- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 1-103-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00859-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas
- Kaltinamasis
- M. V., T. V.
- Civilinis ieškovas
- D. P.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. P. ir jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turinti 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 1998-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2011-11-22 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 164 straipsnį – 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį atlikti 25 valandas visuomenės labui, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą;
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs: 1) 1998-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2) 2000-10-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su ¼ turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrina su 1998-01-15 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 3) 2001-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 1 metams, paskirta bausmė subendrina su 2000-10-24 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 4) 2001-03-19 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, paskirta bausmė subendrina su 2001-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5 metai laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu; 5) 2005-08-05 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 6) 2007-01-04 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnį 1 dalį – 1250 Lt (10 MGL) bauda; 7) 2007-10-19 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnį 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrina su 2007-01-04 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo su 1250 Lt (10 MGL) bauda; 8) 2014-02-14 Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnį 1 dalį – 3 metams laisvės atėmimo, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. ir T. V. 2013 m. spalio 7 d. vakare, laikotarpiu tarp 20.00 ir 22.00 val., (duomenys neskelbtini), V. Z. priklausančiame bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu dėl asmeninių paskatų kilus konfliktui su nukentėjusiuoju K. T., veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą K. T. atžvilgiu, tai yra suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip septyniasdešimt smūgių nukentėjusiajam K. T. į įvairias kūno vietas – 20 smūgių į galvą, 30 smūgių į liemens ir kaklo sritį ir 20 smūgių į galūnes, bei kojomis šokinėdami ant K. T. krūtinės ir pilvo, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. T. daugybinius veido odos nubrozdinimus ir susiliejančias poodines – minkštųjų audinių kraujosruvas, nosies nugarėlės ir kairiojo paakio muštines žaizdas, lūpų vidinio paviršiaus muštines žaizdas, gleivinės nubrozdinimus ir kraujosruvas, daugybines kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, liežuvio kairiojo krašto kraujosruvą, poodinę kraujosruvą kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos įdrėskimus dešinėje kaklo pusėje, gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejuose pusėse, odos nubrozdinimus ir daugybines susiliejančias poodines kraujosruvas krūtinės ląstos apatinės dalies ir pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros apatinės dalies ir juosmens dešinėje pusėje, kryžkaulio srityje, juosmens kairėje pusėje ir abiejų klubų srityje, kraujosruvą pilvo priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose (po pilvaplėve), kraujosruvas pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, kraujosruvą po kepenų dešiniosios skilties kapsule, masyvią užpilvaplėvio tarpo kraujosruvą, poodines kraujosruvas bei odos nubrozdinimus kairio žasto priekiniame paviršiuje, kairės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės kojos šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir pakinklio duobės srityje, abiejų kelių sąnarių ir blauzdų priekiniame paviršiuje, dešinės kojos pakinklio duobės ir kelio sąnario vidiniame paviršiuje bei kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, nosies kaulų lūžį, difuzines kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžį, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, abipusius dauginius V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžius (dešinės pusės VI, VII šonkaulių – dvigubi, IX šonkaulio – trigubas, kairės pusės VIII, IX, X, XI šonkaulių dvigubi), dešinio plaučio apatinės skilties plyšimą, didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito plyšimus, dešiniojo inksto plyšimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo dauginių kūno sužalojimų, išsivysčius šokui, ūmiam nukraujavimui ir aspiracijai krauju, K. T. įvykio vietoje mirė, taip tyčiniais bendrais veiksmais nužudė itin žiauriai nukentėjusįjį K. T..
