- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- eA2-211-425/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- S. K., K. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-10785-1103/2022, kuria atmestas pareiškėjo S. K. prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 pagal pareiškėjų K. V. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas pareiškėjo S. K. prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo (jeigu teismas laikytų jį esant praleistą); atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019, baigtą įsiteisėjusiu galutiniu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu dalyje dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo (neatnaujinant proceso dalyje dėl santuokos nutraukimo), kurioje sutuoktiniai S. K. ir K. V., inter alia, sutarties 9, 10, 11, 12 punktais susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo; panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjų S. K. ir K. V. 2019 m. gegužės 13 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.53 straipsnio 4 dalimi, pasiūlyti pareiškėjams S. K. ir K. V. pateikti teismui tvirtinti viešajai tvarkai neprieštaraujančią ir nei vieno iš sutuoktinių teisių bei teisėtų interesų nepažeidžiančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, CPK 163 straipsnio 1 dalies 10 punktu, civilinę bylą sustabdyti, iki bus pateikta įstatymui neprieštaraujanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; priteisti iš K. V. S. K. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 d. teismo sprendimas toje dalyje, kurioje buvo patvirtintas šalių susitarimas dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams pobūdžio ir dėl šių prievolių vykdymo yra neteisėtas, pažeidžiantis imperatyviąsias materialinės teisės normas, o taip pat ir procesinės teisės normas, todėl laikytinas neteisėtu ir toje dalyje turi būti panaikintas. S. K. yra sudaręs santuoką, todėl atnaujinti santuokos nutraukimo bylą prašo tik sprendimo dalyje, kuri susijusi su (buvusių) sutuoktinių kreditoriais, t. y. dėl prievolių kreditoriams pobūdžio ir dėl prievolių vykdymo. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktų pagrindais.
3. Pabrėžė, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 esantys dokumentai patvirtina, jog vieną iš prievolių SEB bankui, t. y. prievolę pagal 2006 m. liepos 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2006 m. kredito sutartis) įvykdė ne sutuoktiniai (t. y. ne kredito sutarties šalys ir ne laiduotojai), bet su kreditavimo sutartimi visiškai nesusijęs K. V. tėvas Z. V., kuris už sutuoktinius sumokėjo bankui 18 000 Eur. 2006 m. kredito sutarties pagrindu suteiktas kreditas buvo tikslinis, t. y. skirtas įsigyti butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2009 m. vasario 12 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartis patvirtina, kad S. K. ir K. V. susitarė, jog minėtas butas asmenine nuosavybės teise atitenka K. V.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis vidutinė buto rinkos vertė – 50 393,88 Eur (butas) ir 2 880,85 Eur (dalis palėpės). Ta pačia sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi S. K. atiteko 34 paprastosios vardinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kurių vertė – po 28,96 Eur kiekviena ir 14 481,00 Eur piniginė kompensacija. Niekuomet nebuvo ir šiuo metu nėra ginčo dėl to, kad butas, kurio įsigijimui buvo imtas kreditas iš SEB banko pagal 2006 m. liepos 28 d. kreditavimo sutartį, santuokos nutraukimo metu buvo asmeninė K. V. nuosavybė, o kreditas buvo imtas būtent šiam Butui. 2019 m. vasario 26 d. parengiamajame teismo posėdyje K. V. patvirtino, kad tėvas Z. V. padengė solidarią (prieš banką) prievolę, ir kad ši prievolė prieš tėvą bus jos asmeninė prievolė, ji viena šią prievolę „prisiima“, nurodė, kad pateiks teismui visus dokumentus dėl kredito sutarties įvykdymo. Tačiau šie dokumentai nustatytu terminu teismui pateikti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2019 m. gegužės 6 d. mirė S. K. motina I. K.. Į 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdį ieškovas atvyko ypatingai sunkios psichologinės būsenos, sukrėstas, praėjus porai dienų po motinos laidotuvių. Šio posėdžio metu atsakovės K. V. prašymu į bylą trečiuoju asmeniu (kreditoriumi) buvo įtrauktas K. V. tėvas Z. V., dėl 18 000 Eur dydžio piniginės prievolės bankui SEB įvykdymo pagal 2006 m. kreditavimo sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutuoktinių prievolės šiam kreditoriui pobūdžio ir vykdymo: S. K. teigė, kad prievolės Z. V. jis neprivalo vykdyti, nes šis kreditorius – atsakovės