Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-207-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-21
Bylos Nr.: e2A-207-777/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01924-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Atsakovas: A. A.
Ieškovas: J. L., J. M. T., K. M. T.

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-207-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01924-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. L., J. M. T., K. M. T. patikslintą ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų A. A. ir A. A. priešieškinį ieškovams J. L., J. M. T., K. M. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1704 ha, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengtą žemės sklypo schemą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Žemės sklypo išorinės ribos yra nustatytos, sklypas suformuotas remiantis kadastriniais matavimais, ieškovai ir atsakovai sutinka su jiems nustatytu bendru žemės plotu ir išorinėmis sklypo ribomis, tačiau teigia, jog tarp ieškovų ir atsakovų yra kilęs nesutarimas dėl vidinio žemės sklypo dalių pasiskirstymo, t. y. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

2.2. Atsakovai vengia išsipirkti iš Lietuvos Respublikos valstybės jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Mano, kad jų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka kiekvienam iš bendraturčių tenkančias žemės sklypo dalis, yra racionali, užtikrina visų žemės sklypo bendraturčių teises tinkamai naudotis jiems priklausančiomis žemės sklypo dalimis.

3. Atsakovai A. A. ir A. A. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1704 ha, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geosmarto sprendimai“ 2018 m. balandžio 11 d. parengtą žemės sklypo schemą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė, jog jų pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nebus pažeistos nė vieno bendraturčio teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,1704 ha, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengtą žemės sklypo schemą; UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengtą žemės sklypo schemą laikė neatskiriama šio sprendimo dalimi; priteisė ieškovui J. M. T. iš atsakovės A. A. 515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovui J. M. T. iš atsakovo A. A. 515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka kiekvienam iš bendraturčių tenkančias žemės sklypo dalis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau, teismo vertinimu, pagal ieškovų siūlomą projektą visiems bendraturčiams, tarp jų ir atsakovams A. A. ir A. A., suteikiamos naudotis sklypo dalys išdėstytos atsižvelgiant į būtinybę derinti skirtingus bendraturčių interesus ir įvertinus sklypo dydį, susiklosčiusią naudojimosi sklypu praktiką.

5.2. Nustatė, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas ir privažiavimas prie savo sklypo, galimybė patekti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto MG, esančio žemės sklype C1, ir prie ūkinio pastato, plane pažymėto MN, esančio žemės sklype C2. Akcentavo tai, jog pagal ieškovų projektą bendraturčiams lieka mažiau bendrų plotų (C1 ir C2) nei pagal atsakovų siūlomą projektą (C1, C2, C3, C4), o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje.

5.3. Nurodė, kad ieškovų pateiktas projektas atspindi susiklosčiusią faktinę ginčo žemės sklypo naudojimo tvarką, t. y. tokia naudojimosi tvarka faktiškai egzistuoja ilgą laiką. Teigia, jog tiek ieškovai, tiek atsakovai pripažįsta, jog daug metų naudojosi žemės sklypu, tačiau didžiausias konfliktas kilo bendraturčiams išsipirkus valstybinę žemę, todėl vis kylant konfliktų tarp kaimynų ir kilo būtinybė nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

5.4. Teismo vertinimu, pagal ieškovų pateiktą projektą nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka būtų racionalesnė ir ekonomiškesnė, nes visiems bendraturčiams pagal ieškovų planą siūlomos vientisos žemės sklypo dalys, kiekvienam bendraturčiui privažiuoti ar prieiti prie savo gyvenamosios namo dalies galimybė yra, t. y. ieškovai patenka į savo namo dalis ir žemės sklypą per (duomenys neskelbtini), o atsakovai per (duomenys neskelbtini).

