- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3457-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45211-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- Ž. Ž.
- Advokatai
- Šarūnas Vadeikis
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. 2023-11-24, apie 16:22 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“. valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis Ž. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jam į telefoną paskambino jo senas bičiulis ir pranešė apie tai, kad mirė jo mama. Kaltinamasis norėjo emociškai palaikyti draugą, susitiko kavinėje, kuri yra šalia kaltinamojo namų, maždaug 170 metrų atstumu. Su draugu kavinėje jie bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Neatsimena kiek tiksliai išgėrė, tačiau gėrė ir brendį, ir alų. Kavinėje buvo maždaug pusantros valandos. Po kiek laiko nusprendė vykti namo. Automobilis buvo priparkuotas prie kavinės ir vietoje to, kad nueiti iki namų pėsčiomis, jis įlipo į automobilį ir važiavo link namų. Važiuodamas pasuko į dešinę, tuo metu kaip tik važiavo kitas automobilis, kuris suko į kairę, taip gavosi, kad jiems nepavyko prasilenkti ir jis kliudė tą automobilį. Iš kito automobilio išlipo vairuotojas, atidarė jo automobilio duris, ištraukė automobilio raktus ir paskambino policijos pareigūnams. Netrukus atvažiavo pareigūnai, užpildė dokumentus, išgabeno jo naudojamą automobilį į automobilio saugojimo aikštelę. Už įvykio metu sugadinto automobilio sparno remontą sumokėjo.
Teigė, kad neturi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, alkoholį vartoja retai, nes vairuoja automobilį. Automobilis priklauso įmonei, apie 5 metus automobilį nuomoja iš UAB „A“. Dirba pavežėju, be šio darbo kitų pajamų neturi, gauna tik 185 eurus pensijos ir 35 eurus vienišo žmogaus išmoką. Prašė atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo sugyventinę O. K., su kuria gyvena daugiau nei 5 metus, gerai sutaria, ji jam autoritetas. Sugyventinė sutinka būti laiduotoja, nors yra neįgali, tačiau turi darbą, gauna minimalų atlyginimą, alkoholio nevartoja. Dėl padarytų administracinių nusižengimų nurodė, kad dirba pavežėju, daug važinėja, būna, kad pažeidžia KET važiuodamas į iškvietimus, ar pastatant automobilį neleistinoje vietoje, pažeidimai smulkūs, eismo įvykių nėra padaręs, baudas moka kiekvieną mėnesį pagal galimybes. Prašė skirti laidavimą, tačiau jei teismas neskirs laidavimo, prašo neskirti arešto bausmės, visas baudas mokės pagal išgales, nes pajamos mažos, o netekus teisės vairuoti, negalės dirbti pavežėju. Taip pat prašė sumažinti konfiskuotino turto vertę.
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja O. K. prašė skirti ją laiduotoja. Nurodė, kad kartu su kaltinamuoju Ž. Ž. gyvena daugiau nei 5 metai, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipusė pagarba. Jie kartu veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką, nes Ž. visada atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas. Prisiima atsakomybę už jį. Mano, kad jam tai bus pamoka. Apie tai, kas įvyko, kaltinamasis pranešė iš karto po įvykio, paskambino. Ji iškart atbėgo ir įsėdo į automobilį, nes įvykis nutiko šalia namų. Mano, kad šis įvykis sugyventiniui bus pamoka. Jis alkoholį vartoja retai, per šventes. Nėra taip, kad dažnai vartotų, nes dažnai vairuoja. Užstato sumokėti nesutiktų, nes yra neįgali, dirba, tačiau jos gaunamas atlyginimas yra labai nedidelis ir sumokėti užstatą jai būtų sunku. Nurodė, kad ji nėra teista, jos atžvilgiu nėra pradėto jokio ikiteisminio tyrimo ir ji nebausta administracine tvarka, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas, prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-11-24 16:29 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens, jog į pranešėjo automobilį atsitrenkė galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
2023-11-24 vyriausiojo patrulio A. Č. tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad atvykus pareigūnams pagal pranešimą dėl galimai neblaivaus Opel vairuotojo (duomenys neskelbtini) juos pasitiko automobilio Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris nurodė, kad jam sukant į kairę į jį įvažiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat minėtas vairuotojas nurodė, kad Opel automobilis apgadino šalia stovėjusį automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Skoda vairuotojas priėjęs prie Opel vairuotojo kilus įtarimui, kad pastarasis neblaivus, paėmė Opel automobilio raktelius ir iškvietė pareigūnus. Nustatyta, kad Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo Ž. Ž., kuriam alkotesterio pagalba, alkotesterio pirmu pūtimu nustatytas 3,39 prom., o antru pūtimu 2,99 prom. girtumas. Eismo įvykis įformintas ROIK:07-23-9610698 (b. l. 8-9,10, 11)
Iš 2023-11-24 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 16.55 val. Ž. Ž. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinant bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Akte nurodyta, kad asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. buvo atliktas tyrimas alkotesteriu Drager alcotest 7510, Nr. ARKL 0716, patikros Nr. 1938535. Pirmo tikrinimo 16.50 val. metu nustatytas 3,39 prom. girtumas, antrojo tikrinimo 17.08 val. metu nustatytas 2,99 prom. girtumas (b. l. 14-17).