Kaltinamasis M. V. parodė, kad 2013 m. spalio 7 d. vakare, laikotarpiu tarp 20.00 ir 22.00 val., jis kartu su T. V. girtavo V. Z. ir K. T. bute. Girtaujant prasidėjo konfliktas su K. T. dėl to, kad jis skriaudžia V. Z. vaikus. Konflikto metu įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo, V. Z. K. T. smūgių nesudavė, o jis ir T. V. sudavė K. T. po kelis smūgius delnu į veido sritį. K. T. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po to K. T. kažkur išėjo ir grįžo susižalojęs – jo skruostas buvo nubrozdintas, bėgo kraujas iš nosies ir buvo prakirsta lūpa. K. T. grįžus nei jis, nei T. V. K. T. smūgių daugiau nesudavė. Jis išėjo parūkyti, o grįžęs rado K. T. gulintį ant grindų. Pamatė, kad K. T. dejuoja, dūsta, todėl V. Z. liepė kviesti greitąją pagalbą, ir abu su T. V. išėjo iš buto. Grįžęs namo skalbė savo rūbus, nes buvo iškruvinti jo rūbai ir batai. K. T. jis nespardė ir daugiau nebemušė, o išsikruvinti galėjo, kai K. T. nuo grindų kėlė ant lovos. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes kelis kartus sudavė K. T. į veidą, tačiau neprisipažįsta K. T. nužudęs.
Kaltinamasis T. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. spalio 7 d. vakare su M. V. girtavo V. Z. ir K. T. bute. Girtaujant prasidėjo konfliktas su K. T. dėl to, kad jis skriaudžia V. Z. vaikus. Konflikto metu įvykio vietoje kitų asmenų nebuvo, V. Z. K. T. smūgių nesudavė. Jis buvo labai girtas, į konfliktą nesikišo, smūgių nesudavė, dėl girtumo įvykio aplinkybių beveik neprisimena, tačiau mano, kad K. T. jis sumušti negalėjo, nes tam neturėjo priežasties. Neigia M. V. ir V. Z. parodymus, jog jis K. T. sudavė smūgius, tačiau pripažįsta, kad jį apklabėti jie neturi pagrindo, nes su jais santykiai geri.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. parodė, kad mirusysis K. T. yra brolis. Ji su broliu 5–6 metus bendravo tik susitikę gatvėje, bet žinojo, kad yra gyvas žmogus, kuris ją užaugino, tai jos šeima. Jai padaryta dvasinė žala, nes neteko brolio, su kuriuo kartu augo, tas pats kūnas ir kraujas. Ji turi šeimą, taip pat dar yra kiti broliai ir seserys. K. T. jai nepadėjo materialiai, nereikėjo jo pagalbos ūkyje, šeimoje. Neturtinė žala didelė, nes ji yra iškankinta, tris naktis nemiegojo. Išgyvena savo brolio netektį, nes, kai susitikdavo gatvėje, jis visada prie jos prieidavo. Patyrė dvasinius išgyvenimus, nes negalėjo paeiti savo kojomis, kvėpuoti, miegoti. Dėl šių skausmų nesikreipė į medikus, užsiiminėjo joga. Gavus tuos pinigus jos dvasinė būklė nepagerėtų, nes tai tik pinigai. Pasikonsultavo dėl neturtinės žalos ieškinių dydžių, be to, teko pačiai rūpintis laidotuvėmis, bėgioti, tai dėl to padidino neturtinės žalos dydį nuo 20000 Lt iki 100000 Lt. Paminklo nepastatė. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos. Ji laidojo brolį. Patyrė išlaidas už aprangą, palydėjimą į kapus, laidojimo namų nuomą, iš viso 1552 Lt, t. y. numatyta sutartimi. O visa kita ieškojo, kur galima įsigyti pigiau. Turėjo išlaidas: duobės išaksimas – 250 Lt, palaidojimas kiekvienam po 50 Lt, drabužiai (batus, marškinėlius, kostiumą) pirkti iš pigių prekių parduotuvės – 150 Lt, jos ir mamos gėlės – 110 Lt ir 70 Lt, 5 puokštės po 60–70 Lt kiekvienam šeimos nariui ir K. sūnui už 18 Lt, maistas – apie 200 Lt, 2 samdomos mašinos, kunigui – 100 Lt. Ji gavo laidojimo pašalpą, ją panaudojo laidotuvėms. Pirko vaistus sau dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau kvitų neturi. Prašo priteisti 100000 Lt neturtinės žalos ir 1152 Lt turtinės žalos.
