Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-148-650/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-04-29
Bylos Nr.: e2A-148-650/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10892-2025-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alma Jurgelienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „V.“, uždarajai akcinei bendrovei „V.“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „E.“

Kategorijos

2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4Žala
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-148-650/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10892-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V.“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir - UAB) „E.“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir - UAB) „V.“ 721,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 484 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. balandžio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino.

3. Atsakovė dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 430 straipsnis).

Šalies argumentai

4. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, savo prieštaravimuose nurodė, kad ieškovės paslaugas apmokėjo 4 616,10 Eur suma. 721 Eur nesumokėjo, kadangi ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovei pagal 2024-10-28 šalių pasirašytą transporto užsakymą Nr. 20241028(08ABN02+45AFW13), dėl ko atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovė yra atlikusi buhalterinę užskaitą.

5. Ieškovė procesiniuose dokumentuose, o jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2024-10-28 atsakovė pateikė ieškovei transporto užsakymą Nr. 20241028 dėl krovinio (dviejų puspriekabių) pervežimo. Ieškovė šį atsakovės užsakymą tinkamai įvykdė, kas patvirtinama atsakovės ir krovinio gavėjo pasirašytu CMR važtaraščiu NP20240930, kuriame nurodyta, kad krovinys 2024-10-29 paimtas iš atsakovės patalpų (duomenys neskelbtini) ir 2024-11-06 pristatytas į krovinio iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovei paėmus krovinį ir pradėjus vykdyti užsakymą, atsakovė pateikė naujas instrukcijas dėl užsakymo vykdymo ir užsakė papildomas transporto paslaugas, kurių nebuvo pirminiame užsakyme. Atsakovė 2024-10-30 04:39 val. SMS žinute informavo, kad krovinį, prieš pristatant (duomenys neskelbtini), reikia vežti į muitinę (duomenys neskelbtini), muitinės procedūrų atlikimui bei paimti papildomą krovinį (duomenys neskelbtini), ir pristatyti jį į (duomenys neskelbtini). Ieškovė už suteiktas paslaugas 2024-11-21 pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą M. Nr. 003292, 5 337,10 Eur sumai. Atsakovė priėmė ieškovės PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau 2024-11-26 sumokėjo tik dalį sumos – 4 616,10 Eur ir liko skolinga 721,00 Eur.

6. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo iš ieškovės prašė priteisti 700 Eur nuostolių atlyginimo. Priešieškinyje nurodė, kad 2024-10-28 šalys sudarė transporto užsakymą dėl puspriekabių gabenimo maršrutu (duomenys neskelbtini). Puspriekabė 45AFW13 turėjo būti pristatyta į (duomenys neskelbtini) 2024-11-08, tačiau ieškovė krovinio nepristatė, nurodydama, kad neturi vairuotojų. Atsakovei teko pasamdyti kitą vežėją – UAB „J.“, kuri pristatė krovinį 2024-11-13, už papildomus darbus sumokėta 100 Eur. Dėl ieškovės neveikimo atsakovė negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų kitam vežėjui – IĮ „D.“, kuris patyrė trijų dienų prastovą (600 Eur). Iš viso atsakovė patyrė 700 Eur nuostolių ir dėl to pateikė ieškovei pretenziją.

7. Liudytoja J. O. paaiškino, kad ji yra UAB „V.“ direktorės pavaduotoja ir gerai žino susiklosčiusią situaciją. Patvirtino, kad tikrai su ieškove buvo sutarta dėl trumpo 4 dienų reiso, bet dėl nesklandumų muitinėje be (duomenys neskelbtini) teko važiuoti į (duomenys neskelbtini) muitinę. Ieškovei grįžtant į (duomenys neskelbtini) buvo sutarta, kad ji paims krovinį į (duomenys neskelbtini), tačiau jau būnant (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) krovinį ieškovė vežti atsisakė, nors buvo pakankamai laiko nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir išsikrauti. Dėl nepristatyto laiku krovinio 2024-11-08, jo negavo kita įmonė, dėl to ir atsirado 3 dienų prastova, kas ir yra atsakovės patirti nuostoliai apie ką ieškovė buvo informuota raštu išsiunčiant sąskaitą. Puspriekabę iš (duomenys neskelbtini) atsakovė paėmė 2024-11-12.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. lapkričio 18 d. galutiniu sprendimu Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. balandžio 22 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Ieškinį tenkino. Priteisė iš UAB „V.“ 721,00 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, UAB „E.“ naudai. Priteisė iš UAB „V.“ 4 288,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui UAB „E.“. Priešieškinį atmetė.

9. Teismas įvertinęs bylos duomenys, nustatė, kad tarp UAB „E.“ ir UAB „V.“ kilo esminis ginčas dėl 2024-10-28 šalių sudaryto transporto užsakymo Nr. 20241028(08ABN02+45AFW13) vykdymo. Šiuo užsakymu ieškovė – vežėja – įsipareigojo atsakovei – užsakovei – pervežti dvi puspriekabes su kroviniais maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad sutartį įvykdė pagal visas jos sąlygas, tuo tarpu atsakovė kaltina vežėją, kad ši nepristatė vienos puspriekabės su kroviniu į (duomenys neskelbtini) 2024-11-08, dėl ko atsakovė turėjo samdyti kitą vežėją – UAB „J.“ – ir patyrė 700 Eur nuostolių. Ginčas kilo dėl to, ar transporto užsakyme buvo numatyta prievolė pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini), ir ar užsakovo patirti nuostoliai kilo dėl vežėjos kaltės.