5.5. Nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovai taką iš (duomenys neskelbtini) pusės yra apsodinę gėlėmis ir krūmais, pagal tako plotą matyti, jog galima ne tik praeiti, bet ir, panaikinus gėlynus ir padarytas iš padangų „klombas“, pravažiuoti. Akcentavo, kad atsakovai teigia, jog spec. tarnybos negalės patekti į jų namą. Atkreipė dėmesį, jog spec. tarnybos galės sustoti (duomenys neskelbtini) gatvėje ir ateiti į jų butą taku, kuris pažymėtas punktyrine linija žemės sklype A. Be to, vertina, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės valstybinėje žemėje yra bendras kiemas, kuriame, pasak ieškovų, statomos gyventojų transporto priemonės, todėl darė išvadą, kad yra galimybė medikams privažiuoti ir iš tos pusės.

5.6. Nurodė, kad pagrindiniai ginčai kyla dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksais C3 ir C4, kuria atsakovai siūlo visiems bendraturčiams naudotis, taip pat dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B3, kuri siūloma naudotis ieškovei J. L., ir D2 – ieškovams T.. Teigia, jog atsakovai siūlo bendrai naudotis žemės sklypo plotu, pažymėtu C3, 3,02 m, iš (duomenys neskelbtini), kad galėtų patekti prie savo namo ir žemės sklypo, o ieškovai siūlo atsakovams asmeniškai naudotis žemės sklypu ir įvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) per 4,15 m plotą. Darė išvadą, kad atsakovų siūlomas variantas sudarys sunkumų įvažiuoti į jų siūlomą bendro naudojimo žemės sklypo dalį. Teigia, jog šiame žemės sklype nėra jokio kelio, kad galėtų važiuoti transporto priemonės. Nurodė, kad šalia yra pagrindinė (duomenys neskelbtini) ir žole apaugęs žemės sklypas, kuriame stovi automobilis ir supilta atsakovų malkų krūva. Atsakovai turi galimybę privažiuoti ir prieiti prie savo žemės sklypo iš (duomenys neskelbtini), taip pat turi prieiti prie savo medinės malkinės, pažymėtos plane N, iš žemės sklypo A. Teismo vertinimu, tokios dalies C3 nustatymas padalytų T. siūlomą žemės sklypą į dvi dalis ir akivaizdu, jog tarp T. ir A. toliau kiltų konfliktų dėl naudojimosi juo.

5.7. Nurodė, kad atsakovai turi gyvenamajame name butą, kurį dovanojimo sutartimi pasidalijo lygiomis dalimis, taip pat žemės sklypo dalys įgytos kiekvieno asmeninės nuosavybės teise, todėl jie turi naudotis asmeniškai žemės sklypo dalimis kaip atskiri savininkai, tačiau kartu nurodo, kad santuokos nėra nutraukę, gyvena taikiai, vienas kitą prižiūri, į namą yra bendras įėjimas, dėl žemės sklypo naudojimosi jokių ginčų tarp jų nekyla. Pažymėjo, kad, bendraturčių interesų pusiausvyros išlaikymo aspektu vertinant atsakovų pateiktą projektą, matyti, kad pastarasis pažeidžia kitų bendraturčių teises, nes norimą valdyti žemės sklypą taip, kad būtų patogu atsakovams, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių interesus. Atsakovai naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti tik išimtinai jų interesais, neatsižvelgdami į kitų bendraturčių interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovai (toliau – apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Apeliantų nuomone, ieškovų pateikta UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengta žemės sklypo schema atima atsakovams teisę naudotis bendro naudojimo žeme, kiemu. Mano, jog jeigu ieškovai turi teisę į dalį žemės sklypo kieme, tai tokią teisę turi turėti ir apeliantai. Teigia, jog jiems taip pat turi priklausti tam tikra kiemo dalis, kad jie turėtų galimybę privažiuoti prie savo gyvenamųjų patalpų, ieškovų pateikta žemės sklypo schema yra netiksli ir atimama teisę naudotis kiemo žeme.

7.2. Nurodė, kad bendrai naudotis buvo priskirtas žemės sklypas, esantis prie ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, prie kurio visi bendraturčiai turėjo galimybę privažiuoti iš (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paruoštą ieškovų planą atsakovams siūlomas takas prie ūkinio pastato MN yra siauras, neaišku, kokio pločio, todėl neaišku, ar iš viso juo bus galimybė naudotis. Pažymėjo, jog pateiktame ieškovų plane nėra nurodyta galimybė atsakovams patekti prie šulinio, kurio vandeniu visi bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, naudojasi.