K. V. tėvas – sumokėjo paskolą už savo dukrą ir už dukros asmeninį turtą, kurio įsigijimui ir buvo imta paskola. K. V. neneigė šių faktų, tačiau kilo ginčas dėl to, ar Z. V. įvykdė prievolę su S. K. žinia ir jo sutikimu ar be tokio sutikimo. K. V. ir šio teismo posėdžio metu patvirtino, kad 18 000 Eur prievolę tėvui įvykdys ji viena pati. Teismo posėdyje buvo padaryta pertrauka, po kurios gauta pasirašyta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas atliko minimalų sutarties sąlygų vertinimą. Vertindamas sutarties sąlygas dėl prievolių kreditoriams vykdymo, teismas nurodė, jog pagal sutartį prievolė Z. V. bus solidari, tačiau šią prievolę įvykdys K. V.. Sutuoktinių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas patvirtino posėdžio metu, į sprendimą įtraukdamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 p. numatytą sąlygą: „Prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.“. Sutuoktiniai neturėjo jokių galimybių gerai apgalvoti, apsvarstyti visų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, o pareiškėjas S. K., be to, buvo sugniuždytas, psichologiškai palūžęs, gedėjo dėl ką tik palaidotos savo motinos. Be to, teismo posėdžių metu buvo naudojamas didelis psichologinis spaudimas, teismo tikslo siekimas – sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepakankamai tikrinant sutarties teisėtumą ir atitiktį įstatymui. Itin trumpas laikas apgalvoti sutarties sąlygas sutrukdė teisiškai įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitikimą įstatymams; patikrinti ar sutartis nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, kas paaiškėjo tik pradėjus vykdyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Pareiškėjo vertinimu, kadangi sutartyje buvo nustatyta, kad 18 000 Eur dydžio prievolę kreditoriui Z. V. pagal teismo patvirtintos sutarties 12 punktą įvykdys jo dukra K. V., pareiškėjas, būdamas pakankamai sąžininga, atidi, apdairi ir rūpestinga bylos šalis, tikėjosi to iš kitos bylos šalies. Abu pareiškėjai yra kvalifikuoti teisininkai, taigi turėjo suprasti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems ir vykdytinas taip, kaip yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje dėl Z. V. prievolės nurodoma, jog ją įvykdys K. V.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu K. V. asmeninės nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 14 d. K. V. pardavė minėtą butą už 51 000 Eur, tačiau neatsiskaitė su savo tėvu Z. V., kuris už ją sumokėjo banko paskolą Buto įgijimui. Z. V. skolos iš savo dukros nereikalavo.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2020 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-905-488/2021, kurioje trečiasis asmuo Z. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašė iš K. V. ir S. K. solidariai priteisti 18 000 Eur skolą ir palūkanas. Reikšdamas savarankišką reikalavimą Z. V. pareikalavo įvykdyti 18 000 Eur dydžio prievolę, kurią jis įvykdė bankui SEB už solidarius banko skolininkus K. V. ir S. K. pagal 2006 m. liepos 28 d. kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta dėl K. V. asmeninės naudos. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu Z. V. savarankiškas reikalavimas buvo patenkintas visiškai, teismas priteisė solidariai iš K. V. ir S. K. 18 000 Eur skolą bei palūkanas. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendimui įsiteisėjus, tampa privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti su turtinėmis teisėmis susijusius klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Kai teismas nevykdo šios pareigos, laikoma, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 12 punkte įrašyta sąlyga yra ne tik neaiški, bet ir prieštaringa, dviprasmiška: pirmiausia, neaiškios, nenustatytos kilmės prievolėms naudojamas žodis „solidarios“ ir tai reikštų prievolių bendrumą, antra, pareiga įvykdyti 12 punkte numatytas prievoles nustatyta K. V.. Jeigu teismas būtų patikrinęs sutarties 12 punkto atitikimą įstatymui, sutuoktinių valiai ir teisinį bei faktinį pagrindą, neabejotinai būtų nustatęs, jog nėra ir nebuvo pagrindo atsirasti solidariai abiejų sutuoktinių prievolei iš kitos – solidarios – prievolės bankui įvykdymo. Solidari sutuoktinių atsakomybė bankui visiškai nereiškia, kad savaime solidaria tampa skolininkų prievolė prieš naują kreditorių, kai solidarią prievolę įvykdo asmuo be įstatyme numatyto pagrindo ir be solidaraus skolininko valios, leidimo, sutikimo. Tokiu būdu 2019 m. gegužės 13 d. sutartis neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, grubiai pažeidė vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus.