10. Byloje nėra ginčo, kad 2024-10-28 transporto užsakymas Nr. 20241028(08ABN02+45AFW13) buvo tarptautinis: ieškovė (vežėja) įsipareigojo pervežti dvi puspriekabes su kroviniais maršrutu (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo pakrauti (duomenys neskelbtini), o iškrauti (duomenys neskelbtini), o vėliau – po atgalinio krovinio paėmimo – grąžinti į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu vežimas neabejotinai turėjo tarptautinį pobūdį, nes bent viena vežimo atkarpa vyko tarp skirtingų valstybių – (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos.

11. Teismas įvertinęs ginčo aplinkybes, nustatė, kad 2024-10-28 transporto užsakyme buvo aiškiai nurodyta, jog abi puspriekabės turi būti nugabentos į (duomenys neskelbtini) ir grąžintos į (duomenys neskelbtini). Nei šiame užsakyme, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra jokios nuorodos į (duomenys neskelbtini) ar į kitą iškrovimo vietą.

12. Pažymėjo, kad CMR konvencijos 12 straipsnį siuntėja turi teisę keisti krovinio pristatymo vietą tik tol, kol krovinys nėra perduotas kitam asmeniui, tačiau ji privalo pateikti aiškius ir tikslius nurodymus bei prisiimti atsakomybę už visus dėl tokių pakeitimų atsiradusius padarinius. Teismas iš vežėjos pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovė dar vykdant sutartį nuolat keitė savo nurodymus – reikalavo važiuoti ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir į (duomenys neskelbtini) muitinę, atlikti papildomas procedūras, vėliau nurodė paimti dar vieną atgalinį krovinį, o paskui pareikalavo, kad šis krovinys būtų iškrautas (duomenys neskelbtini). Tokie nuolatiniai pokyčiai, nesuderinti iš anksto, turėjo įtakos reisų planavimui, vairuotojų darbo laikui ir krovinių pristatymo terminams. Teismas vertino, kad kadangi atsakovė tokių pakeitimų tinkamai neįformino ir neįvertino jų pasekmių, todėl turi pati prisiimti riziką dėl atsiradusio vėlavimo ir papildomų kaštų.

13. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes, kad jokių atsakovės rašytinių susitarimų dėl krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) nebuvo, o pirmą kartą apie tokį ketinimą ieškovė sužinojo tik 2024-11-08 ryte, kai atsakovė pranešė, kad krovinys turi būti pristatytas į (duomenys neskelbtini) tarp 14.40 ir 14.50 val., o tikslų krovinio pristatymo adresą atsakovė nurodė tik 2024-11-08 11:21 val. Ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad fiziškai negalės atvykti tokiu tiksliu laiku, nes transporto priemonė tuo metu dar buvo kelyje, ir pasiūlė alternatyvą – atvykti apie 15.30–16.00 val. Atsakovė šio pasiūlymo nepriėmė, o krovinio gavėja nebegalėjo priimti krovinio tą pačią dieną ir perkėlė iškrovimą į pirmadienį, lapkričio 11 d., nustatė, kad tokios aplinkybės patvirtina, kad vežėja nepažeidė sutarties sąlygų – ji laiku informavo užsakovę apie kliūtis, kaip to reikalauja CMR konvencijos 14 straipsnis, ir pasiūlė sprendimą. Sprendė, kad kadangi gavėja negalėjo priimti krovinio, vėlavimas kilo ne dėl vežėjos kaltės, o dėl užsakovės ir gavėjos veiksmų. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėja neatsako už vėlavimą ar nepristatymą, jei šie atsirado dėl siuntėjos ar gavėjos kaltės ar jų nurodymų.

14. Teismas nesutiko su atsakovės kaltinimu ieškovei, kad ši 2024-11-11 pranešė neturinti vairuotojų, galinčių važiuoti į (duomenys neskelbtini), todėl krovinys nebuvo pristatytas. Iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad tą dieną, 9.47 val., ieškovė nurodė tikslią puspriekabės buvimo vietą (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad atsakovė gali pati atvykti ją pasiimti. 10.36 val. atsakovės atstovė balso žinute patvirtino, kad atsakovė pasirūpins puspriekabės paėmimu ir jos iškrovimu. Vėliau, 15.56 val., atsakovė pranešė, kad vairuotojas atvyks pasiimti puspriekabės kitą dieną, lapkričio 12-ąją, ir būtent tą dieną po 16 val. UAB „J.“ ją paėmė.

15. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas sprendė, kad pati atsakovė nusprendė organizuoti puspriekabės perėmimą ir iškrovimą, todėl nuo šio momento vežėjos pareigos laikytinos įvykdytomis. Atsakovė faktiškai perėmė krovinio kontrolę ir pati pasirinko trečiąjį asmenį jam iškrauti, todėl negali reikalauti iš ieškovės žalos atlyginimo už savo pačios priimtus sprendimus.