Liudytoja A. V. parodė, kad kaltinamasis M. V. yra jos sūnus. Sūnus mėgo išgerti, bet išgėręs nebūdavo piktesnis, agresyvesnis. Sūnus padėdavo namuose ir sode, kai dirbo, padėjo išlaikyti savo sūnų. 2013-10-13 namo sūnus grįžo apie 21 val. Jis buvo išgėręs, bet ne girtas. Nematė, kaip jis parėjo. Nematė, ar jis skalbė rūbus, tik ryte, kai policija jo ieškojo, pamatė balkone padžiautas kelnes ir bliuzoną. Įprastai rūbus išskalbia ji. Sūnus tą vakarą apie 23 val. išėjo pas draugę.
Liudytoja L. I. parodė, kad K. T. 2013-10-07 nužudymo aplinkybių nežino, tačiau tą vakarą, gal 22.30 val., gal 23.30 val., pas ją buvo atėjęs vienas pats M. V. ir pas ją buvo visą naktį. Atėjo blaivus ir išėjo blaivus. Pas ją buvo iki ji išėjo į darbą. Jai darbo valandų nėra, nes dirba su išvežiojamąja prekyba, todėl kartais išvažiuoja 3.30 val., kartais 4.30 val. Neatsimena, kada tiksliai tą rytą išėjo į darbą.
Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio dieną jis buvo pas R. B., ten girtavo. Po 24 valandos atėjo T. V. ir M. V.. Jie atėjo jau išgėrę, bet ant kojų stovėjo. Su M. V. dar išgėrė. T. V. negėrė, įėjęs pro duris prigulė.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2013-10-07 vakarą pas ją buvo atėjęs T. V.. Jis atėjo apie 3–4 val. nakties, prabuvo gal pusvalandį, ir paskui atvažiavo pareigūnai. T. V. buvo išgėręs, fotelyje truputį snaudė, truputį kalbėjo. Apie tai, kad nužudytas žmogus, nekalbėjo, turbūt nežinojo, kad mirė. Nelabai atsimena tuos įvykius, nes tą vakarą buvo neblaivi, todėl negali tiksliai pasakyti, ar T. V. buvo atėjęs vienas, ar kartu su M. V..
Liudytoja V. Z. parodė, kad K. T. buvo jos sugyventinis, kartu gyveno 5 metus. M. V. yra jų kaimynas. 2013-10-07, apie 20 val., pas juos į namus atėjo neblaivūs M. V. ir T. V., su kais ji ir K. T. gėrė alų. Tarp jos ir K. T. įvyko ginčas dėl vaiko ir tada M. V. K. sudavė vieną kartą rankos delnu, ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji išėjo parūkyti, girdėjo triukšmą. Grįžusi į kambarį pamatė, kaip T. V. ir M. V. ant sofos daužė K. T., kuris sėdėjo viduryje, o T. V. ir M. V. buvo jam iš šonų. Jie sėdėdami K. sudavė rankomis daug smūgių. Paskui jie atsistojo ir sėdintį ant sofos K. T. daužė ir rankomis, ir kojomis. K. T. atsidūrė ant žemės. Jie spardė jį nukritusį ant žemės – ir į galvą, ir į šonkaulius. Abu sudavė K. T. kojomis ir rankomis į galvą, abu šokinėjo K. T. ant krūtinės. K. T. į pilvo sritį sudavė abu, ir rankomis, ir kojomis. Kažkuris iš jų numovė K. T. kelnes. T. V. buvo agresyvesnis. K. T. iš karto priešinosi, o paskui nebe. Tai truko trumpai, gal 10 minučių, ir tada jie išbėgo iš namų. Ji net nesuprato, už ką mušė. Ji pati K. T. nemušė, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Gėrimo metu K. T. niekur nebuvo išėjęs. K. T. su seserimi D. P. pasisveikindavo, bet bendravimo nebuvo.
Liudytoja V. Z. savo parodymus patvirtino ir apklausta teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 71 b. l.) bei parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė, kur ir kaip T. V. su M. V. sumušė K. T. (1 t., 73–76 b. l.).