Iš 2023-11-24 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė keleivinis automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis turi apgadinimų – kėbulo smulkūs defektai, apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 18-19, 20-23)
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registruota UAB „A“ vardu (b. l. 24)
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (kaip „Opel Zafira“, 1.9 CDTI, kėbulo tipas vienatūris, 2006 m. gamybos) vidutinė rinkos kaina yra 2650 eurų su PVM (b. l. 25).
Apklausta kaip liudytoja N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įmonės UAB „A“ direktorė. Įmonė verčiasi taksi paslaugomis. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso įmonei, kuriai liudytoja vadovauja. 2023-11-24 su minėtu automobiliu dirbo vairuotojas Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Nors automobilis priklauso įmonei, vairuotojas turi naudotojo teises. 2023-11-27 jos vyras pranešė jai, kad Ž. Ž. jam paskambino ir pasakė, kad jis vairuodamas užkabino kitą automobilį ir kad šiuo metu automobilis yra automobilio saugojimo aikštelėje. Apie tai, kad Ž. Ž., vairuodamas įmonės priklausantį automobilį, vairavo jį neblaivus liudytoja nežino ir nežinojo. Automobilis jam buvo skirtas darbui (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamojo Ž. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jam pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis pripažino jam pareikštą kaltinimą, paaiškino veikos padarymo faktines aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, vyriausiojo patrulio A. Č. tarnybinis pranešimas, liudytojos N. P. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės apžiūros aktas, kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholį įvykio dieną. Su draugu išgėręs alkoholio kavinėje, esančioje už maždaug 170 metrų nuo kaltinamojo namų, nusprendė važiuoti namo automobiliu. Važiuodamas pasuko į dešinę, tuo metu kaip tik važiavo kitas automobilis kuris suko į kairę, todėl jiems nepavyko prasilenkti ir jis kliudė tą automobilį. Iš kito automobilio išlipo vairuotojas, atidarė kaltinamojo automobilio duris, ištraukė automobilio raktus ir paskambino policijos pareigūnams. Netrukus atvažiavo pareigūnai. Pareigūno A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 16.45 val. (duomenys neskelbtini) atvykus dėl galimai neblaivaus Opel vairuotojo, juos pasitiko automobilio Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris nurodė, kad jam sukant į kairę į jį įvažiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat minėtas vairuotojas nurodė, kad Opel automobilis apgadino šalia stovėjusį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Skoda vairuotojas priėjęs prie Opel vairuotojo kilus įtarimui, kad pastarasis neblaivus, paėmė Opel automobilio raktelius ir iškvietė pareigūnus. Opel vairavo Ž. Ž., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, buvo akivaizdūs neblaivumo požymiai, todėl buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu, ir alkotesterio pirmu pūtimu 16.50 val. nustatytas 3,39 prom., o antru pūtimu 17.08 val. 2,99 prom. girtumas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2023-11-24 neblaivumo nustatymo aktas bei kiti dokumentai. Tokiu būdu remiantis šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis Ž. Ž. 2023-11-24 apie 16.22 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,99 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad KET 14 punktas draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
Ž. Ž. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas O. K. prašymas dėl Ž. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieštaravo, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis Ž. Ž. yra daug kartų baustas administracine tvarka, sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, todėl negalima daryti išvados, kad jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl Ž. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau tik už negrubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 51-64, 65-66), vykdantis individualią veiklą, pensininkas. Ž. Ž. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, nebaustas anksčiau už tai, kad vairavo automobilį pavartojęs alkoholio, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Prokurorė vertina, kad dažnas baustumas už smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, nesudaro prielaidų manyti, kad ateityje jis nenusikals. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dažniausiai Ž. Ž. baustas administracine tvarka už KET taisyklių, reglamentuojančių greičio viršijimą, automobilio parkavimo pažeidimą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusižengimų darymą gali lemti ne kaltinamojo piktybinės nuostatos į KET reikalavimus, bet jo darbo specifika – pavežėjimas, kai vykdant darbines funkcijas automobilį dažnai tenka parkuoti tankiai apgyvendintose miesto teritorijose, kur automobilio parkavimas yra problemiškas. Duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. todėl įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nuoširdų gailėjimąsi, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018).