16. Konstatavo, kad atsakovės reikalavimas dėl 700 Eur nuostolių – 600 Eur prastovų ir 100 Eur už papildomus darbus nepagrįstas įrodymais. CK 6.249 straipsnis nustato, kad žala turi būti reali ir tiesiogiai susijusi su sutarties pažeidimu. Atsakovė neįrodė, kad prastovos atsirado būtent dėl ieškovės kaltės. Priešingai, prastovos kilo dėl pačios atsakovės neapdairumo – ji 2024-11-10, dar neišsprendusi ankstesnio užsakymo ir žinodama, kad puspriekabė vis dar su kroviniu yra (duomenys neskelbtini), pasirašė naują transporto užsakymą su individualia įmone „D.“ dėl krovinio pakrovimo lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai laikytini rizikingais ir neatsakingais, todėl jų pasekmės – įskaitant prastovas – tenka pačiai atsakovei.

17. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalimi, kad kompensuojama tik tiesioginė žala, o ne netiesioginiai ar tretiesiems asmenims sumokėti kaštai, ir nustatęs, kad atsakovė nesugebėjo pateikti nei UAB „J.“ sąskaitos, nei įrodymų apie faktinį 700 Eur išlaidų patyrimą, tokį reikalavimą laikė deklaratyviu ir neįrodytu ( CPK 178 straipsnis).

18. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad 721 Eur suma, kurią liko skolinga ieškovei, buvo užskaityta su jos nuostolių reikalavimu. Pažymėjo, kad remiantis CK 6.131 straipsniu, užskaitymas galimas, tik kai abi prievolės yra galiojančios, aiškios, likvidžios ir vykdytinos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės reikalavimas dėl 700 Eur nuostolių nėra pagrįstas ir nėra pripažintas ieškovės, užskaitymo sąlygos neįvykdytos, sprendė, kad 721 Eur suma turi būti pripažinta nepagrįstai atsakovės sulaikyta ir priteistina ieškovei kaip skola už faktiškai suteiktas pervežimo paslaugas.

19. Įvertinęs atsakovės argumentus dėl vežėjos kaltės, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsakomybė už prievolės neįvykdymą kyla tik esant kaltei. Šiuo atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad viso pervežimo metu veikė sąžiningai, informavo užsakovę apie visas aplinkybes, turėjusias įtakos terminams, ir laikėsi CMR konvencijos 14 straipsnio reikalavimų dėl pranešimo apie kliūtis. Nei vienas atsakovės argumentas nepagrindžia, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai ar tyčia nevykdė įsipareigojimų. Priešingai, nustatyta, kad būtent atsakovė, nuolat keisdama instrukcijas ir neįvertinusi logistinių bei techninių kliūčių, pati sukėlė situaciją, dėl kurios krovinio pristatymas buvo atidėtas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „V.“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti skundžiamo galutinio sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio atmetimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - atsakovės priešieškinį dėl 700 Eur nuostolių priteisimo patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Apeliantė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jokių rašytinių susitarimų dėl krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) nebuvo, o pirmą kartą apie tokį ketinimą ji sužinojo tik 2024-11-08 ryte, kai atsakovė pranešė, kad krovinys turi būti pristatytas į (duomenys neskelbtini) tarp 14.40 ir 14.50 val., o tikslų krovinio pristatymo adresą atsakovė nurodė tik 2024-11-08, 11:21 val. Ieškovė tą pačią dieną informavo atsakovę, kad fiziškai negalės atvykti tokiu tiksliu laiku, nes transporto priemonė tuo metu dar buvo kelyje, ir pasiūlė alternatyvą - atvykti apie 15.30-16.00 val.;

20.2. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui atsiliepimo 2.2. punkte ieškovė nurodė, kad susitarimas buvo 2024-10-31 grąžinti tuščias puspriekabes į (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir teismas klaidingai interpretavo 2024-10-28 užsakymo duomenis. Pirma, pasikrovus krovinį 2024-10-28 (duomenys neskelbtini) neįmanoma jo pristatyti į (duomenys neskelbtini) ir dar sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini) 2024-10-31, t. y. per keturias dienas. Antra, vežėjai niekada nevažiuoja be krovinių, kadangi „tušti“ kilometrai yra nuostolingi, už važiavimą be krovinio vežėjams nemokama. Todėl 2024-10-28 transporto užsakyme Nr. 20241028(08ABN02+45AFW13) informacija skiltyse „siuntėjas“ ir „gavėjas“ UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), reiškia, kad ieškovė turėjo krovinį iš (duomenys neskelbtini) pristatyti į (duomenys neskelbtini), atgalinį krovinį iš (duomenys neskelbtini) pristatyti į (duomenys neskelbtini) nurodytam gavėjui, ir galiausiai tuščią puspriekabę pristatyti atsakovei. Ieškovė nepagrįstai atsiliepime ir teisme nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad reikės paimti atgalinį krovinį, ir laiko tai naujomis instrukcijomis;

20.3. Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad 2024-11-06 pasikrovus krovinį (duomenys neskelbtini), ji nežinojo, kur reikės vežti krovinį, o apie tai sužinojo tik 2024-11-08 ryte. Atsakovė apie atgalinio krovinio pristatymo vietą informavo ieškovę 2024-11-06 žinute, nurodydama, kad iškrovimas „(duomenys neskelbtini) linija“, (duomenys neskelbtini) (pridėta prie dubliko). Taip pat buvo nurodytas ir pristatymo terminas „iki penktadienio“ (2024-11-08). Ieškovė atsakė, kad „spėtų grįžti“ ir buvo suderintos apmokėjimo sąlygos. Tokiu būdu, atgalinio krovinio gabenimas į (duomenys neskelbtini) nelaikytinas nauju atsakovės kaip užsakovo nurodymu, kuris, sudarant sutartį, nebuvo žinomas ieškovei. Ieškovei buvo žinomi krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) terminai, be to, ieškovė patvirtino, kad spės grįžti iki 2024-11-08. Dėl krovinio nepristatymo laiku į (duomenys neskelbtini) akivaizdi ieškovės kaltė, o tuo pačiu ir kaltė dėl atsakovės patirtų nuostolių;