8. Proceso atnaujinimo pagrindą sudaro ir CPK 366 straipsnio 2 punktas. Pareiškėjui sprendimo priėmimo ir sutarties tvirtinimo metu nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad buvusi sutuoktinė K. V. neketina vykdyti sutarties 12 punkto. Ši aplinkybė paaiškėjo tik 2022 m. kovo 8 d., įsiteisėjus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarčiai atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą dėl 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo 12 punkto priverstinio vykdymo. Ši aplinkybė jau egzistavo 2019 m. gegužės 13 d. priimant sprendimą, nes nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-905-488/2021 ir vykdant joje priimtą 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą – K. V. ir Z. V. jau sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo metu žinojo, jog K. V. šios sutarties 12 punkto nevykdys, o Z. V. nereikalaus šio punkto vykdymo. Z. V., gavęs vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš solidarios skolininkės K. V., šio vykdomojo rašto nerealizavo, tačiau reikalauja, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo S. K..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo S. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas selektyviai prašyme dėsto faktines civilinės bylos Nr. 2YT-569-956/2019 aplinkybes bei siekia kitokio aplinkybių vertinimo, nei yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.
11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog priešingai nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu (civilinė byla Nr. 2YT-569-956/2019) pareiškėjas S. K. sutiko šalių santuoką nutraukti ir teisines santuokos nutraukimo pasekmes spręsti sutuoktinių bendru sutikimu, be kita ko nurodė, turintis suruoštus dokumentus ir dabar (teismo posėdžio protokolo 0 val. 8 min.). Pastebėtina ir tai, kad aplinkybę, jog neseniai palaidojo motiną, pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė kaip papildomą ankstiną šalims susitarti. Teismo posėdžio metu buvo aiškinamasis prievolės pareiškėjos K. V. tėvui Z. V. pobūdis. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teisėjos, nagrinėjusios civilinę bylą Nr. 2YT-569-956/2019, nuomone, šiuo metu jo nuomonė dėl sutarties sąlygų yra pasikeitusi, nesudaro pagrindo konstatuoti nurodomų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimą.
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažino aplinkybę, jog Z. V., vykdydamas jo ir K. V. solidarią prievolę bankui, sumokėjo 18 000 Eur (teismo posėdžio protokolo 0 val. 43 min.). Z. V. nurodė padengęs bendros sutuoktinių prievolės dalį, laikėsi pozicijos, kad tai yra solidari pareiškėjų prievolė (teismo posėdžio protokolo 0 val. 56 min., 1 val. 2 min.), tačiau sutiko, kad po santuokos nutraukimo įmokas mokėtų K. V.. Tokios pozicijos dėl prievolių Z. V. ir jų vykdymo po santuokos nutraukimo viso posėdžio metu laikėsi ir K. V.. Po teismo posėdžio pertraukos pareiškėjai pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei 2019 m. gegužės 13 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Pareiškėjai patvirtino susitarę dėl prievolių vykdymo (teismo posėdžio protokolas 1 val. 10 min.), patvirtino norintys nutraukti santuoką bendru sutikimu. Teismo posėdžio 1 val. 16 min. buvo pagarsinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 12 punkto sąlyga, jai pritarė kreditorius Z. V., pareiškėjai jokių pastabų dėl jos nereiškė.
13. Pareiškėjo ir K. V. prievolės kreditoriui Z. V. dydžio ir jos pobūdžio klausimas taip pat buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu iš buvusių sutuoktinių S. K. ir K. V. solidariai priteista 18 000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. lapkričio 26 d., kreditoriaus Z. V. naudai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacine tvarka byla nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas S. K. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie prievolės Z. V. asmeninį K. V. pobūdį, prievolės įvykdymą, ar nurodęs kitą prievolę ar jos dydį dėl kurios buvo nuspręsta sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (CPK 178 straipsnis).