O. K. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka, turi teigiamą įtaką kaltinamajam Ž. Ž. Ji yra kaltinamojo sugyventinė, daugiau nei 5 metai veda bendrą ūkį. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad Ž. Ž. veiksmus vertina neigiamai, santykiai su juo yra geri, juos sieja stiprūs emociniai ryšiai ir abipusė pagarba. Ž. Ž. visada atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas, mano, kad galės teigiamai veikti kaltinamąjį, kad šis pakartotinai nenusikalstų, prašė paskirti ją laiduotoja be užtato. Bylos duomenimis, O. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, tačiau ji yra dirbanti, sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį Ž. Ž., nori jam padėti pasitaisyti, tiki ir laiduoja, kad jis daugiau nenusikals.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad O. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri darys teigiamą įtaką kaltinamajam Ž. Ž. jiems artimai bendraujant, palaikant kaltinamąjį, o tuo pačiu ir turint galimybę Ž. Ž. stebėti bei kontroliuoti jo būklę, daryti įtaką jo sprendimams.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes (neteista, dirbanti) sprendžia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs ir pareigūnams nustatė 2,99 promilių girtumą, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai pat tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams ir 6 mėnesiams.
Dėl konfiskavimo
Prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė taikyti turto konfiskavimą, nes transporto priemonė „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina nusikalstamos veikos įrankiu. Kadangi automobilis priklauso kitam asmeniui, t.y. UAB „A“, todėl prašė konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią sumą, t. y. 2650 eurų.
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilio konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.
Šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nepasunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo, nepalengvina jo padarymo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003-04-10 sprendimas Y. prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001-06-26 sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Y. prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas H. F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).
Vertinant Ž. Ž. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis Ž. Ž. neteistas, baustas administracine tvarka, gyvena su sugyventine, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būklėje, t. y. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,99 girtumas. Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju konfiskuoti galima tik jos vertę. VšĮ „Emprekis“ duomenimis tokio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje yra 2650 (su PVM) eurų, kuri yra pakankamai reikšminga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, eismo įvykio metu automobiliui buvo priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės priekinis sparnas. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad minėtą automobilį jis nuomavosi iš UAB „A“ pavežėjo paslaugoms teikti, todėl sumokėjo savo lėšomis už remontą, tačiau turėtų išlaidų sumos nenurodė. Kaltinamasis prašė sumažinti konfiskuotino turto vertę iki 1000 eurų apeliuodamas į tai, kad yra pensininkas, jo gaunama šalpos pensija tik 200 eurų, bei prašė leisti sumokėti konfiskuotino turto vertę per 3 metus, išdėstant mokėjimus kas mėnesį proporcingai nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta, todėl manytina, kad šiuo atveju visos automobilio vertės konfiskavimas būtų pernelyg griežtas ir neteisingas, bei neproporcingas padarytos veikos pavojingumui, bei kaltinamojo pavojingumui, todėl konfiskuotina dalis konfiskuotino turto automobilio vertės – 1000 eurų.
Dėl prašymo išdėstyti konfiskuotino turto vertę, teismas atkreipia dėmesį, jog klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal BPK 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
BPK 422 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas vykdomas BPK nustatyta tvarka. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. BPK 357 straipsnio 6 dalis numato, jog BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Taigi įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, perduodamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, Ž. Ž., neturėdamas galimybių iš karto sumokėti visą iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumą, turi teisę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu nuteistasis gali sumažinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-12-14 nutartis byloje Nr. 1S-408-315/2018; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019-12-05 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-813/2019; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-23 nutartis byloje Nr. 1S-187-491/2018 ir kt.).
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms bei nesant jokio teisinio pagrindo, kaltinamojo Ž. Ž. prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išdėstymo dalimis netenkinamas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš Ž. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 148,33 euro.
Kaltinamąjį bylos nagrinėjimo metu gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) paskirtos advokatas Šarūnas Vadeikis. VGTPT pateikė pažymą apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.
Nuo 2020-07-15 įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020-07-15 akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu kaltinamajam teismas pripažino BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla buvo nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka. Taigi, dėl išvardintų priežasčių gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį – kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, pensininkas, jo gaunama šalpos senatvės pensija nedidelė, todėl teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistojo padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
Ž. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, Ž. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023-11-27.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš valstybės naudai iš Ž. Ž. 1000,00 Eur kaip konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).
Ž. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti VĮ Regitra apie draudimo Ž. Ž. naudotis specialiąja teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones taikymą nuo 2023-11-27.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 338,33 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Ž. Ž.
Išaiškinti Ž. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o tais atvejais, kai asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti O. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.