20.4. Apeliantė nurodo, kad pervežimo sutarties ieškovė neįvykdė dėl savo kaltės. Šalių susirašinėjimuose ieškovė aiškiai nurodė, kad neturi vairuotojų. Vienas iš ieškovės argumentų - keturių dienų reisui pasamdyta vairuotoja, kuri iš darbo išėjo 2024-11-08. 2024-11-06 žinute ieškovė patvirtino atsakovei, kad pristatys krovinį į (duomenys neskelbtini) 2024-11-08. Kokiam laikotarpiui sudarytos darbo sutartys su vairuotojais ieškovė taip pat žinojo, todėl vairuotojos išėjimas iš darbo jai nebuvo netikėtas ar neplanuotas. Prisiėmęs įsipareigojimus pristatyti krovinį, vežėjas privalo savo darbą organizuoti taip, kad vykdytų sudarytas sutartis. Aplinkybę, kad gali nepristatyti 2024-11-08 ieškovė žinojo jau 2024-11-07 ir tarėsi dėl iškrovimo šeštadienį arba pirmadienį, t. y. planavo krovinio pristatymą į paskirties vietą ir žadėjo atsakovei (pridedamas susirašinėjimas);

20.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepareiškė ieškovei pretenzijos pagal CMR konvencijos reikalavimus, kadangi tokia pretenzija privaloma pagal ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Pažymi, kad reikalaudama nuostolių atlyginimo, atsakovė ieškovei pateikė 2024-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMT20039. Nors ieškovė mano, kad tai nėra tinkamai pareikšta pretenzija, tačiau CMR konvencija nenumato privalomo pretenzijų pareiškimo, kas reiškia, kad pretenzija aplamai gali būti nereiškiama, o iš karto reiškiamas ieškinys teisme. Remiantis 2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją CMR 47 p. nustato, kad konvencijoje nėra imperatyvaus reikalavimo pareikšti pretenziją prieš pareiškiant ieškinį teisme dėl krovinio praradimo ar sugadinimo (išskyrus dėl nuostolių atlyginimo už pavėluotą pristatymą), bet pretenzijos pareiškimas sustabdo ieškininės senaties termino eigą. Todėl šiuo atveju pretenzija suprantama, kaip bet koks pareikalavimas atlyginti nuostolius, o sąskaitos pateikimas ir yra reikalavimas susimokėti.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „E.“ (toliau – ir ieškovė) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą galutinį sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino ir motyvuotai sprendime nurodė, kad atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atsakovės apeliacinis skundas nepaneigia sprendime nurodytų pirmos instancijos teismo motyvų dėl priešieškinio atmetimo, be to, atsakovei neskundžiant sprendimo dalies, kuria paliktas nepakeistas 2025-04-22 preliminarus sprendimas ir patenkintas ieškovės ieškinys, apeliacinis skundas negali būti patenkintas ir turi būti atmestas;

21.2. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde deklaratyviai ir be įrodymų aiškina, kad neva ieškovė ir teismas klaidingai interpretavo 2024-10-28 užsakymo duomenis, tačiau apeliaciniame skunde niekaip nepaneigė sprendime nurodytos pirmos instancijos teismo išvados, jog iš byloje šalių pateiktų procesinių dokumentų, ieškovės paaiškinimų teisme matyti, kad 2024-10-28 transporto užsakyme buvo aiškiai nurodyta, jog abi puspriekabės turi būti nugabentos į (duomenys neskelbtini) ir grąžintos į (duomenys neskelbtini). Nei šiame užsakyme, nei prie jo pridėtuose dokumentuose nėra jokios nuorodos į (duomenys neskelbtini) ar į kitą iškrovimo vietą. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dar vykdant sutartį nuolat keitė savo nurodymus - reikalavo važiuoti ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir į (duomenys neskelbtini) muitinę, atlikti papildomas procedūras, vėliau nurodė paimti dar vieną atgalinį krovinį, o paskui pareikalavo, kad šis krovinys būtų iškrautas (duomenys neskelbtini). Pagal CMR konvencijos 12 straipsnį siuntėjas turi teisę keisti krovinio pristatymo vietą tik tol, kol krovinys nėra perduotas kitam asmeniui, tačiau jis privalo pateikti aiškius ir tikslius nurodymus bei prisiimti atsakomybę už visus dėl tokių pakeitimų atsiradusius padarinius. Atsakovė tokių pakeitimų tinkamai neįformino ir neįvertino jų pasekmių, todėl pati prisiima riziką dėl atsiradusio vėlavimo ir papildomų kaštų;