14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašyme dėstomi pareiškėjo argumentai dėl prievolės Z. V. pobūdžio, paskolos tikslo ir panaudojimo buvo civilinės bylos Nr. e2-905-488/2021 nagrinėjimo dalykas, be kita ko, šie argumentai buvo nurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde, ir teismų įvertinti priimant procesinius sprendimus. Tuo tarpu 2019 m. gegužės 13 d. šalims pateikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių valia dėl sutarties sąlygų, tame tarpe dėl sutarties 12 punkto, buvo suderinta ir teismas tuo įsitikino teismo posėdžio metu.
15. Kartu teismas pabrėžė, jog buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymo/nevykdymo klausimai buvo sprendžiami civilinės bylos Nr. e2-905-488/2021 nagrinėjimo metu, pareiškėjui abejonių dėl sutarties 12 punkto sąlygos formuluotės, turinio, jo valios, teisių galimo pažeidimo nekilo, nors pareiškėjas sutarties sąlygas galėjo dar kartą įvertinti ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
16. 2019 m. gegužės 13 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvę sutuoktiniai susitarė dėl prievolių kreditoriams vykdymo, pačių prievolių pobūdis nebuvo modifikuojamas. Taigi, pagal bendras prievoles, pareiškėjai kreditoriams liko solidariai atsakingi ir kreditoriams išliko teisė reikalauti prievolių įvykdymo iš abiejų skolininkų (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 konstatuota, kad tiek S. K., tiek Z. V. geranoriškai nevykdo 2019 m. gegužės 13 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių išdėstytų susitarimų, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie pačių sutarties sąlygų ydingumą, prieštaravimą įstatymams ar viešajai tvarkai, kaip pagrindą atnaujinti procesą byloje.
17. Papildomai teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai dėl materialinės ir procesinės normų netinkamo taikymo, kaip pagrindo atnaujinti procesą byloje, išskyrus aplinkybę dėl vykdomojo rašto neišdavimo sutarties 12 punkto pagrindu, reiškiami praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti (CPK 78, 185 straipsniai).
18. Skundžiama nutartimi teismas nurodė ir tai, jog pareiškėjo pateiktame prašyme naujai paaiškėjusiomis nurodomos aplinkybėmis, kad sutarties sudarymo metu jam nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, jog buvusi sutuoktinė K. V. neketina vykdyti sutarties 12 punkto, jo nevykdys, Z. V. nereikalaus iš jos priverstinio vykdymo, o teismas neišduos jam vykdomojo rašto dėl šio punkto vykdymo priverstine tvarka, neatitinka naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijaus, kaip pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, nėra esminės ir nelemia kitokio situacijos vertinimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad K. V. jau sutarties sudarymo metu neketino vykdyti prievolių kreditoriui Z. V., sudarydama 2019 m. gegužės 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nesąžininga, sakė netiesą teismo posėdžio metu. Šie argumentai dėl K. V., Z. V. nesąžiningumo iš esmės yra pareiškėjo prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Tai, kad ne visų 2019 m. gegužės 13 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų vykdymas gali būti užtikrinamas priverstine tvarka, pareiškėjui, juolab turinčiam specialių teisinių žinių, neabejotinai galėjo būti žinoma, įvertinta bei aptarta teismo posėdžio metu. Susipažinus su civiline byla Nr. 2YT-569-956/2019, 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio protokolu nenustatyta, kad priverstinio sutarties 12 punkto vykdymo klausimas pareiškėjui būtų buvęs aktualus sutarties sudarymo ir 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu. Sutarties 12 punkto nuostata atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius (2022 m. sausio 13 d. teismo nutartis), yra teisėta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K., atstovaujamas atstovės advokatės, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
19.1. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi teismas netinkamai teisė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, nesivadovavo teismų praktika. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, susijusių su įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomu vykdymu, o taip pat nevertino esminių pareiškėjo argumentų apie tai, kad pagrindinis šalių (buvusių sutuoktinių) susitarimas, valia buvo nukreipta į prievolės grąžinimą, o pagal Sutartį prievolę grąžinti įsipareigojo asmeniškai K. V. ir Z. V. su tuo sutiko, neprieštaravo, jam tai buvo žinoma ir priimtina. Tuo tarpu pareiškėjui ši sąlyga (kad prievolę tėvui Z. V. įvykdys asmeniškai K. V.) buvo esminė ir būtina tam, kad apskritai būtų sudaryta ir pasirašyta Sutartis.
