Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba, jį praradus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba, jį praradus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinai J. G. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba, jį praradus, būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš nuteistojo J. G. buvo priteista S. G. 440 Eur neturtinei žalai atlyginti bei nuspręsta iš J. G. išieškoti 1170 Eur S. G. atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. G. 2018 metų gruodžio 2 d., laikotarpiu tarp 3.00 val. ir 4.12 val., viešoje vietoje – turizmo sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sugriebė rankomis už kaklo ir parvertė ant žemės nukentėjusįjį S. G., po ko, keliais prispaudęs gulintį S. G. prie žemės, sudavė S. G. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spyrė S. G. į veido sritį, tuo padarydamas S. G. galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies ir kaklo srityse, nosikaulio lūžiu dešinėje, bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste, odos nubrozdinimus abiejų pečių sąnarių srityse, nugaros srityje, šiais veiksmais nesunkiai sutrikdė S. G. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam S. G. susitaikius. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, analizuos būtent šį klausimą.

7. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų būtinų sąlygų visuma, t. y., jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012).

8. Apygardos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymo. Nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo J. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors nuteistasis savo kaltę ikiteisminio tyrimo, ir dalį bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, tačiau vis dėlto savo kaltę pripažino ir nurodė esmines, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, tokių aplinkybių nurodymas yra pakankamas pripažinti BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos buvimą (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką) (kasacinės nutartys Nr.2K-201/2007, 2K- 550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

9. Nuteistasis taip pat patvirtino, kad su nukentėjusiuoju S. G. po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio susitaikė. Kaip matyti iš pridėto prie apeliacinio skundo J. G. ir nukentėjusiojo S. G. 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimo, nuteistasis įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 3 d. nukentėjusiajam S. G. atlyginti padarytą neturtinę žalą – 1000 Eur ir nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas pirmojoje instancijoje – 1170 Eur bei ne vėliau kaip po trijų mėnesių priėmus galutinį sprendimą byloje sumokėti 1560 Eur. 2021 m. sausio 21 d. pateiktuose nuteistojo gynėjo dokumentuose matyti, jog savo įsipareigojimų dalį J. G. nurodytais terminais įvykdė, t.y., 2020 m. gruodžio 4 d. atlygino 2170 Eur nukentėjusiajam ir 212 Eur Valstybinei ligonių kasai. Be to, Panevėžio apygardos teisme 2021 m. sausio 20 d. gautas nukentėjusiojo atstovo advokato atsiliepimas į nuteistojo apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nes nuteistasis su S. G. susitaikė. Šie aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. G. atitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas.

10. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta dar viena būtina sąlyga atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymui – pagrįstas manymas, kad ateityje kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindas manymui, jog J. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip minėta, kaltu nuteistasis prisipažino, dėl įvykio gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą ir savo įsipareigojimus vykdo. Nors J. G. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau visas nuobaudas įvykdęs tinkamai ir laiku. Pastebėtina, kad paskutinė nuobauda J. G. buvo paskirta 2019 m. vasario 27 d. už važiavimą autobusu turint lengvatinį bilietą be asmens dokumento, po to, jokių administracinių nusižengimų nuteistasis nėra padaręs. Duomenų, jog J. G. po priimto nuosprendžio būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. J. G. yra jauno amžiaus, turi gyvenamąją vietą, iki apkaltinamojo nuosprendžio dirbo, taip pat parodė, jog šiuo metu dirba mechaniku – tvarko lėktuvus ir mokosi juos pilotuoti. Ir iš tiesų J. G. charakteristikos patvirtina, kad jis nuo 2018 m. vasario 1 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 62), nuo 2018 m. spalio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) orlaivio mechaniku (t. 4, b.l. 65). Taigi matyti, kad nuteistasis siekia išlaikyti save savo darbu, yra motyvuotas, mokosi bei palaiko socialinius ryšius su savo mama. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be kita ko, teismas pastebi, jog nors praeityje nuteistasis buvo teistas užsienyje bei kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ankstesnės nusikalstamos veikos yra visiškai skirtingo pobūdžio nei šiuo atveju, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padarytos ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Visuma šių aplinkybių taip pat rodo, kad J. G. iš esmės visus teisės pažeidimus padarė beveik prieš du metus, per neilgą laiko tarpą, būdamas dar labai jaunas, kai jo asmenybė dar tik formavosi, todėl skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra labai didelė tikimybė, jog J. G. padarė tinkamas išvadas, jau gana ilgą laiką laikosi ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamasis procesas leido J. G. kritiškai įvertinti savo veiksmus, todėl sprendimas atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamu atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos smurtiniu pobūdžiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kartu nustatant šios įmokos sumokėjimo terminą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į G. G. turtinę padėtį bei tai, kad J. G. pirmiausia dar turės atlyginti 1560 Eur nukentėjusiajam.

12. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl J. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi jis su nukentėjusiuoju S. G. susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo susitaręs dėl nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 - 4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla J. G. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, J. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą J. G. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur – septyni šimtai penkiasdešimt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant J. G. šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Patvirtinti J. G. ir S. G. 2020 m. gruodžio 3 d. susitarimą dėl S. G. padarytos neturtinės žalos ir jo proceso išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – J. G., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Iš J. G. valstybei priteisti 49,60 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 60 ct) pirmojoje instancijoje patirtų proceso išlaidų (į valstybės biudžetą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. G. panaikinti.