21.3. Paaiškino, kad byloje esantis šalių 2024-11-06 susirašinėjimas dėl krovinio pasikrovimo (duomenys neskelbtini) patvirtina faktines aplinkybes, kad 2024-11-06 ieškovei (duomenys neskelbtini) pasikrovus atsakovės nurodytą atgalinį krovinį, CMR važtaraštyje 0008777 buvo nurodyta išsikrovimo vieta - (duomenys neskelbtini) (žr. CMR važtaraščio 3 laukelį, priešieškinio priedas Nr. 3). Kaip matyti iš 2024-11-06 šalių susirašinėjimo, tuo metu, kai atsakovė pateikė instrukcijas dėl krovinio pasikrovimo (duomenys neskelbtini) ir pristatymo datos 2024-11-06, atgalinis krovinys dar nebuvo pakrautas, todėl ieškovė aiškiai nurodė, kad „taip spetu, grizti, teoriskai. dar km reiktu ziureti“. Tai reiškia, kad ieškovei pasikrovus krovinį (duomenys neskelbtini) papildomai reikės patikrinti naujo maršruto kilometražą, nes tuo metu atsakovė nebuvo pateikusi tikslaus pasikrovimo (duomenys neskelbtini) adreso, tik pašto kodą (duomenys neskelbtini), be to, pristatymo laikas priklauso nuo to, kada pakraus krovinį (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės nurodyto 2024-11-06 susirašinėjimo metu ieškovės transporto priemonė dar buvo ankstesnio krovinio iškrovime, šį krovinį iškrovė ir iš iškrovimo vietos paleido tik 2024-11-06, 16:42 val., atgalinio krovinio pakrovimui ieškovės transporto priemonė atvyko 19:02 val., pakrovimas baigtas 21:24 val. Ieškovė apie tai, kad spėtų teoriškai pristatyti krovinį 2024-11-08 dieną, nurodė 2024-11-06 susirašinėjime 14:23 val., o tuo tarpu krovinio pakrovimas baigėsi po 7 val. (21:24 val.) nuo pastarosios ieškovės žinutės. Tikslesnį pristatymo laiką galima numatyti tik po krovinio pasikrovimo, nes krovinio vežimo laikas priklauso nuo maršruto, eismo kamščių, kelio remonto ir kitų aplinkybių;

21.4. Pažymi, kad kaip matyti iš vėlesnio tos dienos susirašinėjimo, ieškovė 21:28 val. parašė, kad tik dabar pakrovė krovinį, atsakovė 21:29 val. parašė, kad „Rezervuotas iskrovimas (duomenys neskelbtini) Penktadieni, Laika veliau atsiusiu“. Susirašinėjimas tęsėsi 2024-11-07, kai 14:55 val. atsakovė parašė, kad išsikrovimo laikas 14:40 - 14:50 val. Šis laikas niekaip nebuvo suderintas su ieškove, todėl ieškovė aiškiai nurodė atsakovei ir gavėjai, kad nurodytu laiku fiziškai negali atvykti, geriausiu atveju (duomenys neskelbtini) gali būti tik 2024-11-08, 15:30 - 16:00 val. (atsiliepimo priedas Nr. 2). Ieškovė taip pat labai aiškiai nurodė atsakovei, kad krovinio pristatymo laiko nederino ir neįsipareigojo pristatyti krovinio 2024-11-08 (duomenys neskelbtini) minučių tikslumu 14:40 - 14:50 val., o jei gavėja negali priimti krovinio 2024-11-08, tai yra atsakovės atsakomybės klausimas, nes ieškovė patirs papildomas prastovas dėl krovinio nepriėmimo 2024-11-08 (atsiliepimo priedas Nr. 1);

21.5. Nurodo, kad ieškovė taip pat labai aiškiai nurodė atsakovei, kad krovinio pristatymo laiko nederino ir neįsipareigojo pristatyti krovinio 2024-11-08 (duomenys neskelbtini) minučių tikslumu 14:40 - 14:50 val., o jei gavėja negali priimti krovinio 2024-11-08, tai yra atsakovės atsakomybės klausimas, nes ieškovė patirs papildomas prastovas dėl krovinio nepriėmimo 2024-11-08 (atsiliepimo priedas Nr. 1). Gavėja, negalėdama priimti krovinio penktadienį 2024-11-08, perkėlė krovinio priėmimą į pirmadienį 2024-11-11. Taigi, ieškovė nepažeidė jokio susitarimo su atsakove dėl krovinio pristatymo datos, tačiau dėl pačios atsakovės kaltės, suderinus netinkamą išsikrovimo laiką ir gavėjai patvirtinus, kad ji negali priimti krovinio kitu laiku tą pačią 2024-11-08 dieną, šalys bendru sutarimu suderino krovinio pristatymą kitai datai;

21.6. Byloje esančios aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pati atsakovė visiškai neskubėjo pasiimti ir iškrauti puspriekabę 45AFW13, kuri buvo ieškovės pristatyta į (duomenys neskelbtini) dar 2024-11-08 vakare, nors 2024-11-10 buvo sudariusi užsakymą dėl šios puspriekabės pakrovimo 2024-11-11. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateikto 2024-11-11 Transporto užsakymo Nr. 20241108-3 (priešieškinio priedas Nr. 6), vežėja UAB „J.“ puspriekabę privalėjo paimti 2024-11-11, tačiau paėmė ją tik 2024-11-12 vakare, o puspriekabę su kroviniu į (duomenys neskelbtini) pristatė ir grąžino tuščią į (duomenys neskelbtini) tik 2024-11-13 vakare. Taigi, už šio Transporto užsakymo Nr. 20241108-3 (priešieškinio priedas Nr. 6) vykdymo vėlavimą yra atsakinga UAB „J.“, bet ne ieškovė;