19.2. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų apie tai, jog asmeninis K. V. įsipareigojimas prieš tėvą dėl (tariamai, galimai) solidarios prievolės grąžinimo buvo sąžininga Sutarties sąlyga, nes K. V., kaip kreditoriaus, prievolė, nors ir atsiradusi sutuoktinių santuokoje ir iš dalies vykdyta bendromis sutuoktinių lėšomis, iš esmės buvo išvestinis įsipareigojimas dėl K. V. asmeniniam turtui skirto banko kredito, kurį be S. K. sutikimo grąžino Z. V..
19.3. Nurodo ir tai, kad vienintelė pareiškėjo teisių pažeidimo priežastis yra paties teismo padarytos materialinės ir procesinės teisės taikymo klaidos, lėmusios iš esmės neteisėto sprendimo priėmimą, todėl pareiškėjui negali būti užkirstas kelias apginti savo teises vieninteliu įmanomu būdu – proceso atnaujinimo instituto pagalba.
Atsiliepimas
19.4. Apeliantas pažymi, jog pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad K. V. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (dalyje dėl įsipareigojimų kreditoriui Z. V.) nevykdo, atsisako vykdyti ir nevykdys. Pati K. V. savo atsiliepime net neužsimena apie savo sutartinę pareigą, savo prisiimtą įsipareigojimą savo tėvui, t. y. įsipareigojimą prievolę savo tėvui įvykdyti asmeniškai. Byloje esantys duomenys ir Z. V. atsiliepimas į pareiškimą patvirtina, jog Z. V. net nesiruošia laikytis sutarties, net neketina reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma ir neprašo bei neketina prašyti, kad prievolę įvykdytų jo dukra K. V., kuri pagal Sutartį įsipareigojo ją įvykdyti asmeniškai.
19.5. Pareiškėjo vertinimu, kreditoriui Z. V., kaip pakankamai artimam skolininkui asmeniui (tėvas ir dukra), turėjo būti žinoma ir yra žinoma, kad prievolė kilo išimtinai tik dėl jo dukros K. V. asmeninių poreikių tenkinimo – jos asmeninės nuosavybės teise valdomo buto finansavimo banko lėšomis.
19.6. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog susiklosčiusi faktinė situacija yra ydinga, neatitinka šalių valios dėl prievolės vykdymo, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
20. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo Z. V. nurodo, kad pareiškėjas vilkina civilinį procesą dėl skolos priteisimo, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, kadangi šalys santuokos nutraukimo byloje buvo iš anksto susitarusios dėl įsigyto turto.
21. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo K. V. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Šalies argumentai
21.1. Nurodo, kad pateiktame atskirajame skunde yra pakartojamos pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės, nepateikiami jokie nauji argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs.
21.2. Pabrėžia, kad pareiškėjas jokių valios neatitikimo ar, jo vertinimu, teisinio netikslumo dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų nereiškė iki teismui priimant procesinį sprendimą dėl skolos priteisimo Z. V..
Atsiliepimas
21.3. Papildomai atsiliepime pabrėžiama, kad pareiškėjo atstovė nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad ji gali atstovauti pareiškėją surašant atskirąjį skundą, taip pat nepateikė savo įgaliojimo, dėl ko pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
23. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, susijusias su proceso atnaujinimu. Atskiruoju skundu pareiškėjas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė, kad būtent teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, patvirtino faktiškai neįvykdomą sutarties nuostatą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. V. net neketino vykdyti ginčo sutarties nuostatos ir grąžinti skolą trečiajam asmeniui Z. V..
24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kilusį ginčą, pirmiausia nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, itin išsamiai ir detaliai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, CPK nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą bei, priešingai nei nurodo apeliantas, itin išsamiai pasisakė dėl iš esmės kiekvieno nurodomo argumento. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat ir į aplinkybę, kad atskirajame skunde pakartojami pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų ir papildomai visų aplinkybių, kurias nuosekliai, detaliai ir itin preciziškai išdėstė pirmosios instancijos teismas, nekartoja.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, be kitų aplinkybių buvo patvirtinta nuostata, jog prievolės kreditoriui Z. V. šalims liks solidarios, tačiau už jas mokės K. V.. Esminis šiuo metu vykstančio teisminio proceso dėl proceso atnaujinimo aspektas yra tas, kad pareiškėjas iš esmės vertina, kad prievolės Z. V. yra ne solidarios ir jas turi vykdyti tik K. V..
