- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-212-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35568-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurelus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ dėl skolos už valstybinės žemės nuomą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Eurelus“ 7200,81 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už valstybinę žemę, 388,85 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovė 2012 m. vasario 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-79 pagrindu 2015 m. vasario 13 d. įgijo nuomos teisę į 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo mokėti nuomos mokestį pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės – 5262000 Lt (1523981 Eur). Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. 1-9946 pastatus ir kitus statinius, esančius sklype, perleido kitam juridiniam asmeniui. Ieškovė 2018 m. spalio 22 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 7200,81 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. sumokėjimo, o 2018 m. gruodžio 17 d. išsiuntė priminimą sumokėti nuomos mokestį bei priminimas, kad per 30 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo dienos bus pradėta mokesčio išieškojimo procedūra. Tačiau atsakovė nuomos mokesčio nesumokėjo.
3. Ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne didesnei kaip 7589,66 Eur sumai atsakovės pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias atsakovės banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove, daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija. Tuo atveju, jei atsakovės sąskaitose lėšų yra nepakankamai, areštuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio reikalavimo sumos ir padaryti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą.
4. Ieškovės teigimu, atsakovė prievolių nevykdo iki šiol, į raginimus atsiskaityti nereagavo, išieškojimas negalimas, nes nėra lėšų, antstoliui nėra galimybės skelbti areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, nepavykus įteikti pranešimų dėl arešto. Atsakovė turi kitų skolų ieškovei – teismo įsakymais ieškovei iš atsakovės priteista apie 140 000 Eur: 2016 m. antstolei J. B. perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjęs įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-29612-987/2016) dėl 10 842,35 skolos už valstybinės žemės nuomą ir 1087,93 Eur delspinigių išieškojimo iš atsakovės, skola iki šiol neišieškota; 2018 m. birželio 1 d. įsiteisėjusiu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-22510-994/2018 priteista 121 918,48 Eur skola, 6108,46 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio palūkanų, įsiteisėjęs teismo įsakymas 2018 m. rugpjūčio 20 d. perduotas vykdyti antstolei J. B., vykdomosios bylos Nr. 0018/18/01702, skola iki šiol neišieškota. Atsakovė galimai siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo 2018 m. rugpjūčio 22 d. jam nuosavybės teise priklausiusius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), sutartimi perleido kitam juridiniam asmeniui, iš kurio 2015 m. vasario 13 d. buvo įsigijusi, minimas turtas po mažiau nei mėnesio (2018 m rugsėjo 18 d.) buvo vėl parduotas, po to sekė dar du sandoriai. Atsakovė antstolės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nerandama, o įmonės vadovas S. I. R. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis ir joje gyvena, atsakovės vienintelis akcininkas „ENTRILIUM“ EODD registruotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, dėl to nepavykus įteikti pranešimų dėl arešto, nėra galimybės skelbti areštuoto turto pardavimo iš varžytynių. Pagal viešai skelbiamą informaciją įmonėje dirba 1 darbuotojas, apyvarta nurodyta tik už 2015 m. (50001-100000 Eur), atsakovė yra tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų neteikianti ir du metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi didelių skolų ieškovei, yra areštuoto turto, įmonės finansiniai rodikliai nežinomi, neaišku, ar įmonė vykdo kokius nors finansinius įsipareigojimus ir ar yra pajėgi įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, gali pritrūkti apyvartinių lėšų, yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Be to, ieškinio suma (7589,66 Eur) yra didelė ir gali objektyviai padidinti galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovė dėjo pastangas, siekdama išspręsti ginčą ne teismo tvarka, siuntė pranešimus, tačiau atsakovė nereagavo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurelus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakakus – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, pas kitus trečiuosius asmenis, neviršijant 7589,66 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove Šiaulių miesto savivaldybės administracija, darbuotojais, mokėti mokesčius į valstybės ir į savivaldybės biudžetus.