21.7. Ieškovės kaltės nebuvimą visiškai patvirtina ir išsamiai motyvuota pirmos instancijos teismo išvada, paremta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad ieškovė, kaip vežėja, nepažeidė sutarties sąlygų - ji laiku informavo atsakovę apie kliūtis, kaip to reikalauja CMR konvencijos 14 straipsnis, ir pasiūlė sprendimą. Kadangi gavėjas (duomenys neskelbtini) negalėjo priimti krovinio, vėlavimas kilo ne dėl vežėjo kaltės, o dėl atsakovės ir gavėjos veiksmų. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už vėlavimą ar nepristatymą, jei šie atsirado dėl siuntėjo ar gavėjo kaltės ar jų nurodymų. Taip pat pirmos instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovei nurodžius ieškovei, kad puspriekabę perims kitas vežėjas UAB „J.“ ir pateikus instrukcijas laukti jo atvykimo, nuo šio momento vežėjos pareigos laikytinos įvykdytomis, nes atsakovė faktiškai perėmė savo krovinio kontrolę ir pati pasirinko trečiąjį asmenį jam pervežti ir iškrauti, todėl negali reikalauti iš ieškovės žalos atlyginimo už savo pačios priimtus sprendimus;

Šalies argumentai

21.8. Apeliantė nesutinka su atsakovės klaidingu aiškinimu apie pretenzijos pagal CMR konvenciją pateikimo reikalavimus. Apeliantė niekaip nepaneigia pirmos instancijos teisingos išvados, kad atsakovės ieškovei pateikta 2024-11-26 PVM sąskaita faktūra nelaikytina pretenzija. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CMR konvencijos 30 straipsnį dėl žalos turi būti pareiškiama rašytinė pretenzija, nurodant reikalavimą, žalos dydį, pagrindą ir įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė tokios pretenzijos nepateikė, nes atsakovės 2024-11-26 išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra laikoma pretenzija, tai tik apskaitos dokumentas, o ne reikalavimas pagal CMR konvenciją;

21.9. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniu skundu iš vis niekaip nepasisako ir neginčija pirmos instancijos teismo išvados dėl nepagrįstų ir neįrodytų atsakovės nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip vežėjos, atsakomybė yra nustatoma ne pagal CK, o pagal imperatyvias CMR konvencijos nuostatas. Atsakovė apeliaciniame skunde iš vis nepateikė jokio teisinio pagrindo dėl reikalavimo priteisti nuostolius, o priešieškinį grindė tik CK nuostatomis dėl civilinės atsakomybės, kurios nagrinėjamu atveju net negali būti taikomos ieškovės atžvilgiu, atitinkamai jau vien dėl to atsakovės priešieškinis iš teisinės pusės yra visiškai neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl galutinio sprendimo teisėtumo dalyje, atmetant atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nuostolių, patirtų dėl pavėluoto pristatyti krovinio, atlyginimo ir vežėjo atsakomybės ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp UAB „E.“ ir UAB „V.“ kilo ginčas dėl 2024-10-28 šalių sudaryto transporto užsakymo Nr. 20241028 (08ABN02+45AFW13) vykdymo. Šiuo užsakymu ieškovė – vežėja – įsipareigojo atsakovei (apeliantei) – užsakovei – pervežti dvi puspriekabes su kroviniais maršrutu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad sutartį įvykdė pagal visas jos sąlygas, tuo tarpu atsakovė kaltina ieškovę, kad ši kaip vežėja nesilaikė susitarimo ir nepristatė vienos puspriekabės su kroviniu į (duomenys neskelbtini) 2024-11-08 laiku, dėl ko atsakovė turėjo samdyti kitą vežėją – UAB „J.“ – ir patyrė 700 eurų nuostolių. Ginčas kilo dėl to, ar transporto užsakyme buvo numatyta vežėjos prievolė pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini), ir ar užsakovės patirti nuostoliai kilo dėl vežėjos kaltės.

25. Byloje nėra ginčo, kad 2024-10-28 transporto užsakymas Nr. 20241028(08ABN02+45AFW13) buvo tarptautinis: ieškovė (vežėja) įsipareigojo atsakovei pervežti dvi puspriekabes su kroviniais maršrutu (duomenys neskelbtini). Kroviniai buvo pakrauti (duomenys neskelbtini), o iškrauti (duomenys neskelbtini) atitinkamoje vietovėje, o vėliau – po atgalinio krovinio paėmimo – puspriekabes grąžinti į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu vežimas neabejotinai turėjo tarptautinį pobūdį, nes bent viena vežimo atkarpa vyko tarp skirtingų valstybių – (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos.

26. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo galutinio sprendimo dalimi, kuria atsakovės priešieškinis ieškovei dėl nuostolių atlyginimo atmestas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nustato tik tokias apeliacijos ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes, nustatė, kad ieškovės (vežėjos) pateikti įrodymai patvirtina, kad viso pervežimo metu ieškovė (vežėja) veikė sąžiningai, informavo užsakovę apie visas aplinkybes, turėjusias įtakos terminams, ir laikėsi CMR konvencijos 14 straipsnio reikalavimų dėl pranešimo apie kliūtis. Nei vienas atsakovės argumentas nepagrindė, kad ieškovė (vežėja) elgėsi aplaidžiai ar tyčia nevykdė įsipareigojimų. Priešingai, teismas nustatė, kad būtent atsakovė, nuolat keisdama instrukcijas ir neįvertinusi logistinių bei techninių kliūčių, pati sukėlė situaciją, dėl kurios krovinio pristatymas buvo atidėtas.