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog paties pareiškėjo veiksmai bei santuokos nutraukimo teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad pats pareiškėjas, kuris be kita ko ir pats turi specialiųjų teisinių žinių bei dalyvavo teismo posėdyje, patvirtina, kad jis suvokė bei suprato tvirtinamą solidarų prievolių pobūdį bei galimas teisines pasekmes, jei K. V. įsipareigojimas jas asmeniškai vykdyti nebus atliekamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad K. V. nevykdė susitarimo dėl mokėjimo už solidarias prievoles yra reikšminga bei svarbi tik dėl buvusių sutuoktinių, kaip solidarių skolininkų, vienam iš jų įvykdžius prievoles, atlyginimo aspektu, tačiau ne prieš trečiąjį asmenį Z. V., kurio atžvilgiu prievolės abiejų buvusių sutuoktinių aiškiai ir konkrečiai išreikšta valia buvo patvirtintos kaip solidarios.
27. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent pats pareiškėjas S. K. teismo posėdžio metu dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad sutinka šalių santuoką nutraukti ir teisines santuokos nutraukimo pasekmes spręsti sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat turintis suruoštus dokumentus. Kita vertus, pareiškėjas pats pripažino aplinkybę, kad Z. V., vykdydamas jo ir K. V. solidarią prievolę bankui, sumokėjo 18 000 Eur, o prievolės kreditoriui Z. V. dydžio ir jos pobūdžio klausimas taip pat buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-905-488/2021 ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmesti S. K. argumentai dėl, jo vertinimu, K. V. prievolių Z. V. asmeninio pobūdžio, buvo atmesti, kaip nepagrįsti.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kaip nepagrįstus, jog teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, todėl patvirtino ydingą ir nevykdomą nuostatą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kuris, kaip minėta pirmiau, turi specialiųjų teisinių žinių, pakankamai daug patirties teisminiuose ginčuose, o taip pat dalyvavo teisminiame procese dėl santuokos nutraukimo bei ir pats teikė sudarytą sutartį, suprato bei suvokė sudaromo susitarimo esmę, pats išreiškė valią dėl tokio susitarimo patvirtinimo bei nereiškė jokių nesutikimo argumentų nuo 2019 metų iki tol, kol buvo priteista solidari skola iš buvusių sutuoktinių Z. V.. Visa tai, priešingai nei nurodo apeliantas, patvirtina jo nuomonės pasikeitimą dėl prisiimtų teisinių pasekmių, o ne teismo neteisėtus ar netinkamus veiksmus patvirtinant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį.
29. Kartu pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus kriterijus, taikomus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad K. V., sudarydama santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, turėjo išankstinį sumanymą nevykdyti prievolių, ji slėpė duomenis, teikė melagingus paaiškinimus dėl prievolių Z. V.. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, jog sutarties sudarymo metu pareiškėjui nebuvo žinoma, kad K. V. nevykdys prisiimtų įsipareigojimų dėl prievolių Z. V. vykdymo, o teismas neišduos jam vykdomojo rašto dėl šio punkto vykdymo priverstine tvarka, yra atmetami, kaip nepagrįsti, ką visiškai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
30. Pirmiau aptartos ir skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės bei išvados patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis siekia proceso atnaujinimo, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punkte nustatytų sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo.
31. Papildomai pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ne visų santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų vykdymas gali būti užtikrinamas priverstine tvarka, o be to įstatymas įtvirtina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, atsižvelgiant į įstatymo ir sutarties nuostatas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
32. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes negali paneigti ar pakeisti nustatyto civilinio proceso atnaujinimo instituto reguliavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
34. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei teisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Papildomai pastebėtina, kad iš Liteko duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2023-01-05 rezoliucija priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutarė ruošti apeliacijai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, o taip pat į aplinkybė, kad atstovė advokatė J. G. atstovavo pareiškėją S. K. ne viename teisminiame procese, neturi pagrindo vertinti, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka pareiškėjo valios, yra pateiktas jam nežinant ar priešingai jo valiai, juo labiau kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog už teisines paslaugas S. K. su atstove advokate už šioje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2023-03-01 (PVM sąskaita-faktūra AJG Nr. (duomenys neskelbtini)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.