6. Nustatė, kad preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais ieškovei iš atsakovės yra priteista apie 140 000 Eur skolos, kuri iki šiol nėra sumokėta geranoriškai ar išieškota priverstine tvarka, tai, kad viešais duomenimis atsakovė nuo 2015 metų neteikia finansinių ataskaitų, į reikalaujamos priteisti sumos dydį (75 689,66 Eur), į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės stabilią gerą finansinę padėtį, teismas sprendė, jog pagal bylos duomenis atsakovės finansinė padėtis, reikalaujamos priteisti sumos dydis, atsakovės pasyvus elgesys, vengiant vykdyti pinigines prievoles bei nenurodant kreditoriui tokio elgesio priežasčių, suponuoja pakankamą pagrindą taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
8. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje nevertinti ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė perleido savo turtą (duomenys neskelbtini) siekdama išvengti įsipareigojimų vykdymo ieškovei, tačiau byloje nėra duomenų, jog iš sandorio gautomis lėšomis atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus. Taigi, teismo vertinimu egzistuoja abi sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčo sumai atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, – atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ir/ar bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu UAB „Eurelus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
10. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
10.1. Ieškinio suma (7589,66 Eur) yra 10 kartų mažesnę nei nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytą suma, todėl, galimai įsivėlus rašto klaidai, teismas svarstė klausimą dėl to, jog atsakovės skola ieškovei yra ne 7589,66 Eur, o 75 689,66 Eur. Galimai, nesant padarytos tokios rašto klaidos ir klaidingai nekvalifikavus tokios sumos didele, teismas nebūtų nusprendęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi reali ieškinio suma (7589,66 Eur) nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10.2. Net ir tuo atveju, jei 7589,66 Eur ieškinio suma visgi laikytina didele, tai tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl didelės ieškinio sumos taikant laikinąsias apsaugos priemones kvalifikavimo. Iš suformuotos teismų praktikos matyti, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuomonė, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju, aplinkybė, ar ieškinio suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo šios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.
10.3. Byloje nėra duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą ar veiksmus, liudijančius ketinimus turtą paslėpti ar jį perleisti. Trūkstant minėtų duomenų, vien reikalavimo dydžio bei duomenų, kad yra skola ieškovei, nepakanka pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė faktiniais duomenimis nepagrindžia, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė nurodė tik abstrakčius ir deklaratyvius teiginius apie ieškinio sumą bei tariamą atsakovės vengimą bendradarbiauti ar vykdyti įsipareigojimus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovės mokumą, t.y. nepateikė įrodymų, dėl ko iš atsakovės negalima būtų išieškoti prašomos priteisti sumos. Taigi, ieškovė neįrodė grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o teismas byloje esančius duomenis vertino paviršutiniškai bei fragmentiškai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
10.4. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nėra vengianti bendradarbiauti bei nėra nesąžininga. Būtent atsakovės iniciatyva Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmuose (dabar Šiaulių apygardos teisme) buvo nagrinėjama civ. byla Nr. 2-290-251/2019 pagal UAB „Eurelus” ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. UAB „Eurelus“ nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. valdant statinius NŽT nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį, nes esą nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Akivaizdu, jog neturint žemės sklypo nuomos teisės yra apribota bet kokia galimybė veikti ir vystyti planuotą statybos veiklą. Dėl šios priežasties UAB „Eurelus“ perleido savo nuosavybės teises į statinius, kadangi negalėjo tinkamai jais naudotis ir vykdyti planuotos veiklos. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė buvo sąžininga ir bendradarbiaujanti, aktyviai gynė ir tebegina savo pažeistas teises dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, todėl reikalavimas dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo iš esmės yra nepagrįstas, kadangi atsakovė neturėjo jokios galimybės naudotis nei ginčo žemės sklypu, nei aptariamais statiniais.
