Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam N. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam N. B. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 6 metų 1 mėnesio 15 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas keturiolika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

N. B. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį, paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą, BK 149 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtos bausmės subendrintos su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2030 m. liepos 15 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Iš Komisijos nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą, privalomai atliktiną bausmės dalį, kuri sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesyje fiksuojamos akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinant.

Byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, ir ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020 m. lapkričio 2 d., ir kaip jau nurodyta aukščiau, nuo šio vertinimo rizika nekito, nors bausmės atlikimo metu rizikos vertinimas buvo atliktas keturis kartus. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nėra nustatytas jos pokytis, kas neleidžia spręsti apie nuteistojo akivaizdžias pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, konstatuojant, jog nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas. Pažymėtina, jog atlikto paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija negalima, nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija ne tik galima, tačiau ir privaloma, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio raišką. Minėtųjų dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatyta net keturiolika (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stokojimas; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi abstrakčius ateities tikslus; priežiūros / apribojimų pažeidimai; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), šie veiksniai, kol nėra suvaldyti pataisos proceso metu, turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai. Tokiu būdu, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar nėra esmingai koreguojami, neleidžia spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad nuteistasis N. B. viso bausmės atlikimo metu, nepasižymėjo nuosekliu ir teigiamu elgesiu, tokia išvada darytina įvertinus tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis net 19 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę struktūruotoje aplinkoje, net du kartus buvo baustas dėl alkoholinių gėrimų vartojimų, ir tai atskleidžia, ne tik nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus, tačiau ir tai, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio taip, kad jis nekeltų abejonių, dėl jo siekio atsisakyti nusikalstamo veikimo, juo labiau, kad ir viena iš nuteistojo probleminių sričių Socialinio tyrimo išvados duomenimis, yra susijusi su piktnaudžiavimu alkoholiu. Paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 19 d., tai yra praėjus ypatingai ilgam laikui nuo bausmės pradžios, nuteistajam jau būnant gerai susipažinus su vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taigi, vien teigiamas nuteistojo elgesio pokytis yra stebimas dar itin trumpą laiko tarpą, tai yra nuo paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, ir šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį jau yra pakeitęs tiek, kad lygtinio paleidimo institutas būtų efektyvus. Priešingai, toks trumpas laikotarpis, kada nuteistojo elgesys yra tik teigiamas, negali sudaryti pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir pakartotinai nusikalstamai nesielgs, juo labiau, kad ir iki 2022 m. rugpjūčio 19 d. nuteistasis buvo gavęs ne vieną paskatinimą, tačiau tai jo nemotyvavo laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių.

Bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis N. B. turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Nuteistojo gyvenimo stiliui yra būdingas manipuliatyvumas, nerūpestingas bei rizikingas elgesys, orientavimasis į asmeninių poreikių patenkinimą, bet ne artimųjų ar visuomenės interesus. Tuo tarpu dabartinėje pataisos stadijoje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau būtų pakeitęs savo ankstesnes nuostatas, kurios kaip ir minėta, buvo nukreiptos išskirtinai į savo poreikių tenkinimą, stokojant empatijos aplinkinių atžvilgiu, ir tai neleidžia spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio raišką jau yra akivaizdi. Todėl darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas keturiolika kartų, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Be kita ko teigiamą nuteistojo elgesio pokytį jau įvertino įstaigos administracija – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad N. B. neatliktos bausmės dalis yra 6 metai 1 mėnesis ir 15 dienų, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele, nesudarančia pagrindo spręsti, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra siekis paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Taigi, formaliojo pagrindo egzistavimas negali būti suabsoliutinamas, juo labiau, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė materialiojo pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis N. B., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.