiame bute.
Šiuo metu nėra aišku, ar pateikta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su nuomininke yra nutraukta. Buto dalis išnuomota negali būti be kito savininko sutikimo, atsakovas teisėtai nedavė sutikimo nuomoti jo turto dalį, nes išsinuomojęs butą asmuo praktiškai naudotųsi visu butu, naudą gautų vien tik ieškovė. Dėl to ieškinys dėl 1300,00 Eur sumos nuostolių priteisimo turi būti atmestas. Nėra gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyko, dėl kurio būtų galima sudaryti nuomos sutartį. Ieškovės pateiktas antstolio sudarytas 2019-10-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 33-19-15, kuriame nurodyta, kad 2019-07-11 bute gyveno atsakovas, nors jam priklauso tik dalis šio buto, neturi reikšmės šio ginčo sprendime. Ginčas turi būti sprendžiamas pasidalinant butą pardavimo būdu, t.y. pasidalinant gautas už butą lėšas, arba ieškovei atsiskaitant su atsakovu visas jos skolas jam, likusią piniginės kompensacijos dalį atsakovas išmokėtų.
Šiuo metu atsakovui tapo aišku, kokiu tikslu ieškovė siekė gauti buto raktą, nes ji siekė įkeldinti į butą nuomininką, nes neva yra išnuomojusi buto dalį. Anksčiau ieškovė nuomodavo butą (duomenys neskelbtini) ir pasiimdavo visus pinigus už šio buto nuomą, tačiau šiuo metu taip elgtis ji nebeturi teisinio pagrindo. Šioje byloje turi būti išspręsta, kam lieka turtas natūra, nes turtas nėra dalus, ir kokiu būdu su kitu bendraturčiu atsiskaitoma piniginė kompensacija, įskaitant visas atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su buto (duomenys neskelbtini) priežiūra, išlaikymu, taip pat, kitas ieškovės skolas atsakovui.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovė sutiko su ieškiniu bei prašė butą natūra priteisti atsakovui, jį įpareigojant sumokėti ieškovei 11000 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad šiame bute faktiškai gyvena, nors jo gyvenamoji vieta deklaruota bute, priklausančiame jam asmeninės nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdomas remontas, todėl jame atsakovas negyvena, o faktiškai nepertraukiamai gyvena ginčo bute. Kitoje dalyje (dėl 1300 Eur negautų pajamų) ieškinį prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) valdo 19,13 kv.m. bendro ploto, (14,92 kv.m. gyvenamojo ploto) , skirto įvairiems socialinėms grupėms, vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67--68). Pagrindas- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-12 sprendimas civ.byloje Nr. 2-4898-897/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019-01-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-657-619/2018, (b.l. 7-27).
Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės 2017-03-06 aktu Nr. 04 vieno kambario buto, esančio Skroblų g. 25-84 Vilnius, rinkos vertė lyginamuoju metodu nustatyta 22000 Eur (b.l. 28-59).
Pagal LR 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendros dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 str. 1 d. suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Be to, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčiams nesutariant dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, vieną iš jų pasirenka siekiantis bendrą turtą atidalyti asmuo, t. y. nagrinėjamoje byloje – ieškovai. Bet jis teismui turi įrodyti, kad pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis bendraturčių teisių ar teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (CK 4.75 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, tame tarpe ir teisę siekti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo. Optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi ir nė vienas iš bendraturčių nebūtų ignoruojamas (LAT 2003-09-08 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2006-11-06 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-576/2006 ir kt.). Bendraturtis, siekdamas bendro turto atidalijimo, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, negana to, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (LAT 2005-11-04 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-485/2005;2009-01-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-7/2009). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo sprendžiant ginčą teisme bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (LAT 2007-06-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.). Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (LAT 2006-10-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011-04-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas.
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (LAT 2005-11-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2008-11-11d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-482/2009, 2012-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.).
Taigi, bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (LAT 2003-09-08 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-780/2003).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo objektas yra 19,13 kv.m. bendro ploto, (14,92 kv.m. gyvenamojo ploto), skirto įvairiems socialinėms grupėms, bendrabučio tipo vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 67--68).