28. Tuo tarpu apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčo aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai nurodė, kad 2024-11-06 pasikrovus krovinį (duomenys neskelbtini), nežinojo, kur reikės vežti krovinį, o apie tai sužinojo tik 2024-11-08 ryte. Atsakovė apie atgalinio krovinio pristatymo vietą informavo ieškovę 2024-11-06 žinute, nurodydama, kad iškrovimas „(duomenys neskelbtini) linija“, (duomenys neskelbtini) (pridėta prie dubliko). Taip pat buvo nurodytas ir pristatymo terminas „iki penktadienio“ (2024-11-08). Ieškovė atsakė, kad „spėtų grįžti“ ir buvo suderintos apmokėjimo sąlygos. Tokiu būdu, atgalinio krovinio gabenimas į (duomenys neskelbtini) nelaikytinas nauju atsakovės kaip užsakovo nurodymu, kuris, sudarant sutartį, nebuvo žinomas ieškovei. Ieškovei buvo žinomi krovinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) terminai, be to, ieškovė patvirtino, kad spės grįžti iki 2024-11-08. Todėl apeliantės įsitikinimu, dėl krovinio nepristatymo laiku į (duomenys neskelbtini) akivaizdi ieškovės kaltė, o tuo pačiu ir kaltė dėl atsakovės patirtų nuostolių.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ginčo šalių paaiškinimus, neturi pagrindo pritarti nurodytiems apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

30. Nagrinėjamoje byloje, iš pateikto atsakovės prie priešieškinio TRANSPORIO UŽSAKYMO Nr. 20241028 (O9ABNO2 + 45AI1\I7J) turinio matyti, kad krovinio pasikrovimo adresas: (duomenys neskelbtini) (apeliantės buveinės adresas) - Gavėjas, išsikrovimo adresas: V. UAB, (duomenys neskelbtini) (apeliantės buveinės adresas). Pasikrovimo data - 2024.10.28; Išsikrovimo data - 2024.10.30-31. Apmokėjimo terminas: per 5-7 d. grąžinus puspriekabę į (duomenys neskelbtini) (DOK - 21985). Taigi, ginčo šalys susitarė, kad vežėja (ieškovė) pasikraus krovinį atsakovės buveinės adresu, ir išsikraus atsakovės buveinės adresu, kaip nurodyta transporto užsakyme. Iš prie ieškinio pridėto priedo Nr. 4 (ginčo šalių susirašinėjimo) matyti, kad atsakovė SMS žinute vežėjai (ieškovei) nurodė, kad nepatvirtinus išmuitinimo, nukreipia vežėją važiuoti į (duomenys neskelbtini), į muitinę, adresu pagal CMR. Dėl ko vežėja atsakė, kad sutarė dėl dviejų vairuotojų ir su atsakove susitarė dėl papildomų išlaidų už kurą ir prastovas (CBP – 10866). Iš prie ieškovės atsiliepimo pateiktų priedų - šalių susirašinėjimo turinio matyti, kad vežėjos buvo paprašyta krovinį pristatyti į (duomenys neskelbtini) 14.40 – 14.50 val., į ką vežėja atsakė, kad tokiu laiku nebus, geriausiu atveju 15.30 – 16.00 val.; prašė užtikrinti išsikrovimo galimybę (DOK-24013). Iš byloje pateikto CMR važtaraščio turinio matyti, kad siuntėjas yra atsakovė, gavėjas - G., (duomenys neskelbtini), krovinio iškrovimo vieta - (duomenys neskelbtini).

31. Tais atvejais, jeigu krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad, pirma, krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, antra, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, trečia, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, be kita ko, ir atsakomybės klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). Nagrinėjamu atveju egzistuoja visi aukščiau įvardinti kriterijai, patvirtinantys, kad tarp šalių atsiradusius vežimo teisinius santykius reglamentuoja CMR konvencija, kurią pagrįstai taikė ir pirmosios instancijos teismas.

32. Pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017).

33. Remiantis CMR 17 straipsnio 2 dalimi vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Sąvoka „dėl aplinkybių atsiradusių pasekmių neišvengiamumo“ yra vertinamoji ir jos aiškinimas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas ištyrus ir įvertinus konkretaus įvykio aplinkybes bei šių aplinkybių pasekmes, pobūdį ir poveikį kroviniui, taip pat tai, ar tokioje situacijoje vežėjas elgėsi ypač sąžiningai ir pareigingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vežėjas įrodo, kad buvo sąlygos, kurios yra pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės, t. y. pirma, aplinkybės, kurių vežėjo agentas ar darbuotojas negalėjo numatyti, ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms jis negalėjo užkirsti kelio, tai vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-916/2015).

34. Apeliantė, kaip siuntėja, įrodinėdama ieškovės (vežėjos) kaltę dėl pavėluotai pristatyto krovinio, įrodinėja aplinkybe, kad informavo apie atgalinio krovinio pristatymo vietą ieškovę (vežėją) 2024-11-06 žinute, nurodydama, kad iškrovimas „(duomenys neskelbtini) linija“, (duomenys neskelbtini), dėl ko vežėja iš anksto žinojo apie pristatymo vietą ((duomenys neskelbtini)) ir turi prisiimti atsakomybę už atsakovės patirtus nuostolius. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi krovinio vežimo transporto sutartis buvo sudaryta 2024-10-28, kurioje atsakovė krovinio iškrovimo vietą nurodė (duomenys neskelbtini), vežėjai vykdant krovinio vežimo paslaugą, jau grįžtant į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), pati atsakovė pakeitė krovinio pristatymo adresą. Pritartina pirmos instancijos teismo išvadoms, kad šių aplinkybių vežėja negalėjo numatyti, kadangi iš pradžių teikė krovinio vežimo paslaugas pagal pirminę transporto užsakyme nurodytą pristatymo adresą.