Liudytoja M. T. parodė, kad K. T. yra jos sūnus. K. T. laidojo bendrai visa šeima, kaimynai padėjo. Dalį pinigų skyrė valstybė. Daugiausia viskuo rūpinosi vyresnioji dukra D. P. su L. T.. Ji pati pinigų neturėjo.
Liudytoja A. T. parodė, kad yra K. T. sesuo. Palaidojo brolį visi, padėjo kaimynai, ir visi broliai. Vienas brolis duobę iškasė, kaimynai davė drabužius. Gedulo namų nuomos mokėti nereikėjo, nes K. nemokamai leido, pasigailėjo. Už karstą, gėles ir vainikus mokėjo D. P.. Nežino, kas mokėjo už žvakes. Sesuo mokėjo už katafalką, už mirusiojo paruošimą. Nežino, kas mokėjo už automobilį. Kunigui mokėjo mama. D. buvo atnešusi į gedulo namus kelis sumuštinius. Po laidotuvių gedulingų pietų nebuvo. Brolio laidotuvėmis rūpinosi D.. D. santykiai su mirusiu broliu buvo tolimi. Sesuo D. gavo laidojimo pašalpą.
VTMT prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 690/13(03) nurodyta, kad K. T. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, išsivysčius šokui, ūmiam nukraujavimui aspiracijai krauju. Didžiausios įtakos mirčiai turėjo daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio, gaubtinės žarnos pasaito ir dešinio inksto plyšimai. Sprendžiant iš lavoninių pakitimų, mirties priežasties ir kitų duomenų, K. T. mirė 2013-11-07 vakare, tarp 20 ir 21 val. Po padarytų sužalojimų K. T. galėjo išgyventi apie 1 val. Ištyrus mirusiojo kūną, rasti sužalojimai – galvos sužalojimai: daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir susiliejančios poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, nosies nugarėlės ir kairio paakio muštinės žaizdos, nosies kaulų lūžis, lūpų vidinio paviršiaus muštinės žaizdos, gleivinės nubrozdinimai ir kraujosruvos daugybinės kraujosruvos galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, difuzinės kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; liežuvio kairiojo krašto kraujosruva; kaklo sužalojimai: poodinė kraujosruva kaklo priekinio paviršiaus kairėje pusėje, odos įdrėskimai dešinėje kaklo pusėje, gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva ir poliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago lūžis, liemens (krūtinės ląstos, pilvo ir dubens) sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekinio paviršiaus abiejose pusėse, odos nubrozdinimai ir daugybinės susiliejančios poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos apatinės dalies ir pilvo dešiniame šoniniame paviršiuje, nugaros apatinės dalies ir juosmens dešinėje pusėje, kryžkaulio srityje, juosmens kairėje pusėje ir abiejų klubų srityje, abipusiai dauginiai V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiai (dešinės pusės VI, VII šonkaulių – dvigubi, IX šonkaulio – trigubas, kairės pusės VIII, IX, X, XI šonkaulių – dvigubi), dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, kraujosruva pilvo priekinės sienos minkštuosiuose audiniuose (po pilvaplėve), kraujosruvos pilvo organų raiščiuose ir pasaituose, kraujosruva po kepenų dešiniosios skilties kapsule, didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito plyšimai, dešinio inksto plyšimas, masyvi užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva, galūnių sužalojimai: poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai kairio žasto priekiniame paviršiuje, kairės rankos riešo sąnario ir plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės kojos šlaunies užpakaliniame paviršiuje ir pakinklio duobės srityje, abiejų kelių sąnarių ir blauzdų priekiniame paviršiuje, dešinės kojos pakinklio duobė ir kelio sąnario vidiniame paviršiuje bei kairės blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Sprendžiant iš kraujosruvų spalvos, nubrozdinimų paviršiaus ir kitų sužalojimų savybių, visi rasti sužalojimai yra švieži, padaryti nedaug laiko prieš mirtį, bukais daiktais bei paviršiaus, daugiausia nuo sumušimo, suduodant daugybę smūgių į galvą, kaklą, liemenį bei galūnes. Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos, dauguma sužalojimų K. T. padaryti sėdint ar gulint aukštielninkam, suduodant smūgius iš priekio ir šonų. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, jie padaryti suduodant apie 70 smūgių: į galvą – 20, į liemens ir kaklo sritį – 30 ir į galūnes – 20. Sužalojimai galėjo atsirasti suduodant kumščiais, spardant, minant bei suduodant kitais bukais daiktais ar įrankiais. Kaklo bei veido dešinės pusės puslankių formos odos įdrėskimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais. Nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje pagal formą, dydį ir išsidėstymą būdingos spaudimui pirštų galais. Kelių sąnarių ir blauzdų priekinio paviršiaus odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti suklupus, pargriuvus, atsitrenkus į bukus aplinkos daiktus bei kietą pagrindą. Juosmens ir nugaros apatinės dalies dešinės pusės išilginis odos nubrozdinimas būdingas dinaminiam kontaktui su šiurkščiu paviršiumi, galėjo atsirasti velkant. K. T. padaryti sužalojimai: abipusiai dauginiai V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio apatinės skilties plyšimas, didžiosios taukinės ir gaubtinės žarnos pasaito plyšimai, dešinio inksto plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nosies kaulų lūžis, poliežuvinio kaulo lūžis ir kiekvieno šonkaulio lūžis atskirai bei kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Likę sužalojimai – nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Dalis rankų sužalojimų galėjo atsirasti K. T. ginantis, prisidengiant nuo smūgių galvą. Ištyrus mirusiojo K. T. kūną, pomirtinių sužalojimų nerasta. Atsižvelgiant į sužalojimų daugybiškumą ir sunkumą, po padarytų sužalojimų K. T. žymesnių valingų veiksmų atlikti negalėjo (1 t., 31–45 b. l.).
VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9728/13(01) nurodyta, kad K. T. kraujyje iš širdies rasta 2,42 % promilės etilo alkoholio, kraujyje iš pilvo ertmės rasta 2,50 % promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,09 % promilės etilo alkoholio (1 t., 47 b. l.).
Iš 2013-10-07 ir 2013-10-09 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas K. T. lavonas su akivaizdžiomis smurto žymėmis (1 t., 13–17, 18–20 b. l.).
Iš 2013-10-07 Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos ligonio siuntimo kortelės Nr. 7448 matyti, kad 2013 m. spalio 7 d. 22.00 val. buvo gautas iškvietimas pas K. T., adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus kambaryje buvo rastas K. T. lavonas be drabužių. Ant kūno matėsi daugybiniai sumušimai, veidas buvo visas kruvinas (1 t., 27 b. l.).
Iš 2013-10-08 asmens blaivumo testo Nr. 367 matyti, kad T. V. 2013 m. spalio 8 d. 6.54.22 val. nustatytas 3,89 % promilės girtumo laipsnis (2 t., 17 b. l.).
Iš 2013-10-08 T. V. asmens apžiūros protokolo matyti, kokiais drabužiais vilkint jis buvo sulaikytas ir kokie jam nustatyti matomi vizualūs kūno sužalojimai (2 t., 20–33 b. l.).
Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 90 TPK-95/2013 matyti, kad T. V. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., 133 b. l.).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. V. parodė, kur ir kaip jis sudavė ranka į veido sritį K. T. (2 t., 166–170 b. l.).
Iš 2013-10-08 asmens blaivumo testo Nr. 369 matyti, kad M. V. 2013 m. spalio 8 d. 7.06.59 val. nustatytas 2,47 % promilės girtumo laipsnis (2 t., 142 b. l.).
Iš 2013-10-08 M. V. asmens apžiūros protokolo matyti, kokiais drabužiais vilkint jis buvo sulaikytas ir kokie jam nustatyti matomi vizualūs kūno sužalojimai (2 t., 145–153 b. l.).