Bylos duomenimis, šiame bute faktiškai gyvena atsakovas, ieškovės asmeninių ir kt. daiktų šiame bute nėra, ginčo bute nėra deklaruota šalių gyvenamoji vieta. Butas yra nedidelio bendro ir gyvenamojo ploto ir nedalus. nedalus. Ieškovė šiame bute neketina gyventi, nes turi kitą geresnį bei didesnio ploto gyvenamąjį būstą. Teisminio nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl ginčo buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo: butas natūra skiriamas atsakovui, o ieškovei atsakovas išmoka kompensaciją už ½ dalį jam tenkančio šio buto dalį. Ginčo dėl buto atidalijimo būdo bei ginčo buto vertės (kompensacijos dydžio) tarp šalių nėra.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 2 p.), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.) ir kt. Teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-193/2012). Teismo vertinimu, turto atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės ieškovės prašomu būdu, ginčo butą natūra priteisiant atsakovui, jį įpareigojant sumokėti ieškovei 11000 Eur kompensaciją, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), yra išlaikomas proporcingumas, nepažeidžiamos nė vieno bendraturčio teisės ir teisėti interesai, nepadaroma žalos prašomam padalinti nekilnojamajam turtui ir jo paskirčiai, bus užtikrintas tolesnis racionalus šio turto valdymas ir naudojimas.
Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas iš bendros dalinės nuosavybės natūra atidalyti jai priklausančią ginčo buto dalį tenkintinas visiškai.
Atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai dėl kitų civ.bylų, piniginių užskaitų kildintini iš kitų šalių civ.santykių, todėl įtakos kompensacijos dydžio mažinimui neturi.
Ieškovės reikalavimas priteisti 1300 Eur nuostolių atlyginimo (negautas pajamas už buto nuomą) atmestinas.
Kaip nustatyta byloje, ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti 1300 Eur negautas pajamas už buto nuomą grindžia 2019-02-25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su V. J. dėl vieno kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos nuo 2019-02-25 d. iki 2019-12-01 d. už 130 Eur mėnesinį mokestį (b.l. 66). Bylos duomenimis, nuomininkas V. J. sumokėjo L. S. 260 Eur avansą, tačiau 2019-02-25 d. (sutarties sudarymo diena) ir grąžino, atsisakius sutarties.
Kaip teisingai nurodė ieškovė, svarstant klausimą dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.), ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Nagrinėjamoje byloje teismas vertina, kad nėra visų civ.atsakomybės sąlygų, t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų. Kaip jau minėta, ginčo butas yra vieno kambario, nedalus, naudingas plotas 14,92 kv.m., bute faktiškai gyvena atsakovas, todėl objektyviai kitas pašalinis asmuo (nuomininkas) tokio nedidelio ploto kambaryje gyventi kartu su atsakovu negali ir pasistatyti savo baldų (lovos). Ieškovė nederino šios nuomos sutarties sudarymo su atsakovu, antstolės Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas 2019-10-31 d. (nuomos sutartis sudaryta -2019-02-25 d.) (b.l. 61-63). Taigi, jokių įrodymų, kad nuomos sutartis būtų faktiškai vykdoma, byloje nėra.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos duomenimis, ieškovė L. S. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 139 Eur žyminio mokesčio, 350 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų ruošimo advokato išlaidų; atsakovas S. S. patytė 450 Eur atstovavimo bei procesinių dokumentų ruošimo advokato išlaidų.
Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistina 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės naudai (CPK 79 str., 80 str., 93 str. 1 d.)
Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2004-03-26 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 2015-03-19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams.
Byloje nustatyta, kad ieškinys patenkintas dalyje dėl pagrindinio reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitoje dalyje ieškinys buvo atmestas (dėl 1300 Eur nuostolių)
Teismo vertintina, kad šalių advokatų teisinių išlaidų dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, tačiau ieškinį patenkintus iš dalies, tokiu būdu, šalių priteistinos advokatų išlaidos sudarys: ieškovei -300 Eur , o atsakovui -300 Eur (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.).
Valstybė patyrė 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Šios išlaidos priteitinos valstybei iš atsakovo S. S. (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 39, 259, 268, 270 str. teismas, -
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Aidalinti ieškovei L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančią ½ dalį patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant šį butą natūra asmenine nuosavybės teise atsakovui S. S. a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 11000 Eur (vienuolika tūkstančių Eur) kompensacijos, 100 Eur (vienas šimtas Eur) žyminio mokesčio, 300 Eur (tris šimtus Eur) advokato išlaidų L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės L. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur advokatės išlaidų atsakovo S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje (dėl 1300 Eur nuostolių atlyginimo) ieškinį atmesti.
Valstybės naudai priteisti iš atsakovo S. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 5,20 Eur (penkis Eur 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.