7.3. Apeliantų nuomone, jų pateiktas pasiūlymas nepažeidžia ieškovų teisių ir jų interesų, o ieškovų argumentai, jog apeliantai yra nesugyvenamo būdo, yra nepagrįsti, kadangi jokių barnių su ieškovais neturėjo, dėl jų netinkamo elgesio ieškovai atsakovų veiksmų teisėsaugos sargams nėra skundę.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Ieškovų vertinimu, atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrindų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra padaręs Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus pažeidimus, todėl daro išvadą, jog nėra pagrindo naikinti teismo sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.2. Nurodė, kad skundžiamo sprendimo 6 lape nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas kruopščiai aprašė ir įvertino kiekvieną proceso šalių pateiktą fotonuotrauką, kas įrodo, jog teismas, priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas šios civilinės bylos faktines aplinkybes.

9.3. Nurodė, kad palyginus ieškovų ir atsakovų pateiktus planus, matyti, kad pagal atsakovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką lieka didesnis bendro naudojimo žemės sklypo plotas, palyginti su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka.

9.4. Teigia, kad atsakovų siūloma naudotis visiems bendrai žemės sklypo dalis, atsakovų 2018 m. balandžio 11 d. plane pažymėta indeksu C3, iš esmės yra skirta tenkinti tik atsakovų interesus, nes atsakovai nurodo, kad jie norėtų su transporto priemone privažiuoti iki savo buto iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Nurodė, kad žemės sklypo dalis, atsakovų 2018 m. balandžio 11 d. plane pažymėta indeksu C3, yra siaura (plotis tik 3,02 metro) ir skirta tik vienai transporto priemonei įvažiuoti ir laikyti. Darė išvadą, kad šioje bendroje žemės sklypo dalyje atsakovai norėtų laikyti jiems priklausančią transporto priemonę.

9.5. Nurodė, kad ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovai nebeturi galimybės patekti į ūkinį pastatą, kuris ieškovų ir atsakovų planuose yra pažymėtas indeksu MN ir yra žemės sklypo dalyje, kuri ieškovų ir atsakovų planuose pažymėta indeksu C2. Teigia, kad jų 2017 m. sausio 1 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi plane yra palikta vietos atsakovams praeiti iki ūkinio pastato MN, taip pat ieškovų plane atsakovai išsaugo galimybę patekti prie ūkinio pastato, pažymėto indeksu MN, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, taip pat pagal ieškovų parengtą planą tarp žemės sklypo dalies, ieškovų 2017 m. sausio 1 d. parengtame plane pažymėtos indeksu B2, ir žemės sklypo dalies, ieškovų 2017 m. sausio 1 d. plane pažymėtos indeksu D, yra paliktas 4,15 metro pločio ir 7,07 metro ilgio žemės sklypo plotas atsakovų transporto priemonei laikyti.

9.6. Nurodė, kad apelianto teiginiai, kad jiems yra būtinas ir atskiras šulinys, yra nepagrįsti, nes butai yra prijungti prie centrinio vandentiekio, tik pats atsakovas A., pažeisdamas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų įstatymo 13 straipsnio reikalavimus, vengia prisijungti prie centralizuotų nuotekų inžinerinių tinklų, motyvuodamas, kad neva jam trūksta piniginių lėšų, tačiau įrodymų, kad prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų reikalautų didelių piniginių lėšų, teismui nėra pateikęs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovų ir atsakovų (apeliantų) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.2 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį, ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškovams ir atsakovams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. ieškovams J. M. T., K. M. T. priklauso 413/1704 dalių, ieškovei J. L. – 407/1704 dalys, atsakovu A. A. – 221/852 dalis, atsakovei A. A. – 221/852 dalis. Šiuo atveju byloje kyla ginčas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, t. y. kuria konkrečia žemės sklypo dalimi naudosis bendraturčiai. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi ir susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, įvertino.