35. Kasacinio teismo išaiškinta, kad siuntėjas yra įpareigotas suteikti vežėjui visą reikiamą informaciją, taip pat reikalingą muitinės ir kitiems formalumams atlikti, kad šis galėtų tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 29 d. civilinių bylų skyriaus praktikos apžvalga, civilinė byla Nr. e3K-3-225-969/2020).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, kaip siuntėja, ne iš karto keisdama pristatymo adresą į (duomenys neskelbtini), teikė ir krovinio iškrovimo tikslų adresą. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad apeliantės darbuotojai chaotiškai teikė informaciją vežėjai, pati vežėja kelis kartus prašė patikslinti krovinio iškrovimo adresą, būdama suinteresuota pristatyti krovinį pagal siuntėjos pakeistą užsakymą ((duomenys neskelbtini)), dėjo pastangas pristatyti krovinį, ji laiku informavo atsakovę apie kliūtis, kaip to reikalauja CMR konvencijos 14 straipsnis, ir pasiūlė sprendimą. Kadangi gavėjas (duomenys neskelbtini) negalėjo priimti krovinio, vėlavimas kilo ne dėl vežėjos kaltės, o dėl atsakovės ir gavėjos veiksmų. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai siekia perkelti atsakomybę dėl atsiradusių nuostolių ieškovės (vežėjos) atžvilgiu. Pažymėtina, kad pati apeliantė, nors ir nepasisako apeliaciniame skunde, nesilaikė transporto užsakymo sutarties nuostatų, o vėliau keisdama krovinio iškrovimo adresą, turi prisiimti riziką galimiems su krovinio pristatymu susijusiems nuostoliams.

37. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė kaip siuntėja neįrodė ieškovės kaip vežėjos kaltės. Priešingai, iš byloje pateikto ginčo šalių susirašinėjimo turinio matyti, kad vežėja (ieškovė) įrodė, kad pirma, kilo aplinkybių, kurių vežėjos darbuotojas negalėjo numatyti (pagal siuntėjos nurodymą reikėjo krovinį vežti išmuitinti į (duomenys neskelbtini) muitinę, po ko siuntėja, vežėjai vykdant krovinio vežimo paslaugą, pakeitė krovinio pristatymo adresą į (duomenys neskelbtini)), ir, antra, dėl šių aplinkybių atsiradusioms pasekmėms ieškovė negalėjo užkirsti kelio, t. y. pavėlavo pristatyti krovinį atsakovės kaip siuntėjos nurodytu laiku, dėl ko krovinys nebuvo iškrautas tą pačią pristatymo dieną. To pasėkoje apeliantė vėliau krovinio iškrovimą organizavo savo iniciatyva, ir dėl to apeliantės (atsakovės) įsitikinimu, atsiradusius nuostolius turi atlyginti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija, dėl to nėra pagrindo keisti ir ar naikinti skundžiamo galutinio sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas apeliantės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmetė.

38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepareiškė ieškovei pretenzijos pagal CMR konvencijos reikalavimus, kadangi tokia pretenzija privaloma pagal ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, nurodo, kad reikalaudama nuostolių atlyginimo ieškovei pateikė 2024-11-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMT20039. Aplinkybė, kad ieškovė mano, jog tai nėra tinkamai pareikšta pretenzija, apeliantės įsitikinimu, nėra svarbi ginče, kadangi CMR konvencija nenumato privalomo pretenzijų pareiškimo, kas reiškia, kad pretenzija aplamai gali būti nereiškiama, o iš karto reiškiamas ieškinys teisme, todėl sąskaitos pateikimas ir yra atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pretenzija nelaikytinas bet koks rašytinis pareiškimas, o tik toks, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas, žalos dydis, atsakomybės pagrindai, taip pat pridėti dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, ar pripažinti pretenziją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2011).

40. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos pateikta sąskaita ieškovei yra pakankamas pagrindas atlyginti patirtus nuostolius. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė neteisingai interpretuoja pretenzijos pateikimą ieškovei kaip vežėjai dėl nuostolių atlyginimo, prilygindama tokio pobūdžio dokumentą išrašytai atitinkamai sąskaitai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovės pateikta sąskaita nelaikoma žalos dydį patvirtinančiu įrodymu, nes atsakovės 2024-11-26 išrašyta PVM sąskaita faktūra yra tik buhalterinės apskaitos dokumentas, o ne reikalavimas (pretenzija) pagal CMR konvenciją.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovė po krovinio iškrovimo pateikė pretenziją ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, kurioje pagrįstų nuostolių dydį, o apeliantės pateikta sąskaita laikytina tik kaip nurodymas atlikti mokėjimą. Be to aplinkybė, kad apeliantė pateikė tik sąskaitą ir nesikreipė su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo į ieškovę, neturi esminės reikšmės sprendžiamo ginčo teisėtumui. Apeliantė neįrodė ieškovės (vežėjos) kaltės dėl patirtų nuostolių, dėl ko tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (dėl priešieškinio reikalavimų) iš esmės panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą ieškovė UAB „E.“ sumokėjo 798,60 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė