- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-32-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12199-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. U.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. U. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, pavyzdžiui nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolės patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies, 733-743 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Antstolė V. M., atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, 2017-03-21 patvarkyme nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad į Kybartų pataisos namų depozitinėje sąskaitoje esančias jam priklausančias lėšas negali būti vykdomas išieškojimas vadovaujantis CPK 739 straipsnio tvarka. Skolininkas netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Nurodė, kad skolininkas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų negauna, piniginės lėšos, kažkada galimai gautinos į sąskaitą įkalinimo įstaigoje, savaime nepatenka į CPK 738 ir 739 straipsniuose išvardintų pajamų, iš kurių negalimas arba ribojamas išieškojimas, sąrašą. Pareiškėjas nenurodė lėšų kilmės, skunde dėsto tik deklaratyvius teiginius. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-26 nutartimi skundą tenkino: panaikino antstolės V. M. 2017-03-06 priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S2-12122. Teismas konstatavo, kad antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, nepagrįstai vadovavosi CPK 688 straipsnio, patenkančio į CPK XLVII skyrių, nuostatomis. Priimdama patvarkymą, antstolė areštavo ir būsimas gautinas sumas, tai reiškia, kad minėtos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip kitos gaunamos pajamos ir išieškojimui iš tokių lėšų turėtų būti taikomos CPK 733-743 straipsniai. Areštavusi visas gautinas sumas įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apimtyje, antstolė nesilaikė išieškojimo iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y., nenurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kas mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis) ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei areštuotos lėšos nebūtų prilygintos kitoms pajamoms pagal CPK 733 straipsnį, antstolė vis tiek neturėtų teisės areštuoti visos sumos skolos ir vykdymo išlaidų apimtyje, nes tokiu atveju galiotų 668 straipsnyje nustatyti draudimai išieškoti iš sumos, mažesnės nei 1 MMA.
III. Atskirojo skundo argumentai
Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka, jog skolininko gautinos į sąskaitą lėšos jau savaime turėtų būti kvalifikuojamos kaip gaunamos kitos skolininko pajamos ir išieškojimui iš tokių lėšų turėtų būti taikomi CPK 733-743 straipsniai.Skolininkas į sąskaitą įkalinimo įstaigoje gali gauti pinigines lėšas ne tik iš artimųjų, ne tik pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas ar ribojamas, tačiau ir kitas pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra galimas be jokių įstatyme įtvirtintų apribojimų. Į tai teismas neatsižvelgė ir vadovavosi deklaratyviais skolininko teiginiais, neturėdamas jokių duomenų apie skolininko į sąskaitą galimai gautinų piniginių lėšų kilmę ar jų dydį.CPK 668 straipsnio teisės norma nėra absoliuti, svarbu atsižvelgti į jos paskirtį, o galimybę išieškoti iš piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įtvirtina tas pats CPK 736 straipsnis.Teismas klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kadangi šioje nutartyje teismas antstolės veiksmus pripažino neteisėtais ne dėl CPK 668 straipsnyje įtvirtinto apribojimo netaikymo, o dėl įstatymo nuostatų, reglamentuojančių raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo, pažeidimo. Tą pačią poziciją dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, paneigdamas teiginius, kad išieškojimas iš tokių lėšų apskritai negalimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išsakė ir 2017-11-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017.Pareiškėjas V. U., suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/17/00408 dėl 86,00 Eur išieškojimo iš skolininko V. U. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. 2017-03-06 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-12122 antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 216,11 Eur sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Suinteresuoto asmens teigimu, ginčo patvarkymas panaikintas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka bei pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017-11-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.Vertinant skundžiamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad ginčo patvarkymas yra neteisėtas, tačiau nepagrįstai tokį procesinį sprendimą grindė motyvais dėl CPK 736 straipsnio nuostatų nesilaikymo, nes šios nuostatos įgyvendintos vėlesniu 2017-03-06 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1-12123. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo motyvai dėl būtinybės laikytis 668 straipsnyje nustatytų draudimų išieškoti iš sumos, mažesnės nei 1 MMA, yra pagrįsti, atitinka kasacinio teismo praktiką panašiose bylose bei pagrindžia ginčo patvarkymo neteisėtumą.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-26 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens antstolės V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.