Iš VTPT prie SAM Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 90 TPK-94/2013 matyti, kad M. V. nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (3 t., 4 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog kaltinamųjų M. V. ir T. V. kaltė nužudžius K. T. visiškai įrodyta. Abu kaltinamieji prisipažino įvykio metu girtavę su K. T. ir V. Z., taip pat patvirtino, kad girtaujant kilo konfliktas dėl to, kad K. T. skriaudžia V. Z. vaikus. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaip kaltinamasis T. V. neigė sumušęs K. T., tačiau pripažino, kad įvykio aplinkybių beveik neatsimena dėl didelio girtumo. T. V. parodymus pirmiausia paneigia kito kaltinamojo M. V. parodymai, kad ir jis, ir T. V. po kelis smūgius ranka sudavė K. T. į veidą. Be to, liudytoja V. Z. parodė, kad abu kaltinamieji K. T. daužė ir rankomis, ir kojomis, spardė jį nukritusį ant žemės, šokinėjo K. T. ant krūtinės, abu sudavė K. T. smūgius į galvą, krūtinę, pilvo sritį. Iš esmės tokius pat parodymus V. Z. davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui bei patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, todėl jos parodymais netikėti nėra pagrindo. Be to, V. Z. parodymai atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, t. y. kad K. T. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, padarytų suduodant apie 70 smūgių. Taigi, liudytojos V. Z. parodymai bei specialisto išvada rodo, kad ir kaltinamasis M. V., teigdamas kartu su T. V. sudavęs K. T. po kelis smūgius, nebuvo nuoširdus, taip siekdamas palengvinti savo padėtį.
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad po patirtų sužalojimų K. T. žymesnių valingų veiksmų atlikti negalėjo, ir tai paneigia M. V. versiją, kad K. T. išgertuvių metu buvo išėjęs ir grįžo sumuštas. Be to, liudytoja V. Z. parodė, kad K. T. niekur nebuvo išėjęs, o sumuštas buvo savo bute. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji M. V. ir T. V. vienodai parodė, jog V. Z. smūgių K. T. nesudavė, kitų asmenų bute įvykio metu nebuvo. Taigi, visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad K. T. buvo sumuštas savo bute, ir jį sumušė būtent abu kaltinamieji konflikto metu. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad K. T. mirė nuo dauginių kūno sužalojimų, po kurių padarymo jis galėjo išgyventi apie 1 val., ir tai rodo, kad tarp kaltinamųjų smurtinių veiksmų ir K. T. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiajam suduodami daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į galvos, krūtinės, pilvo sritis, šokinėdami jam ant krūtinės, abu kaltinamieji neabejotinai suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia. V. Z. parodė, kad kaltinamieji spardė K. T. į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, šokinėjo K. T. ant krūtinės, specialisto išvadoje nustatyta, kad K. T. buvo suduota apie 70 smūgių: į galvą – 20, į liemens ir kaklo sritį – 30 ir į galūnes – 20, po patirtų sužalojimų jis galėjo išgyventi apie 1 valandą, T. V. parodė, kad K. T. dejavo, duso. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis juto didelį skausmą, ir kaltinamieji neabejotinai suvokė, jog tokiais savo nepertraukiamais veiksmais sukelia nukentėjusiajam dideles kančias ir to siekė, t. y. nužudė K. T. itin žiauriai, todėl M. V. ir T. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.
Dėl bausmių
M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punktas).
T. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalies 9 punktas), ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio l dalies 1 punktas).
Skiriant M. V. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į M. V. asmenybę – teistas 2 kartus, teistumas neišnykęs (2 t., 187–195 b. l.); daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 196–201 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas, nustatyta diagnozė: F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (3 t., 4 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (3 t., 5 b. l.), registruoto nekilnojamojo turto savo vardu neturi (3 t., 9 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių M. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Skiriant T. V. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į T. V. asmenybę – teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs (2 t., 91–124 b. l.), daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 125–129 b. l.); UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas nuo 2007-05-04, nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., 130 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (2 t., 134 b. l.), registruoto nekilnojamojo turto savo vardu neturi (2 t., 139 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių T. V. skiriama laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos ir 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kadangi ieškovei turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl jos brolio K. T. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis LR CK 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iš K. T. nužudžiusių M. V. ir T. V..