15. Apeliaciniu skundu teigiama, jog ieškovų pateikta UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengta žemės sklypo schema atima atsakovams teisę naudotis bendro naudojimo žeme – kiemu. Teigia, jog jiems taip pat turi priklausti tam tikra kiemo dalis, kad apeliantai turėtų galimybę privažiuoti prie savo gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šios kategorijos bylose išaiškinta, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

16. Vertinant tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus projektus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatyta, jog abiejuose projektuose nustatytos kiekvienam iš bendraturčių tenkančios žemės sklypo dalys atitinka dalis, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateiktame projekte siūlomos naudotis žemės sklypo dalys labiausiai atitinka tiek ieškovų, tiek atsakovų interesus. Lyginant ieškovų ir atsakovų pateiktus projektus matyti, jog pagal ieškovų siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą kiekvienam žemės naudotojui yra užtikrintas priėjimas ir privažiavimas prie savo sklypo, galimybė patekti prie gyvenamojo namo, plane pažymėto MG, esančio žemės sklype C1, ir prie ūkinio pastato, plane pažymėto MN, esančio žemės sklype C2.

17. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pagal ieškovų projektą bendraturčiams lieka mažiau bendrų plotų (C1 ir C2) nei pagal atsakovų siūlomą projektą (C1, C2, C3, C4), todėl padaryta teisinga bei pagrįsta išvada, kad mažiau bendrų bendraturčių plotų sudaro galimybę užkirsti kelią galimiems ginčams ir konfliktams ateityje.

18. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi ir susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais. Iš į bylą atsakovų pateikto 2018 m. balandžio 11 d. projekto matyti, jog atsakovai siūlo paskirti ieškovei J. L. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu B3, o ieškovams J. M. T. bei K. M. T. – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu D2. Tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog šiuo metu šiomis dalimis faktiškai naudojasi atsakovai. Dar daugiau, žemės sklypo dalys, plane pažymėtos indeksais B3 ir D2, nesiriboja su ieškovams siūlomomis naudotis žemės sklypo dalimis ir patekti į šias žemės sklypo dalis galima tik iš (duomenys neskelbtini), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks žemės sklypo dalių išdėstymas yra ne tik neracionalus, tačiau ir potencialiai pavojingas.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog nėra galimybės privažiuoti prie atsakovų namo dalies iš (duomenys neskelbtini) pusės. Sutiktina su išvadomis, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovai taką iš (duomenys neskelbtini) pusės yra apsodinę gėlėmis ir krūmais, o pagal tako plotį matyti, jog juo galima ne tik praeiti, bet ir, panaikinus gėlynus bei padarytas iš padangų „klombas“, pravažiuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios nutarties 14–19 punktuose bei skundžiamame teismo sprendime nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengtą žemės sklypo schemą bus geriausiai išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

20. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog bendrai naudotis buvo priskirtas žemės sklypas, esantis prie ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, prie kurio visi bendraturčiai turėjo galimybę privažiuoti iš (duomenys neskelbtini), tačiau pagal paruoštą ieškovų planą atsakovams siūlomas takas prie ūkinio pastato MN yra siauras, neaišku, kokio pločio, todėl neaišku, ar iš viso juo bus galimybė naudotis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Iš atsakovų 2018 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu pateiktų fotonuotraukų ir ieškovų pateiktos UAB „Geoplanai“ 2017 m. sausio 1 d. parengtos žemės sklypo schemos matyti, jog atsakovai turės galimybę prieiti prie ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu MN, nepaisant to, jog takas nėra labai platus. Be to, iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų taip pat matyti, jog atsakovai turės galimybę ir privažiuoti prie minėto ūkinio pastato iš (duomenys neskelbtini) pusės, todėl atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovų siūlomas projektas nereikalauja papildomų investicijų, o atsakovai galės laisvai patekti tiek į savo žemės sklypą ir prie savo namo, tiek ir prie ūkinio pastato, plane pažymėtu indeksu MN.

21. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma priteisti iš apeliantų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal vėliau papildomai pateiktus dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iki šios nutarties paskelbimo dienos jokių įrodymų apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje negauta, todėl prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

25. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisintos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėJolanta Gailevičienė