10.5. Iš pateiktos lentelės matyti, jog atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto už ženkliai didesnę nei ieškinio suma. Tai suponuoja išvadą, jog atsakovė turi pakankamai turto patenkinti ieškiniu keliamiems reikalavimams tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų jai nepalankus. Šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui. Taigi, teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
11. Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
12.1. Teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju yra visi būtini pagrindai ir sąlygos taikyti ieškovės prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Ieškinyje teismui išsamiai motyvuotai pateikti konkretūs įrodymai, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės skolos yra pagrįstas, be kita ko, prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas padeda užtikrinti ieškovės kaip kreditoriaus interesų apsaugą, nes nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala ieškovės interesams.
12.2. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, išanalizavo ieškovės pateiktus argumentus ir dokumentus ir sprendė, kad ieškovės nurodyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
12.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti ne didesnei kaip 7589,66 Eur sumai atsakovės pinigines lėšas ar/ir turtines teises, esančias atsakovės banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove bei daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija, jeigu atsakovės sąskaitose lėšų yra nepakankamai, areštuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą neviršijant ieškinio reikalavimo sumos- 7589,66 Eur., įrašyti įrašą viešajame registre dėl draudimo perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
12.4. Ieškovė į bylą pateikė pakankamai įrodymų, apie tai, kokio dydžio skolos egzistuoja, bei tai, kad dalis atsakovės nekilnojamojo turto dėl skolų ieškovei ir kitiems kreditoriams yra areštuota ir neaišku ar jo pakaks visiems įsiskolinimams padengti. Taigi, teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus, atsižvelgė į tai, kad atsakovė turi didelių skolų ieškovei, yra areštuotas jos turtas, įmonės finansiniai rodikliai nežinomi, neaišku, ar įmonė vykdo kokius nors finansinius įsipareigojimus ir ar yra pajėgi įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, gali pritrūkti apyvartinių lėšų, yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
12.5. Reali ieškinio suma (7589,66 Eur) galimai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Skundžiamoje nutartyje vieną kartą skliaustuose paminėta suma nevertintina kaip teismo apsirikimas. Vertinant nutartį turinio prasme, akivaizdu, kad teismas tinkamai ir nuosekliai vertino skolininko skolą, o rašymo apsirikimas 3 psl. niekaip nėra susijęs su teismo atliktu įrodymų ir pagrįstumo vertinimu. Analizuojant ir vertinant visumą pateiktų faktų bei įrodymų, akivaizdu, kad atsakovei ši suma yra didelė, nes ji geranoriškai nėra apmokėta pagal siųstus priminimus bei paraginimus.
12.6. Ieškovė kartu su ieškiniu yra pateikusi įrodymus, kad atsakovės nuosavybės teise valdomo turto antstolės J. B. kontoroje dėl UAB „Eurelus“ skolos yra užvestos dvi vykdomosios bylos: Nr. 0018/16/01778 ir Nr. 0018/18/01702 išieškotojo ieškovės prašymais, vertinant vykdomųjų bylų medžiagą matyti, kad UAB „Eurelus“ vardu yra registruota 11 nekilnojamojo turto objektų, iš jų 4 butams, esantiems (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. antstolė yra uždėjusi turto areštą (turto arešto aktas 7587). Turto arešto mastas 142 334, 85 Eur. Areštuotas nekilnojamasis turtas, butai esantys (duomenys neskelbtini). adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viso areštuoto turto vertė 204 000 Eur. Matyti, kad skolininko UAB „Eurelus“ sąskaitose piniginių lėšų nėra. PLAIS duomenimis piniginių lėšų arešto mastas- 216 934 Eur, UAB „Eurelus“ transporto priemonių neturi, skolininkės vardu registruota 11 nekilnojamojo turto objektų, kaip buvo paminėta, iš jų 4 butams, esantiems (duomenys neskelbtini) Antstolė yra uždėjusi turto areštą, areštuotas turtas įvertintas 204 000 Eur.
12.7. Ieškovė nurodydama aplinkybes, susijusias su atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimu kitam juridiniam asmeniui, pateikė ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nors teismas šioje proceso stadijoje nevertino ieškovės nurodytų argumentų, kad šį turtą atsakovė perleido siekdamas išvengti įsipareigojimų vykdymo ieškovei, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog iš sandorio gautomis lėšomis atsakovė atsiskaitė su ieškove pagal įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus.
12.8. Iš viešai skelbiamos informacijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Eurelus“ telefonas (duomenys neskelbtini), ei p. (duomenys neskelbtini). įmonė 2018 m. spalio mėnesio duomenimis turi 2 automobilius, įmonėje dirba 1 darbuotojas, apyvarta nurodyta tik už 2015 m. 50 001-100 000 Eur. (duomenys neskelbtini) nurodoma Registrų centro informacija, kad UAB „Eurelus“ tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikianti įmonė, bei du metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė. Taigi, ieškovė pateikė objektyvius duomenis apie atsakovės (skolininko) egzistuojančias skolas, galimą nemokumą, sunkią finansinę būklę, slapstymąsi, buveinės vietoje nevykdant veiklos ir (ar) panašius veiksmus, iš kurių darytina išvada, kad atsakovė gali siekti apsunkinti galimą išieškojimą, vykdant būsimą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
16. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė.
17. Šiuo atveju, ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą už valstybinės žemės nuomą. Ieškinyje yra aiškiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir reikalavimai, išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, pateikti ieškinio reikalavimus galintys pagrįsti įrodymai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai prieštarautų teisei ar negalėtų būti įvykdomi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinį preliminariai nepagrįstu.
18. Sutiktina su apeliante, kad didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui, ar jų neatsiskaitymas su procesą inicijavusia ieškovu, savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl atsakovo nesąžiningumo ar su tokiu jų elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
19. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, matyti, kad teismas padarė rašymo apsirikimą ir motyvuojamoje teksto dalyje nurodė ne 7589,66 Eur ieškinio sumą, o „reikalaujamą priteisti“ 75689,66 Eur sumą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo tokiai teismo nutarčiai panaikinti kaip neteisėtai ar nepagrįstai. Šiuo atveju sutiktina su skundžiamos nutartie motyvais, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės stabilią finansinę padėtį iš kurių būtų galima spėti, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Tuo tarpu, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, matyti, kad UAB „Eurelus“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (karvidės), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 23300 Eur; negyvenamoji patalpa (karvidės), esanti (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 5890 Eur; žėmės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),kurio vidutinė rinkos vertė 26 182 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1370 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 11700 Eur; žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 11 100 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 39900 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 38900 Eur; butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 62 500 Eur ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 62 700 Eur, tačiau visam šiam nekilnojamam turtui yra taikomi daugybiniai antstolių ir teismo areštai. Taip pat, iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad bendrovė jau nuo 2015 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, o remiantis paskutiniu pateiktu bendrovės balansu už 2015 m. matyti, jog tuo metu bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo jos turtą. Be to, UAB „Eurelus“ tuo metu patyrė 118 269 Eur nuostolius. Tai reiškia, kad bendrovė susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais ir galimai buvo net nemoki. Tuo tarpu, pati UAB „Eurelus“ atskirajame skunde neigia, kad turi finansinių sunkumų, tačiau realių duomenų (aktualių finansinių ataskaitų ir pan.) įrodančių tokius teiginius nepateikia, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei ieškinio suma laikytina didele, nes tikėtina, kad ji turi finansinių sunkumų.
20. Kitą vertus, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
21. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad ji nebuvo nesąžininga. Atsakovė sutinka, kad nuomos mokesčio nemokėjo, tačiau nurodo, kad tai darė dėl pagrįstų priežasčių, t.y. negalėjo naudotis žemės sklypu, todėl perleido turto teises. Pažymėtina, kad šių priežasčių pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tačiau sutiktina, jog preliminariai vertinant tai, jog atsakovė perleido turtą esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, kai tuo metu buvo nesumokėjusi nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir vis tiek neatsiskaitė su ieškove, sudaro pagrįstą prielaidą, jog atsakovė ateityje vengs galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja ir antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl įrodžius būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygas priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir todėl tokia nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337-338 straipsniais, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.