Patirtai turtinei žalai patvirtinti ieškovė pateikė sąskaitą bei kvitą dėl 1152 Lt sumos, kitų dokumentų nepateikė, tačiau teisiamajame posėdyje nurodė, kad mokėjo ne tik 1152 Lt už laidojimo paslaugas pagal pateiktą sutartį, bet ir už duobės išaksimą – 250 Lt, drabužius – 150 Lt, už jos ir mamos gėles – 180 Lt, už gėles K. T. sūnui 18 Lt, už maistą – 200 Lt, kunigui – 100 Lt. Šios ieškovės nurodytos turėtos išlaidos, iš viso 2050 Lt, realios, būtinos velionio palaidojimui, todėl pripažįstamos laidojimo išlaidomis. Kadangi ieškovė gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą, kurią panaudojo K. T. laidoti, jai padaryta turtinė žala sudaro 1010 Lt (iš 2050 Lt atėmus1040 Lt). Kitų išlaidų ieškovė ne tik nepatvirtino pateikdama mokėjimo dokumentus, bet ir nenurodė konkrečių sumų, nepateikė teismui įrodymų, kad vartojo vaistus, kad būtent ji mokėjo už kitų šeimos narių puokštes, transportą, todėl tokios išlaidos negali būti priteisiamos iš kaltinamųjų.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. M. V. ir T. V. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieškovei D. P. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius išgyvenimus dėl brolio netekties, ji rūpinosi jo laidotuvėmis. Vertinant jos patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad ieškovė su K. T. nebuvo artimi (pagal D. P. ir V. Z. parodymus beveik nebendravo, pasikalbėdavo tik atsitiktinai susitikę), vienas kitam nepadėdavo ir vienas kitu nesirūpindavo. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimą M. V. ir T. V. padarė veikdami itin žiauriai, netiesiogine tyčia, taip pat į kaltinamųjų turtinę padėtį – jie neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi. Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas D. P. padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 litų, todėl jos ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Dėl daiktų
M. V. sportiniai bateliai „Nike Shox“, pagal 2014-02-12 daiktų perdavimo protokolą ir 2014-02-14 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., 167–174, 185–186, 188–190 b. l.), grąžintini M. V.. T. V. sportiniai bateliai „Nike“, pagal 2014-02-12 daiktų perdavimo protokolą ir 2014-02-14 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., 176-179, 185-187, 188-189 b. l.), grąžintini T. V.. V. Z. rūbai ir batai, pagal 2014-02-14 kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities daiktų saugyklą (1 t., 181–184, 188–190 b. l.), grąžintini V. Z.. 2013-10-07 įvykio vietos metu paimti – vyriška odinė striukė, sportinės kelnės, suplėšyta „maikutė“, suplėšytas megztinis, sportiniai bateliai, pagalvės užvalkalas, baltos spalvos marškinėliai, popieriaus ir vatos skiautė, pagal 2014-02-12 daiktų perdavimo protokolą ir 2014-02-14 kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į Telšių apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., 157–165, 188–190 b. l.), sunaikintini kaip beverčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 15 metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2013-10-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą M. V. palikti suėmimą.
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 15 metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2014-02-14 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. V. paskirti laisvės atėmimą 15 metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime būtą laiką nuo 2013-10-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei pagal 2014-02-14 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę nuo 2012-12-08 iki 2012-12-10.
Kardomąją priemonę T. V. palikti suėmimą.
Iš M. V. ir T. V. priteisti solidariai D. P. 1010 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Iš M. V. ir T. V. priteisti valstybei po 156,60 Lt nukentėjusiajai D. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Iš T. V. priteisti valstybei 320 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
M. V. sportinius batelius „Nike Shox“ grąžinti M. V., T. V. sportinius batelius „Nike“ grąžinti T. V., V. Z. rūbus ir batus, pagal 2014-02-14 kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities daiktų saugyklą, grąžinti V. Z., vyrišką odinę striukę, sportines kelnes, „maikutę“, megztinį, sportinius batelius, pagalvės užvalkalą, marškinėlius, popieriaus ir vatos skiautes, pagal 2014-02-12 daiktų perdavimo protokolą ir 2014-02-14 kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK daiktų saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.