Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. Š. ir L. Š. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Swedbank.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai dėl vaiko teisių ir geriausių jo interesų pažeidimų Skyriui yra žinomi: 1) 2022 m. sausio 3 d. buvo nustatytas galimas smurtą prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2) 2022 m. liepos 31 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką D. Š.; 3) 2022 m. rugsėjo 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai prieš vaiką D. Š.. Nurodo, kad šeimai nuo 2022 m. sausio 11 d. taiko atvejo vadybą. Skyriaus žiniomis tarp pareiškėjų nuolat kyla konfliktai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Skyrius įvertinęs visą turimą medžiagą ir pabendravęs su specialistais teikiančiais šeimai pagalbą, mano, kad tikslinga išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Taip pat skyriaus manymu pareiškėja turėtų kreiptis dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

12. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išduoti vykdomąjį dokumentą. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog taikos sutartis yra pažeidinėjama, neatsižvelgė į tai, jog apeliantas veikia konstruktyviai, o šiuo atveju teismas vykdomąjį dokumentą išdavė atsižvelgęs tik į pareiškėjos nuomonę, išvadą teikiančios institucijos argumentus ir perkeldamas įrodinėjimo naštą apeliantui. Nurodo, kad teismo nutartis neatitinka teismų procesinių kokybės standartų, teismas iš esmės nenustatė sutarties pažeidimo fakto.

13. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų 2020 m. rugpjūčio 25 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 6 d. Pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2-2.15 punktus šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su vaikais D. Š. ir J. Š.. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2-2.15 punktuose yra nustatyti įpareigojimai tėvams laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos (tai yra motinai sudaryti sąlygas pareiškėjui bendrauti su vaikais, pareiškėjui nustatytu laiku paimti ir grąžinti vaikus ir pan.), taip nepilnamečiams vaikams užtikrinant teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindžia tuo, kad tarp šalių kiekvieną kartą iškylą nesutarimai ir ginčai, nes vienas iš vaikų yra piktybiškai negrąžinamas 2 savaites, vėliau dar negrąžintas savaitę. Vienas iš sūnų imamas iš mokyklos savavališkai, ne laiku ir ne tomis dienomis, nesitariant su pareiškėja. Atostogų metu taip pat nesilaikoma nustatytos bendravimo tvarkos.

14. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

16. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo motyvus dėl ko šiuo atveju prašoma išduoti vykdomąjį raštą nustatė, kad pareiškėjos prašyme nurodyti konkretūs pažeidimai, dėl ko nėra vykdoma šalių sudaryta sutartis – apeliantas laiku negrąžina sūnaus, vaikas iš mokyklos paimamas savavališkai ir nesutartu laiku. Teigia, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesutaria dėl vaikų auklėjimo. Nagrinėjamu atveju įvertinus išvadą duodančios institucijos argumentus dėl poreikio išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamoje byloje (DOK-44418) taip pat nustatyta, kad išvados teigimu tarp tėvų nuolatos kyla konfliktai, nustatyti ir galimi smurto prieš vaiką atvejai, dėl ko išvadą teikianti institucija, įvertinusi turimą medžiagą konstatavo, jog šiuo atveju yra tikslinga išduoti vykdomąjį dokumentą pareiškėjai.

18. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė konkrečių sutarties pažeidimų, o skundžiamą nutartį priėmė remdamasis vien pareiškėjos ir išvadą teikiančios institucijos pozicija, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos – remiantis išvadą teikiančios institucijos pateiktais rašytiniais įrodymais (DOK-44418) nustatyta, kad apeliantas atvyksta pasiimti vaiko į mokyklą ne Klaipėdos apylinkės teismo numatytu bendravimui su vaikais skirtu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022 m. rugsėjo 30 d. raštas), taip pat apeliantas yra atsisakęs grąžinti vaiką motinai, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką, kurie, kaip matyti, yra inicijuoti tik paties apelianto pranešimais (Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštas, 2022 m. rugpjūčio mėn. situacijos vertinimo anketos 4 punktas, šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga). Teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjos argumentus, jog apeliantas nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

19. Apeliantas nurodo, kad jis veikia konstruktyviai siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, dėl ko šiuo atveju sutartis nėra vykdoma ne dėl apelianto kaltės, tačiau remiantis biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centro 2022 m. rugpjūčio 24 d. pagalbos planu nustatyta, kad apeliantas vyko pagalbos plano įsipareigojimus, tačiau teikiamos pagalbos priemonės nepadeda - situacija blogėja, konfliktai kartojasi ir vaikai gyvena konfliktinėje situacijoje. Minėtame rašte taip pat konstatuotas ir poreikis toliau naudotis psichologo pagalbą abiem tėvams ir apeliantui išaiškinta, kad jis gali kreiptis, keisti, nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką ar jų gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl šalių itin konfliktiškų santykių, tarpusavio nesupratimo, dėl netinkamai vykdomos nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos (nutarties 18 punktas) nukenčia nepilnamečių vaikų interesai - (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodyta, kad vaikas patiria didelį stresą, kadangi nežino kuris iš tėvų jis pasiims, vaikas klausinėja mokytojų kas skambina ir kas ji pasiims iš mokyklos, nurodo, kad vaikas patiria didelę emocinę įtampą. Aplinkybę, jog vaikų interesai nukenčia dėl netinkamai vykdomos nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos patvirtina ir pateiktos situacijos vertinimo anketos (CPK 185 straipsnis).

20. Būtina atsižvelgti ir į tai, jog apeliantas nurodo, kad šiuo atveju buvo fiksuoti galimi smurto prieš vaiką atvejai, tačiau įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad minėti galimi smurto atvejai buvo inicijuoti vien tik apelianto pareiškimais, o ir be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog išvadą teikianti institucija teikdama išvadą dėl vykdomojo rašto išdavimo nenurodė, jog pareiškėjos elgesys su nepilnamečiais vaikais yra netinkamas, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas (CPK 178 straipsnis), išvadą teikianti institucija byloje taip pat nereiškė poreikio riboti vaiko bendravimo su mama dėl netinkamos vaikų priežiūros, kas leidžia spręsti, kad apeliantas nepagrįstai ribojo vaiko ir motinos bendravimą ir ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą dėl nustatytos vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas reiškė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-12582-512/2022 nurodydamas tuos pačius galimo smurto epizodus, tačiau kaip matyti įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi apelianto prašymas buvo atmestas, konstatuota, kad apeliantas neįrodė egzistuojančios grėsmės vaikų interesams, nutartis yra įsiteisėjusi, o ir be to, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliantas neteikė prašymo spręsti klausimą dėl šalių sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir (ar) paskirstė įrodinėjimo naštą. Kaip matyti vykdomasis raštas išduotas įvertinus tiek vaikų tėvo, tiek vaiko motinos argumentus, įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus išvadą. Teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog šalių sudaryta sutartis nėra tinkamai vykdoma esant konkretiems jos pažeidimams (nutarties 17-18 punktai), atsižvelgiant be kita ko, ir į tai, jog šiuo atveju dėl netinkamai vykdomos sutarties nukenčia ir prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai (nutarties 19 punktas), nutaria, kad apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 12-21 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą